Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas atskleidė savo planus po susitikimo su Suomijos prezidente Tarja Halonen.
„Šiandien mūsų užduotis yra palaikyti, arba, tiksliau, užtikrinti pusiausvyrą tarp energetikos išteklių gamintojų, tranzito valstybių ir vartotojų“, – sakė D.Medvedevas, leidęs suprasti, kad 1991 metais sudaryta ir 1994 metais valstybių vadovų parašais sutvirtinta Energetikos chartija, jo nuomone, jau yra atgyvenusi.
Rusijos prezidentas pranešė, kad su detaliu būsimos chartijos planu bus supažindinti Didžiojo dvidešimtuko (G–20) valstybių vadovai, taip pat – „Rusijos sąjungininkai ir kaimynai“. Naujoji sutartis turėtų apimti prekybą nafta, gamtinėmis dujomis, branduoliniu kuru, anglimi ir elektros energija.
Rusijos sutartis nesaisto?
Energetikos chartija, kurią yra pasirašiusi 51 valstybė, tarp jų visos ES valstybės ir Rusija, numatė Vakarų energetikos investuotojų apsaugą buvusiame komunistiniame bloke ir nustatė dujų tranzito taisykles. Rusija niekada neratifikavo pasirašytos sutarties, kuri Vakarų bendrovėms esą teikė „nesąžiningą pranašumą“.
„Mes neratifikavome šių dokumentų ir nesijaučiame jų suvaržyti“, – sakė D.Medvedevas.
Naujoji Rusijos iniciatyva yra susijusi su Hagoje įsikūrusį tarptautinį arbitražo teismą pasiekusia byla, kurioje po valstybės įsikišimo bankrutavusios naftos milžinės „Jukos“ akcininkai kaltina Rusiją savo veiksmais pažeidus Energetikos chartiją.
Šiandien mūsų užduotis yra palaikyti, arba, tiksliau, užtikrinti pusiausvyrą tarp energetikos išteklių gamintojų, tranzito valstybių ir vartotojų. Sakė D.Medvedevas, leidęs suprasti, kad 1991 metais sudaryta ir 1994 metais valstybių vadovų parašais sutvirtinta Energetikos chartija, jo nuomone, jau yra atgyvenusi.
„Rusija negali vienašališkai nesilaikyti Energetikos chartijos, – teigė ieškovų advokatas Timas Osborne'as. – Tik arbitražo teismas gali nustatyti, ar Rusija yra saistoma sutarties, o ne pati Rusija.“
Teigiama, kad D.Medvedevo pasiūlymas taip pat gali turėti įtakos ES ir Rusijos deryboms dėl naujos dvišalių santykių sutarties, kuri, kaip anksčiau buvo planuojama, turėjo remtis principinėmis Energetikos chartijos nuostatomis.
„Išsilaisvinimo“ planas
Nepriklausomos ES naujienų svetainės „EU Observer“ kalbintas Europos užsienio reikalų tarybos (ECFR) analitikas Pierre'as Noelis tvirtina, kad Rusijos pasiūlymas buvo rengiamas išvien su Vokietija, todėl turėtų gauti besąlygišką šios įtakingos valstybės pritarimą. Vis dėlto naujajam planui taip pat gali pritrūkti aiškumo, kad jis iš tiesų išspręstų Europos energetinio saugumo problemas, perspėjo P.Noelis.
„Sutartį verta pasirašyti, jeigu ji riboja visų ją pasirašiusių pusių manevravimo laisvę. Tokia yra Energetikos chartijos sutartis, – sakė ekspertas. – Tačiau rusai nori prastumti sutartį, kuri nieko nevaržys. Jie nori turėti galimybę elgtis su investuotojais, kaip panorėję.“
Ukrainai patiktų pusiausvyra
Viena pirmųjų šalių, reagavusių į Rusijos pasiūlymą, buvo Ukraina, priklausoma nuo rusiškų dujų tranzito į Vakarų Europą. Prezidento Viktoro Juščenkos atstovas energetinio saugumo klausimams Bogdanas Sokolovskis teigė, kad Kijevas nekantriai laukia konkrečių Rusijos pasiūlymų. Vis dėlto jis pabrėžė, kad naujoji sutartis turėtų būti paremta Energetikos chartija, kuri esanti ilgo ir kruopštaus derybų proceso rezultatas.
Be to, B.Sokolovskis gana netikėtai pridūrė, kad Rusijos kalbos apie pusiausvyrą tarp energetikos išteklių gamintojų, tranzito valstybių ir vartotojų iš tiesų tiksliai atspindinčios V.Juščenkos požiūrį. Taip buvo įgelta Kremliui, kuris dažnai yra kaltinamas pastangomis vienašališkai diktuoti savo sąlygas naftos ir dujų tranzito valstybėms bei galutiniams vartotojams.
