Kaip praneša „Reuters“, pasitikėjimą vyriausybe išreiškė 153 politikai, 145 balsavo prieš.
Prieš balsavimą premjeras sakė, kad šeštadienį jis kreipsis į prezidentą su pasiūlymu sudaryti platesnę koaliciją. G.Papandrėjas sakė, kad jeigu būtų išreikštas nepasitikėjimas vyriausybe ir įvyktų pirmalaikiai rinkimai, šaliai tai būtų „katastrofiška“. Jis kvietė balsuoti už pasitikėjimą vyriausybe, sakydamas, kad taip bus užtikrintas „tautos saugumas“.
Graikijos premjero valdančioji partija PASOK prieš balsavimą turėjo tik mažytę daugumą 300 vietų parlamente, o bent vienas socialistas įstatymų leidėjas grasino balsuoti prieš vyriausybę.
Iškilus maišto jo paties partijoje grėsmei ir smarkiai spaudžiant partneriams Europoje, premjeras ketvirtadienį atsisakė planų surengti referendumą dėl naujausio tarptautinio Graikijos finansinio gelbėjimo plano.
Pagal naująjį susitarimą Graikijai būtų suteiktas 130 mlrd. eurų gelbėjimo paketas, neskaitant prieš metus suteiktos 110 mlrd. eurų paskolos. Be to, bankai sutiko nurašyti 50 proc. į Atėnų obligacijas investuotų lėšų – apie 100 mlrd. eurų. Šiomis priemonėmis siekiama sumažinti Graikijos skolas, kad šalis sugebėtų stabilizuoti savo finansus be nuolatinės išorinės paramos.
Vienas aukšto rango socialistų deputatas penktadienį sakė, kad jeigu vyriausybė laimės balsavimą dėl pasitikėjimo, jis gali pradėti derybas su opozicijos konservatoriais dėl laikinosios vyriausybės sudarymo. Ši vadovautų šaliai kelis ateinančius mėnesius, per kuriuos Graikijai reiks ratifikuoti finansinio gelbėjimo planą ir susitarti dėl skolų nurašymo su bankais.
Apklausų rezultatai rodo, kad Graikijos visuomenė priartėjo prie lūžio taško po daugiau nei 20 mėnesių vykdytų griežtų diržų taupymo priemonių ir mokesčių didinimo.
Šalyje vienas po kito buvo skelbiami visuotiniai streikai, kurie dažnai peraugdavo į riaušes. Neseniai atlikti tyrimai rodo, kad 90 proc. graikų nepritaria G.Papandrėjo ir jo partijos politikai, o vyriausybę palaiko tik 20 proc. gyventojų.
Socialistai atėjo į valdžią 2009 metais, nuvertę konservatorius, ir greitai nustatė, kad Graikija daugelį metų klastojo savo finansinius rodiklius.
Skolų prislėgta Graikija išgyvena didžiausią po Antrojo pasaulinio karo ekonomikos krizę, o vyriausybės lėšos gali baigtis praėjus maždaug mėnesiui.
