„Yra sutartis, dėl kurios premjeras Georgas Papandrėjas per parą kreipsis į valstybės vadovą prezidentą Karolą Papuliją“ ir grąžins savo mandatą, o po to bus sušaukti visų partijų lyderiai ir paskelbta naujoji administracija, nurodė vienas vyriausybės šaltinis.
„Tikimės, jog tai jau paskutinis ratas“, – sveikatos ir socialinio solidarumo ministrė Mariliza Ksenojanakopulu sakė valstybinei televizijai NET, patvirtindama, kad oficialių pareiškimų laukiama „per artimiausią parą“.
„Atgalinis skaičiavimas iki naujos vyriausybės“, – skelbiama dienraščio „Ta Nea“ dienraščio pirmajame puslapyje, kuriame taip pat nurodoma, jog naujas ministrų kabinetas gali būti paskelbtas iki vidurdienio.
Kas taps laikinuoju premjeru, – vis dar neaišku
Prasiskolinę Atėnai yra smarkiai spaudžiami Europos lyderių, kurie ragina kuo greičiau įgyvendinti ES pasiūlytą finansinio gelbėjimo planą ir išvengti šalies bankroto, baiminantis, kad krizė Graikijoje ir didėjanti įtampa dėl Italijos gali sukelti visos euro zonos nestabilumą.
Anksčiau antradienį atrodė beveik neabejotina, kad buvęs Europos centrinio banko (ECB) pirmininko pavaduotojas Lukas Papadimas bus paskirtas laikinuoju premjeru pagal valdžios pasidalijimo sutartį tarp valdančiosios socialistų partijos PASOK ir konservatyviosios opozicijos.
Tačiau panašu, kad jo kandidatūra nepasiteisino ir kad buvo iškeltas kitas pretendentas – 63 metų Vasilėjas Skuris, Europos Teisingumo Teismo (ETT) pirmininkas.
„Papandrėjas susitiks su prezidentu per ateinančią parą ir paskelbs naują vardą“, – pranešė centristinės pakraipos dienraštis „Ethnos“, jis taip pat pridūrė, kad V.Skuris kandidatūra sustiprėjo.
Pastarosiomis dienomis tarp kandidatų vadovauti laikinajam ministrų kabinetui taip pat buvo minimas 69 metų Europos ombudsmenas Nikiforas Diamanturas ir 64 metų buvęs finansų ministras Panajotis Rumeliotis, kuris yra Graikijos atstovas prie Tarptautinio valiutos fondo (TVF).
Derybos įstrigo antradienį, kai opozicinė „Naujosios demokratijos“ partija atmetė ES reikalavimą, kad naujoji vyriausybė turės pateikti rašytines garantijas, jog bus laikomasi finansinio gelbėjimo plano.
Prasiskolinę Atėnai yra smarkiai spaudžiami Europos lyderių, kurie ragina kuo greičiau įgyvendinti ES pasiūlytą finansinio gelbėjimo planą.
„Faktas, kad Europa prarado bet kokį tikėjimą (socialistų) vyriausybės patikimumu, negali (būti naudojamas) įžeidinėti mūsų nacionaliniam orumui“, – rašoma „Naujosios demokratijos“ atstovo spaudai Janio Michelakio pranešime.
Reikalaujama raštiško įsipareigojimo vykdyti finansinio gelbėjimo planą
Euro zonos vadovas Jeanas Claude'as Junckeris pirmadienį pareikalavo, kad naujos vyriausybės formavime dalyvaujančios priešingų pakraipų Graikijos partijos raštiškai įsipareigotų vykdyti finansinio gelbėjimo planą, dėl kurio buvo susitarta per spalį vykusį ES viršūnių susitikimą.
„Naujosios demokratijos“ vadovas Antonis Samaras antradienį pareiškė, jog palaiko šį planą, kuris esantis „neišvengiamas“, tačiau nematantis būtinybės teikti kokias nors rašytines garantijas.
Tuo tarpu ES ekonomikos reikalų komisaras Olli Rehnas tvirtino, kad rašytiniai įsipareigojimai būtų gyvybiškai svarbūs taisant „pasitikėjimo spragą“, kurią paliko G.Papandrėjo vyriausybė, užsiminusi, jog dėl finansinio gelbėjimo plano gali būti rengiamas referendumas.
„Iš tikrųjų labai svarbu, kad naujoji vyriausybė raštu pareikštų savo nedviprasmišką įsipareigojimą dėl visų sprendimų, priimtų“ praeitą mėnesį vykusiame ES viršūnių susitikime, kuriame buvo susitarta, kaip bus mėginama traukti Graikiją iš skolų liūno, O.Rehnas sakė žurnalistams Briuselyje.
Naujai vienybės vyriausybei, palaikomai PASOK ir „Naujosios demokratijos“, bus patikėta įgyvendinti finansinio gelbėjimo sutartį ir imtis griežtų taupymo priemonių, siekiant atitolinti Graikiją nuo bankroto slenksčio ir išlaikyti šalį euro zonoje.
Kaip praneša žiniasklaida, L.Papadimas norėjo, kad naujosios vyriausybės įgaliojimai būtų pratęsti po vasario 19 dienos – tikėtinos pirmalaikių rinkimų datos, taip pat skirti dalį postų ministrų kabinete opozicijos konservatoriams.
Naujoji vyriausybė pirmiausiai turės įtikinti ES ir TVF išmokėti Graikijai dalį anksčiau sutartos paskolos – 8 mlrd. eurų. Pasak finansų ministro, ši suma yra turi būti pervesta iki gruodžio 15 dienos, kad Atėnai galėtų vykdyti savo finansinius įsipareigojimus.
