Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Hillary Clinton: Vladimiras Putinas nori perbraižyti Europos sienas, o rusų yra ir Lietuvoje, Latvijoje bei Estijoje

Hillary Clinton
AFP/„Scanpix“ nuotr. / Hillary Clinton
Šaltinis: BNS
0
Skaitysiu vėliau
A A

Buvusi JAV valstybės sekretorė Hillary Clinton antradienį apkaltino Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną mėginant Europoje „perbraižyti sienas“, nusistovėjusias po Antrojo pasaulinio karo.

Pareiškimas nuskambėjo, kai V.Putinas pasirašė sutartį, pagal kurią Krymo regionas prijungiamas prie Rusijos, o Ukraina perspėjo, jog šiame konflikte prasideda karinis etapas, kai per vieną susirėmimą žuvo karių abiejose pusėse.

„Turime labiau pasistengti, palaikydami vyriausybę Kijeve; turime labiau pasistengti, skatindami Europą daugiau nuveikti dėl savęs, kad jie nebūtų priklausomi nuo Rusijos energetikos srityje“, – sakė H.Clinton, kuri gali tapti demokratų kandidate per 2016 metų prezidento rinkimus.

„Tai yra Putino pastangos perbraižyti sienas Europoje po Antrojo pasaulinio karo“, – per konferenciją, organizuotą Monrealio prekybos tarybos, sakė H.Clinton, kuri taip pat yra buvusi JAV pirmoji ponia. Jos žodžius publika palydėjo plojimais.

„Tikiuosi, nebus kito šaltojo karo – aišku, kad niekas nenori to pamatyti. Visų pirma tai priklauso nuo Putino“, – pabrėžė ji.

H.Clinton: „Argumentai, kuriuos Putinas naudoja dėl Krymo gyventojų – jog jie yra etniniai rusai, rusakalbiai ir visada buvo Rusijos dalis, gali būti pritaikyti ne vien kitoms Ukrainos dalims, bet ir Estijai, Lietuvai, Latvijai, Padniestrei.“

H.Clinton, kuri vos netapo demokratų kandidate į prezidentus 2008 metais, pridūrė: „Argumentai, kuriuos Putinas naudoja dėl Krymo gyventojų – jog jie yra etniniai rusai, rusakalbiai ir visada buvo Rusijos dalis, gali būti pritaikyti ne vien kitoms Ukrainos dalims, bet ir Estijai, Lietuvai, Latvijai, Padniestrei.“

„Yra daug vietų, kur esama etninių rusų ir rusakalbių“, – pažymėjo ji.

Paklausta, ar kandidatuos į JAV prezidentus, H.Clinton atsakė: „Aš dar neapsisprendžiau. Be to, jaučiu esanti labai įsipareigojusi savo šaliai ir jos ateičiai. Jaučiu pareigą daryti viską, ką galiu, dėl savo šalies vaikų.“

Diplomatinis sprendimas

Rusijos veiksmus pasmerkė ir JAV prezidentas Barackas Obama bei Vokietijos kanclerė Angela Merkel. Vis dėlto jie pabrėžė, jog vis dar yra yra galimybių išspręsti šią krizę diplomatinėmis priemonėmis.

Antradienį telefonu kalbėjęsi lyderiai taip pat vieningai pažymėjo, kad Ukrainos teritoriniam vientisumui buvo suduoti stiprūs smūgiai, kurių negalima niekuo pateisinti, paskelbė Vokietijos vyriausybės atstovas spaudai.

Krymo aneksavimą, kurį Rusija įvykdė praėjus mažiau nei trims savaitėms po to, kai prorusiškos pajėgos perėmė šio strategiškai svarbaus pusiasalio kontrolę, griežtai pasmerkė Vakarų valstybių lyderiai.

A.Merkel ir B.Obama laikosi bendros nuomonės, kad vadinamasis referendumas dėl atsiskyrimo nuo Ukrainos, kuris Kryme buvo surengtas sekmadienį, pažeidžia Ukrainos konstituciją ir tarptautinę teisę.

„Vienašališkas Krymo nepriklausomybės paskelbimas ir jo prijungimas prie Rusijos Federacijos, kuris buvo pradėtas šiandien, yra niekuo nepateisinami smūgiai Ukrainos teritoriniam vientisumui“, – pažymima Vokietijos vyriausybės atstovo spaudai Steffeno Seiberto pareiškime.

A.Merkel ir B.Obama laikosi bendros nuomonės, kad vadinamasis referendumas dėl atsiskyrimo nuo Ukrainos, kuris Kryme buvo surengtas sekmadienį, pažeidžia Ukrainos konstituciją ir tarptautinę teisę, pridūrė S.Seibertas.

Kiek vėliau antradienį Baltųjų rūmų paskelbtame pareiškime pažymima, kad abu lyderiai įspėjo Rusiją, kad ji sulauks pasekmių už savo veiksmus.

„Jie sutarė, jog labai svarbu nedelsiant nusiųsti į Ukrainos pietus ir rytus tarptautinius stebėtojus iš Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos bei Jungtinių Tautų“, – rašoma pareiškime.

Vis dėlto ir Berlynas, ir Vašingtonas laikosi nuomonės, jog dar yra galimybė derybų keliu deeskaluoti situaciją.

„Abu lyderiai sutarė toliau akcentuoti Rusijos prezidentui V.Putinui, jog vis dar yra aiškus kelias išspręsti šią krizę diplomatinėmis priemonėmis, tokiu būdu, koks atitiktų tiek Rusijos, tiek Ukrainos žmonių interesus“, – teigiama Baltųjų rūmų pareiškime.

Vokietijos vyriausybės pareiškime savo ruožtu pabrėžiamas lyderių ryžtas siekti, kad būtų einama politinio dialogo ir bendravimo keliu, ir priduriama, kad abi šalys sutarė dėl koordinuotos pozicijos.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie 15min