Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Iliuzijų dėl Rusijos neturinti Suomija akylai stebi kiekvieną Kremliaus žingsnį

Suomija
Scanpix/Scanpix Sweden nuotr. / Suomija
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Net ir praėjus 75 metams po SSRS agresijos prieš Suomiją, Helsinkis iki šiol atidžiai seka kiekvieną agresyvios Rytų kaimynės žingsnį. Agresyvėjančios imperialistinės Vladimiro Putino Rusijos stebėjimu pastaruoju metu Suomijoje užsiima daug kas, pradedant šalies kariniu jūrų laivynu, sausumos kariuomene, sienos apsaugos tarnyba ir baigiant daugybe politikų, akademikų bei žurnalistų, rašo naujienų svetainė theguardian.com.

Helsinkis nuo pat išsivadavimo iš Rusijos imperijos gniaužtų 1917 m. neturi iliuzijų dėl Kremliaus politikos, o 1939-1940 m. vykęs Žiemos karas su Sovietų Sąjunga taip pat giliai įsirėžė į šios valstybės politinio elito ir visuomenės sąmonę.

Be to, Šaltojo karo metais Suomija, net ir būdama Vakarų pasaulio dalimi, taip pat negalėjo vykdyti visiškai savarankiškos užsienio politikos ir šioje srityje buvo priklausoma nuo Maskvos.

Dabartinei V.Putino Rusijai pradėjus karą Ukrainoje ir keliant vis didesnę grėsmę saugumui ir taikai visoje Rytų ir Vidurio Europoje, Suomija vėl jaučia galimą pavojų.

Neseniai į Švedijos teritorinius vandenis įplaukęs, kaip įtariama, Rusijos povandeninis laivas privertė Suomijos kariuomenę skirti dar didesnį dėmesį šalies pakrančių apsaugai.

„Stebime jūrą ir pasirodančius laivus. Esame budrūs 24 valandas per parą“, – teigia Suomijos karinio jūrų laivyno kapitonas Markusas Aarnio.

Suomijos premjeras, konservatorius Alexanderis Stubbas tvirtina, kad santykiuose su Rusija reikia išlikti ramiems, tačiau tuo pat metu Vakarai turi suvokti, su kuo turi reikalą.

„Situacija kelia nerimą žvelgiant iš Europos ir Suomijos perspektyvos. 2008 m. po karo Gruzijoje sakiau, kad jėga paremta politika, įtakos zonos ir karas sugrįžo į Europą. Tikėjausi, kad būsiu neteisus. Dabar matome, kad yra labai daug Šaltojo karo retorikos“, – tikino A.Stubbas.

„Manau, kad Rusija padarė dvi strategines klaidas. Pirmiausia destabilizavo kaimynystę, ypač užgrobdamaKrymą. Antra klaida yra ta, kad jos ekonomikos augimas vis dar priklauso nuo iškastinio kuro, o tai yra kliūtis ekonomikai modernizuoti“, – sakė Suomijos premjeras ir pridūrė, kad Vakarai įdėjo daug pastangų bandydami Rusiją įtraukti į vakarietiškų institucijų veiklą.

„Mes šiek šiek idealistiškai tikėjome, kad Rusija gali tapti normalia, demokratine valstybe su laisvosios rinkos ekonomika“, – teigė A.Stubas bei pažymėjo, kad Vakarai turi būti tiek pragmatiški, tiek besilaikantys savo principų.

Suomijos premjero teigimu, tai reiškia, kad Helsinkis remia sankcijas Rusijai, net jei jos ir neigiamai veikia šalies ekonomiką.

Mažiau nei galimi trukdžiai Suomijos ekonomikai, daugelį suomių gąsdina galimas naujasis Šaltasis karas ir finliandizacijos politikos sugrįžimas.

„Mes šiek šiek idealistiškai tikėjome, kad Rusija gali tapti normalia, demokratine valstybe su laisvosios rinkos ekonomika“, – teigė A.Stubas bei pažymėjo, kad Vakarai turi būti tiek pragmatiški, tiek besilaikantys savo principų.

Suomija ypač priklausoma nuo energetinių išteklių importo iš Rusijos. Iš šios šalies gaunama 71 proc. naftos, 66 proc. akmens anglies ir 100 proc. dujų.

Be to, Rusija ilgą laiką buvo svarbus Suomijos prekybos partneris ir jos eksporto rinka.

Maža to, šiuo metu Suomijos ekonomika išgyvena ne pačius geriausius laikus ir šalies vyriausybė priėmė daug nepritarimo sulaukusį sprendimą sumažinti išlaidas gynybai 10 proc.

Tačiau planuojamas glaudesnis karinis bendradarbiavimas su taip pat NATO nepriklausančia kaimynine Švedija.

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
KALĖDINIŲ DOVANŲ GIDAS
Parašykite atsiliepimą apie 15min