Satinai – 41 metai. Kalėjime ji praleido septynerius, mirti turėjo po kelių dienų. Mirties bausme moteris nuteista už savo šeimininkės, Saudo Arabijos gyventojos, nužudymą.
Darbdavei Nurai al-Garib Satina trenkė 2007 metų rugsėjį. Moteris patyrė traumą, paniro į komą, o vėliau ligoninėje mirė. Po šio įvykio Satina pabėgo, pasiėmusi 11 tūkst. dolerių, tačiau greitai buvo rasta ir atsidūrė kalėjime. Teisme indonezietė teisinosi, kad šeimininkė blogai su ja elgdėsi, nuolat mušdavo, o ji pati darbdavei trenkė tuo metu, kai pastaroji trankė Satinos galvą į sieną.
Iš Indonezijos į Saudo Arabiją atvykusios moters gyvybė pakibo ant plauko, tačiau pagalbos ranką ištiesė Indonezijos Vyriausybė, paskelbusi, kad pridės trūkstamą dalį pinigų.
Tačiau tokie pasiteisinimai Satinos neišgelbėjo – teismas jai skyrė mirties bausmę. Pagal Saudo Arabijos įstatymus, skyrus mirties bausmę tik aukos šeima nuteistajam gali suteikti malonę. Mainais gali būti pareikalauta pinigų, taip vadinamosios „kraujo išpirkos“.
Satinos šeima ir giminės savo šalyje surinko dalį sumos, į kampaniją įsitraukė vietos politikai, savanoriai. Tačiau visos sumos gauti jiems nepavyko, nors aukos šeima ir sumažino reikalaujamą išpirką.
Iš Indonezijos į Saudo Arabiją atvykusios moters gyvybė pakibo ant plauko, tačiau pagalbos ranką ištiesė Indonezijos Vyriausybė, paskelbusi, kad pridės trūkstamą dalį pinigų. Satinos laukia naujas teismo procesas.
Tiesa, ne visi indoneziečiai patenkinti tokiu valdžios sprendimu – dalis piliečių yra tikri, kad biudžeto pinigai negali būti naudojami gelbėti nuteistųjų gyvybes.
Satina yra viena iš tūkstančių jaunų moterų, atvykstančių iš Azijos šalių į Persijos įlankos valstybes. Žmogaus teisių gynėjai skelbia, kad ieškodamos geresnio gyvenimo jos dirba už grašius, neretai yra traktuojamos kaip belaisvės – mušamos ir prievartaujamos savo darbdavių.
Saudo Arabijos teismas itin griežtai baudžia svetimšalius, kurie sudaro apie pusę nuteistųjų mirties bausmėmis.
