Pasak jo, J.Abizaidas dar prieš 18 mėnesių buvo JAV Centrinės vadovybės karinių operacijų Artimuosiuose Rytuose vadovas. Praėjusiais metais jis sukėlė sąmyšį viešai pareikšdamas, kad Jungtinės Valstijos galėtų išgyventi su branduoliniu Iranu. Anot generolo, JAV tiesiog turėtų įgyvendinti Šaltojo karo tipo atgrasinimo politiką.
Praėjusią savaitę paprašytas numatyti galimas Izraelio išpuolio prieš Irano branduolinius įrenginius pasekmes, J.Abizaidas pareiškė abejojąs, ar „Izraelis turi karinių pajėgumų rimtai pakenkti Irano branduolinei programai“.
Pasak jo, Izraelio–Irano konfrontacija būtų „bloga regionui, bloga Jungtinėms Valstijoms ir galiausiai atvestų regioną į dar nestabilesnę situaciją“.
Izraelis įsitikinęs, kad Teheranas yra tik metus nuo branduolinio ginklo sukūrimo. Šalis aiškiai pareiškė neketinanti toleruoti branduolinio Irano. Savo ruožtu Teheranas tvirtina, kad jo branduolinė ginkluotė neturi kitų, apart civilinių, tikslų.
Prieš metus Izraelio karo lėktuvai sunaikino, kaip tikima, Sirijos branduolinius įrenginius. Tačiau kelių Pentagono pareigūnų įsitikinimu, JAV kariuomenė mano, kad Izraelis susidurtų su didžiuliais sunkumais, mėgindamas pasiekti Iraną. Vieni svarbiausių: lėktuvų degalų papildymas ir prasiskverbimas iki branduolinių taikinių.
Šio mėnesio pradžioje JAV sutiko parduoti Izraeliui 1000 mažo diametro bombų, žinomų kaip GBU-39 ir galinčių perskrosti keletą pėdų betono. Kai kurių analitikų įsitikinimu, šis ginklų sandoris susijęs su Irano klausimu. Vis dėlto bendrovės „Boeing“, gaminančios bombas, atstovas pranešė, kad minėti sprogmenys Izraeliui nebus pristatyti anksčiau nei 2010-ais metais.
Taip pat, kai kurių šaltinių tvirtinimu, Jungtinės Valstijos kol kas nepatenkino Izraelio prašymo suteikti papildomos įrangos. Šis užsakymas, anot vieno Pentagono analitiko, sustiprina nuomonę, kad Izraelio kariuomenė neturi pakankamai galimybių įgyvendinti didelio masto karinio išpuolio prieš Iraną.
