Svarbiausios naujienos
- Įsiplieskęs Irano ir Izraelio konfliktas: kodėl nerimaujama dėl Ormūzo sąsiaurio.
- „The Jerusalem Post“: Izraelis apsisprendė, kaip smogs Iranui ir jo statytiniams.
- JAV karinis jūrų laivynas išleido beveik 1 mlrd. JAV dolerių vertės ginklų kovai su Iranu ir husiais.
- Irano diplomatas: Teherano ir Tel Avivo konfliktas yra spąstai Vakarams.
Visas naujienas apie Irano ir Izraelio konfliktą rasite ČIA.
Įsiplieskęs Irano ir Izraelio konfliktas: kodėl nerimaujama dėl Ormūzo sąsiaurio
17:00
Ormūzo sąsiauris – siauras vandens kelias prie Persijos įlankos žiočių – retai būna toli nuo pasaulinės įtampos centro. Tai pagrindinis laivybos kelias, kuriuo vyksta beveik 30 proc. pasaulio prekybos nafta, todėl jis atidžiai stebimas, ar nėra sutrikimų požymių. Irano ir Izraelio konflikto paaštrėjimas sukėlė naują susirūpinimą, skelbia naujienų agentūra „Bloomberg“.
Iranas per daugelį metų ne kartą taikėsi į prekybos laivus, plaukiančius per šį sąsiaurį, ir anksčiau grasino užblokuoti tranzitą. Balandžio 13 d., prieš pradėdamas masinį raketų ir dronų puolimą prieš Izraelį, Iranas pranešė, kad netoli sąsiaurio užėmė su Izraeliu susijusį konteinerių laivą.
1. Kur yra Ormūzo sąsiauris?
Apverstos V raidės formos vandens kelias jungia Persijos įlanką su Indijos vandenynu, šiaurėje – Iraną, o pietuose – Jungtinius Arabų Emyratus ir Omaną. Jo ilgis – 160 km, plotis siauriausioje vietoje – 34 km, o laivybos kelių į abi puses plotis – tik 3 km. Dėl nedidelio gylio laivai yra pažeidžiami minų, o dėl artumo prie sausumos, ypač Irano, laivai gali būti atakuojami krante esančiomis raketomis arba perimami patrulinių laivų ir sraigtasparnių.
2. Koks sąsiaurio vaidmuo?
Jis yra labai svarbus pasaulinei prekybai nafta. Remiantis „Bloomberg“ surinktais duomenimis, pirmąjį 2024 m. ketvirtį per sąsiaurį tanklaiviai gabeno beveik 15,5 mln. barelių naftos ir kondensato per dieną iš Saudo Arabijos, Irako, Kuveito, Jungtinių Arabų Emyratų ir Irano. Sąsiauris taip pat labai svarbus suskystintosioms gamtinėms dujoms (SGD) – tuo pačiu laikotarpiu per jį tiekta daugiau kaip penktadalis pasaulio dujų, daugiausia iš Kataro.
3. Kas įvyko?
Balandžio 13 d., likus kelioms valandoms iki dronų ir raketų atakos prieš Izraelį, Irano Islamo revoliucinės gvardijos korpusas netoli Ormūzo sąsiaurio tarp Persijos įlankos ir Omano įlankos užgrobė su Izraeliu susijusį konteinerių laivą. Pasak TankerTrackers.com, specialiosios pajėgos iš sraigtasparnio įlipo į laivą „MSC Aries“ ir nukreipė jį Irano teritorinių vandenų link, kur jis buvo prišvartuotas tarp Irano Kešmo ir Ormūzo salų Persijos įlankoje.
4. Kodėl Iranas galėtų sutrikdyti laivybą?
Iranas dešimtmečius persekiojo laivus Persijos įlankoje, kad išreikštų nepasitenkinimą dėl jam taikomų sankcijų arba kaip svertą ginčuose. Teheranas teigė, kad paskutinis laivas buvo sulaikytas dėl laivybos taisyklių pažeidimo, tačiau analitikai kaip motyvą nurodė jo sąsajas su Izraelio nuosavybe.
Kai 2023 m. balandžio mėn. jis sulaikė į JAV plaukusį tanklaivį, teigė, kad laivas atsitrenkė į kitą laivą. Tačiau panašu, kad šis žingsnis buvo kerštas už tai, kad JAV valdžios institucijos prie Malaizijos krantų dėl sankcijų pažeidimų sulaikė laivą su Irano žaliava.
2022 m. gegužę Iranas konfiskavo du Graikijos tanklaivius ir šešis mėnesius juos laikė, veikiausiai atsakydamas į Graikijos ir JAV valdžios institucijų atliktą iranietiškos naftos konfiskavimą kitame laive. Galiausiai krovinys buvo paleistas, o Graikijos tanklaiviai išlaisvinti.
5. Ar Iranas kada nors buvo užvėręs Ormūzo sąsiaurį?
Kol kas ne. 1980-1988 m. Irako ir Irano karo metu Irako pajėgos užpuolė naftos eksporto terminalą Chargo saloje, į šiaurės vakarus nuo sąsiaurio, iš dalies norėdamos išprovokuoti Irano atsakomuosius veiksmus, kurie į konfliktą įtrauktų JAV. Vėliau per vadinamąjį Tanklaivių karą abi šalys užpuolė 451 laivą. Tai gerokai padidino tanklaivių draudimo išlaidas ir padėjo pakelti naftos kainas.
Kai 2011 m. Iranui buvo įvestos sankcijos, jis pagrasino uždaryti sąsiaurį, bet galiausiai atsitraukė. Naftos prekiautojai abejoja, ar šalis kada nors visiškai uždarys sąsiaurį, nes tai užkirstų kelią Iranui eksportuoti savo naftą.
Be to, Irano karinis jūrų laivynas neprilygsta JAV Penktajam laivynui ir kitoms regiono pajėgoms. Islamo revoliucijos gvardijos korpuso karinių jūrų pajėgų vadovas komodoras Alireza Tangsiri prieš pat naujausią laivo užgrobimą sakė, kad Iranas turi galimybę nutraukti eismą Ormūzo sąsiauriu, bet pasirenka to nedaryti.
6. Ar galima apsaugoti Ormūzo sąsiaurį?
Tanklaivių karo metu JAV karinis jūrų laivynas ėmėsi lydėti laivus per Persijos įlanką. 2019 m. jis į regioną pasiuntė lėktuvnešį ir bombonešius B-52. Tais pačiais metais JAV pradėjo operaciją „Sentinel“, reaguodama į Irano vykdomą laivybos trikdymą. Vėliau prie šios operacijos, dabar žinomos kaip Tarptautinė jūrų saugumo struktūra, prisijungė dešimt kitų valstybių, įskaitant Jungtinę Karalystę, Saudo Arabiją, Jungtinius Arabų Emyratus ir Bahreiną.
Nuo 2023 m. pabaigos daugiausia dėmesio laivybos apsaugai buvo skiriama ne Ormūzo sąsiauriui, o pietinei Raudonajai jūrai ir Bab el Mandebo sąsiauriui, jungiančiam jį su Adeno įlanka ir Indijos vandenynu. Jemeno husių kovotojų vykdomi išpuoliai prieš laivybą, įplaukiančią į Raudonąją jūrą arba išplaukiančią iš jos, kelia didesnį susirūpinimą nei Ormūzo sąsiauris. JAV vadovaujamos pajėgos Raudonojoje jūroje siekia apsaugoti laivybą šiame regione.
7. Kas labiausiai priklauso nuo sąsiaurio?
Saudo Arabija per Ormūzo sąsiaurį eksportuoja daugiausiai naftos, tačiau ji gali nukreipti srautus1200 km ilgio vamzdynu per karalystę į terminalą Raudonojoje jūroje. JAE gali iš dalies apeiti sąsiaurį, iš savo naftos telkinių vamzdynu į Fudžeiros uostą Omano įlankoje siųsdami 1,5 mln. barelių per dieną.
Dalis Irako naftos gabenama jūra iš Turkijos Ceyhano uosto, tačiau 85 proc. jos keliauja per sąsiaurį, todėl labai priklauso nuo laisvo judėjimo. Kuveitas, Kataras ir Bahreinas neturi kitos išeities, kaip tik gabenti savo naftą vandens keliu.
E.Macronas: ES ir jos Vakarų sąjungininkės privalo išplėsti sankcijas Iranui
21:42
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas trečiadienį pareiškė, kad po praėjusį savaitgalį įvykusios Irano atakos prieš Izraelį Europos Sąjunga ir jos Vakarų sąjungininkės turi išplėsti sankcijas Teherano raketų ir dronų gamintojams.
„Mūsų pareiga – išplėsti šias sankcijas“, – sakė prezidentas prieš Briuselio aukščiausiojo lygio susitikimą, kuriame ES lyderiai ketina patvirtinti bloko jau svarstomas griežtesnes sankcijas Iranui.
G.Nausėda ragina išplėsti sankcijas Iranui po jo atakos prieš Izraelį ir paramos Rusijai
20:50
Prezidentas Gitanas Nausėda ragina išplėsti sankcijas Iranui jam įvykdžius išpuolį prieš Izraelį ir remiant Rusiją kare prieš Ukrainą.
„Turime įgyvendinti ir išplėsti sankcijų politiką Iranui, nes Iranas atsakingas ne tik už tai, kas vyksta Artimuosiuose Rytuose, bet ir už karinę paramą Rusijos Federacijai“, – trečiadienį Briuselyje žurnalistams sakė šalies vadovas.
„Tai yra pakankamas pagrindas sankcijų politiką griežtinti ir tikiuosi, kad šitas supratimas bus bendras“, – pridūrė G.Nausėda.
Taip jis kalbėjo prasidedant dvi dienas vykstančiam Europos Vadovų Tarybos (EVT) susitikimui.
„Hamas“: Irano išpuolis prieš Izraelį buvo pelnytas ir teisėtas
20:14
Islamistų grupuotė „Hamas“ trečiadienį pareiškė, kad Irano savaitgalio išpuolis prieš Izraelį buvo pelnytas ir teisėtas.
Tai buvo pirmas „Hamas“ pareiškimas po praėjusį savaitgalį Irano suduoto masinio dronų ir raketų smūgio Izraeliui.
„Irano Islamo Respublikos atsakas patvirtina, kad laikas, kai sionistinis darinys (Izraelis) galėjo elgtis, kaip norėjo, be jokios atsakomybės ar bausmės, baigėsi“, – išplatintame pareiškime nurodė „Hamas“.
JAV Atstovų Rūmai dėl pagalbos Ukrainai ir Izraeliui balsuos šeštadienį
18:54
JAV Atstovų Rūmų pirmininkas respublikonas Mike'as Johnsonas trečiadienį sakė, kad šeštadienį bus surengtas balsavimas dėl jo pasiūlymo atnaujinti ilgai blokuojamą JAV karinę pagalbą Ukrainai, taip pat – pagalbą Izraeliui.
„Tikimės, kad balsavimas dėl šių įstatymų projektų galutinio priėmimo vyks šeštadienį vakare“, – paskelbė M.Johnsonas.
„Hamas“ politinis lyderis I.Haniyeh vyks į Turkiją
18:53
Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas trečiadienį pareiškė, kad šį savaitgalį priims islamistų kovotojų grupuotės „Hamas“ politinį lyderį Ismailą Haniyeh.
„Šį savaitgalį mano svečias bus palestiniečių reikalo lyderis“, – įstatymų leidėjams sakė atvirai Izraelį kritikuojantis R.T.Erdoganas.
„Net jei liksiu tik aš, Tayyipas Erdoganas, ir toliau, kol Dievas duos man gyvybę, ginsiu palestiniečių kovą ir būsiu engiamos palestiniečių tautos balsu“, – pridūrė prezidentas, pavadindamas „Hamas“ „pasipriešinimo grupe“.
Tačiau jis nenurodė, kur įvyks susitikimas su I. Haniyeh. Pasak NTV, šeštadienį jie kalbėsis „Dolmabahce“ rūmuose Stambule.
Pastarąjį kartą jų susitikimas buvo surengtas 2023-iųjų liepą. Tąkart R.T.Erdoganas priėmė „Hamas“ lyderį ir palestiniečių lyderį Mahmudą Abbasą Ankaros prezidentūroje.
Šių metų pradžioje I.Haniyeh Turkijoje susitiko su turkų užsienio reikalų ministru Hakanu Fidanu, teigia vyriausybė.
Turkijos prezidentas yra vienas griežčiausių Izraelio kritikų nuo pat karo Gazos Ruože pradžios.
Karas palestiniečių anklave prasidėjo beprecedenčiu palestiniečių islamistų grupuotės „Hamas“ išpuoliu prieš Izraelį spalio 7 dieną, per kurį, Izraelio duomenimis, žuvo 1 170 žmonių, daugiausia civilių.
Per išpuolį „Hamas“ kovotojai pagrobė apie 250 įkaitų, iš kurių 129, Izraelio teigimu, tebėra Gazos Ruože, įskaitant 34, kariuomenės teigimu, žuvusius.
Per Izraelio atsakomąjį puolimą Gazos Ruože žuvo mažiausiai 33 899 žmonės, daugiausia moterys ir vaikai, teigia teritorijos Sveikatos apsaugos ministerija.
Kataras, kuris tarpininkauja Izraelio ir „Hamas“ derybose dėl paliaubų ir įkaitų išlaisvinimo, trečiadienį pripažino, kad jos stringa.
Turkijos prezidentas palaiko draugiškus santykius su Katare gyvenančiu „Hamas“ lyderiu.
Praėjusią savaitę R.T.Erdoganas pareiškė I. Haniyeh užuojautą dėl jo trijų sūnų ir kelių anūkų žūties per Izraelio smūgį Gazos Ruože.
Kiek anksčiau turkų prezidentas yra pavadinęs žydų valstybę Izraelį „teroristine valstybe“ ir apkaltino jį vykdant genocidą palestiniečių anklave. Jo teigimu, „Hamas“ kovoja už savo žemes.
J.Bidenas ragina Kongresą patvirtinti karinės pagalbos paketą Ukrainai ir Izraeliui
18:50
JAV prezidentas Joe Bidenas trečiadienį paragino Kongresą patvirtinti ilgai atidėliotą karinės pagalbos paketą Ukrainai ir Izraeliui, sakydamas, kad Amerikos sąjungininkės išgyvena lemiamą konfliktų su Rusija ir Iranu momentą.
„Nors abi šalys gali pajėgiai ginti savo suverenitetą, jos priklauso nuo Amerikos pagalbos, įskaitant ginkluotę. Ir tai yra lemiamas momentas“, – rašė J. Bidenas leidinyje „The Wall Street Journal“ paskelbtame straipsnyje.
B.Netanyahu: pasiliekame teisę gintis
17:38
Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu trečiadienį jo šalyje viešintiems Jungtinės Karalystės ir Vokietijos diplomatijos vadovams pareiškė, kad jo šalis pasilieka teisę gintis, pranešė jo biuras.
B.Netanyahu komentarai britui Davidui Cameronui ir vokietei Annalenai Baerbock paskelbti praėjus kelioms dienoms po to, kai Iranas surengė precedento neturintį išpuolį prieš žydų valstybę, paleisdamas šimtus dronų ir raketų.
Dauguma jų buvo perimti Izraelio ir jo sąjungininkų.
Po susitikimo su D.Cameronu ir A.Baerbock Izraelio premjeras kreipėsi į ministrus, teigdamas, kad diskusijų metu gavo įvairių pasiūlymų ir patarimų.
„Tačiau taip pat norėčiau patikslinti: sprendimus priimsime patys“, – nurodė B.Netanyahu, sakoma jo biuro išplatintame pranešime.
Atmetė teiginius, kad Gazos Ruožui gresia badas
B.Netanyahu taip pat atmetė teiginius, kad karo nualintam Gazos Ruožui gresia badas.
Jo kanceliarija nurodė, kad premjeras atmetė tarptautinių organizacijų teiginius apie badą palestiniečių anklave, kur Izraelio kariuomenė kovoja su islamistų judėjimu „Hamas“. Pasak jo, Izraelio pastangos humanitariniu klausimu viršija lūkesčius.
Jungtinės Tautos ir pagalbos agentūros ne kartą perspėjo, kad Gazos Ruožas atsidūrė ant bado ribos.
Įsiplieskęs Irano ir Izraelio konfliktas: kodėl nerimaujama dėl Ormūzo sąsiaurio
17:00
Ormūzo sąsiauris – siauras vandens kelias prie Persijos įlankos žiočių – retai būna toli nuo pasaulinės įtampos centro. Tai pagrindinis laivybos kelias, kuriuo vyksta beveik 30 proc. pasaulio prekybos nafta, todėl jis atidžiai stebimas, ar nėra sutrikimų požymių. Irano ir Izraelio konflikto paaštrėjimas sukėlė naują susirūpinimą, skelbia naujienų agentūra „Bloomberg“.
Iranas per daugelį metų ne kartą taikėsi į prekybos laivus, plaukiančius per šį sąsiaurį, ir anksčiau grasino užblokuoti tranzitą. Balandžio 13 d., prieš pradėdamas masinį raketų ir dronų puolimą prieš Izraelį, Iranas pranešė, kad netoli sąsiaurio užėmė su Izraeliu susijusį konteinerių laivą.
1. Kur yra Ormūzo sąsiauris?
Apverstos V raidės formos vandens kelias jungia Persijos įlanką su Indijos vandenynu, šiaurėje – Iraną, o pietuose – Jungtinius Arabų Emyratus ir Omaną. Jo ilgis – 160 km, plotis siauriausioje vietoje – 34 km, o laivybos kelių į abi puses plotis – tik 3 km. Dėl nedidelio gylio laivai yra pažeidžiami minų, o dėl artumo prie sausumos, ypač Irano, laivai gali būti atakuojami krante esančiomis raketomis arba perimami patrulinių laivų ir sraigtasparnių.
2. Koks sąsiaurio vaidmuo?
Jis yra labai svarbus pasaulinei prekybai nafta. Remiantis „Bloomberg“ surinktais duomenimis, pirmąjį 2024 m. ketvirtį per sąsiaurį tanklaiviai gabeno beveik 15,5 mln. barelių naftos ir kondensato per dieną iš Saudo Arabijos, Irako, Kuveito, Jungtinių Arabų Emyratų ir Irano. Sąsiauris taip pat labai svarbus suskystintosioms gamtinėms dujoms (SGD) – tuo pačiu laikotarpiu per jį tiekta daugiau kaip penktadalis pasaulio dujų, daugiausia iš Kataro.
3. Kas įvyko?
Balandžio 13 d., likus kelioms valandoms iki dronų ir raketų atakos prieš Izraelį, Irano Islamo revoliucinės gvardijos korpusas netoli Ormūzo sąsiaurio tarp Persijos įlankos ir Omano įlankos užgrobė su Izraeliu susijusį konteinerių laivą. Pasak TankerTrackers.com, specialiosios pajėgos iš sraigtasparnio įlipo į laivą „MSC Aries“ ir nukreipė jį Irano teritorinių vandenų link, kur jis buvo prišvartuotas tarp Irano Kešmo ir Ormūzo salų Persijos įlankoje.
4. Kodėl Iranas galėtų sutrikdyti laivybą?
Iranas dešimtmečius persekiojo laivus Persijos įlankoje, kad išreikštų nepasitenkinimą dėl jam taikomų sankcijų arba kaip svertą ginčuose. Teheranas teigė, kad paskutinis laivas buvo sulaikytas dėl laivybos taisyklių pažeidimo, tačiau analitikai kaip motyvą nurodė jo sąsajas su Izraelio nuosavybe.
Kai 2023 m. balandžio mėn. jis sulaikė į JAV plaukusį tanklaivį, teigė, kad laivas atsitrenkė į kitą laivą. Tačiau panašu, kad šis žingsnis buvo kerštas už tai, kad JAV valdžios institucijos prie Malaizijos krantų dėl sankcijų pažeidimų sulaikė laivą su Irano žaliava.
2022 m. gegužę Iranas konfiskavo du Graikijos tanklaivius ir šešis mėnesius juos laikė, veikiausiai atsakydamas į Graikijos ir JAV valdžios institucijų atliktą iranietiškos naftos konfiskavimą kitame laive. Galiausiai krovinys buvo paleistas, o Graikijos tanklaiviai išlaisvinti.
5. Ar Iranas kada nors buvo užvėręs Ormūzo sąsiaurį?
Kol kas ne. 1980-1988 m. Irako ir Irano karo metu Irako pajėgos užpuolė naftos eksporto terminalą Chargo saloje, į šiaurės vakarus nuo sąsiaurio, iš dalies norėdamos išprovokuoti Irano atsakomuosius veiksmus, kurie į konfliktą įtrauktų JAV. Vėliau per vadinamąjį Tanklaivių karą abi šalys užpuolė 451 laivą. Tai gerokai padidino tanklaivių draudimo išlaidas ir padėjo pakelti naftos kainas.
Kai 2011 m. Iranui buvo įvestos sankcijos, jis pagrasino uždaryti sąsiaurį, bet galiausiai atsitraukė. Naftos prekiautojai abejoja, ar šalis kada nors visiškai uždarys sąsiaurį, nes tai užkirstų kelią Iranui eksportuoti savo naftą.
Be to, Irano karinis jūrų laivynas neprilygsta JAV Penktajam laivynui ir kitoms regiono pajėgoms. Islamo revoliucijos gvardijos korpuso karinių jūrų pajėgų vadovas komodoras Alireza Tangsiri prieš pat naujausią laivo užgrobimą sakė, kad Iranas turi galimybę nutraukti eismą Ormūzo sąsiauriu, bet pasirenka to nedaryti.
6. Ar galima apsaugoti Ormūzo sąsiaurį?
Tanklaivių karo metu JAV karinis jūrų laivynas ėmėsi lydėti laivus per Persijos įlanką. 2019 m. jis į regioną pasiuntė lėktuvnešį ir bombonešius B-52. Tais pačiais metais JAV pradėjo operaciją „Sentinel“, reaguodama į Irano vykdomą laivybos trikdymą. Vėliau prie šios operacijos, dabar žinomos kaip Tarptautinė jūrų saugumo struktūra, prisijungė dešimt kitų valstybių, įskaitant Jungtinę Karalystę, Saudo Arabiją, Jungtinius Arabų Emyratus ir Bahreiną.
Nuo 2023 m. pabaigos daugiausia dėmesio laivybos apsaugai buvo skiriama ne Ormūzo sąsiauriui, o pietinei Raudonajai jūrai ir Bab el Mandebo sąsiauriui, jungiančiam jį su Adeno įlanka ir Indijos vandenynu. Jemeno husių kovotojų vykdomi išpuoliai prieš laivybą, įplaukiančią į Raudonąją jūrą arba išplaukiančią iš jos, kelia didesnį susirūpinimą nei Ormūzo sąsiauris. JAV vadovaujamos pajėgos Raudonojoje jūroje siekia apsaugoti laivybą šiame regione.
7. Kas labiausiai priklauso nuo sąsiaurio?
Saudo Arabija per Ormūzo sąsiaurį eksportuoja daugiausiai naftos, tačiau ji gali nukreipti srautus1200 km ilgio vamzdynu per karalystę į terminalą Raudonojoje jūroje. JAE gali iš dalies apeiti sąsiaurį, iš savo naftos telkinių vamzdynu į Fudžeiros uostą Omano įlankoje siųsdami 1,5 mln. barelių per dieną.
Dalis Irako naftos gabenama jūra iš Turkijos Ceyhano uosto, tačiau 85 proc. jos keliauja per sąsiaurį, todėl labai priklauso nuo laisvo judėjimo. Kuveitas, Kataras ir Bahreinas neturi kitos išeities, kaip tik gabenti savo naftą vandens keliu.
JAV karinis jūrų laivynas išleido beveik 1 mlrd. JAV dolerių vertės ginklų kovai su Iranu ir husiais
14:05
JAV karinis jūrų laivynas per pastaruosius šešis mėnesius išleido beveik 1 mlrd. JAV dolerių vertės raketų, kad atremtų Irano ir jo statytinių keliamą grėsmę, antradienį atskleidė vyriausiasis civilinės jūrų tarnybos pareigūnas.
Tai rodo, kad JAV karinio jūrų laivyno dalyvavimas Artimuosiuose Rytuose yra labai svarbus ir kainuoja vis daugiau lėšų, skelbia leidinys „Business Insider“.
Nuo spalio mėn. Raudonojoje jūroje veikiantys JAV karo laivai ir orlaiviai numušė daugybę husių raketų ir dronų bei surengė prevencinius smūgius prieš kovotojus tiesiogiai Jemene.
Visai neseniai, savaitgalį, rytinėje Viduržemio jūros dalyje veikiantys JAV karo laivai perėmė kelias Irano balistines raketas per beprecedentį Teherano išpuolį prieš Izraelį.
„Iš tikrųjų atrėmėme daugiau kaip 130 tiesioginių išpuolių prieš JAV karinio jūrų laivyno laivus ir prekybos laivus“, – sakė karinio jūrų laivyno sekretorius Carlosas Del Toro per Senato Asignavimų pakomitečio posėdį dėl kitų finansinių metų gynybos biudžeto.
C.Del Toro sakė įstatymų leidėjams, kad „amunicija, kuri yra labai svarbi šiems antskrydžiams, yra nepaprastai svarbi“ kariniam jūrų laivynui, ir teigė, kad tarnybos ginklų, kuriuos reikia papildyti, vertė artėja prie 1 mlrd. dolerių. Nebuvo iš karto aišku, ar į pateiktą sumą įskaičiuoti savaitgalį atremti Irano smūgiai.
Įvairi amunicija, kurią karinis jūrų laivynas naudojo siekdamas perimti grėsmes ore, taip pat rengdamas prevencinius smūgius Irano remiamiems husių grupuotės nariams Jemene, nėra pigi, o kadangi per pastaruosius šešis mėnesius šie mūšiai vyko reguliariai, išlaidos didėja. Pavyzdžiui, apskaičiuota, kad standartinė raketa perėmėja kainuoja apie 2 mln. JAV dolerių.
Į didžiulį papildomo nacionalinio saugumo dokumentų rinkinį, kuris jau kelis mėnesius kelia susirūpinimą dėl JAV karinės pagalbos Ukrainai ateities, įtrauktas 2,4 mlrd. dolerių finansavimas karinio jūrų laivyno kovai Raudonojoje jūroje, įskaitant amunicijos išeikvojimą.
„The Jerusalem Post“: Izraelis apsisprendė, kaip smogs Iranui ir jo statytiniams
12:39
Izraelio pajėgos (IDF) nusprendė, kaip smogs Iranui ir jo statytiniams, tačiau dar nenusprendė dėl laiko, antradienį dienraščiui „The Jerusalem Post“ tai pranešė keli šaltiniai.
Kadangi laikas vis dar yra kintantis ir yra daug sudėtingų pasirengimo darbų, dabartinis sprendimas gali pasikeisti.
Tačiau pats sprendimo priėmimas rodo Izraelio vadovybės griežtumą ir ryžtą smogti atsakomąjį smūgį, nors visi požymiai liudija, kad Jeruzalė vis dar siekia sušvelninti puolimą, kad jis nevirstų regioniniu karu.
IDF štabo viršininkas Herzi Halevi, lankydamasis 136-ojo bataliono priešlėktuvinės gynybos divizione „Arrow“, bendrais bruožais užsiminė apie išpuolio laiką.
Jis sakė: „Mes leidžiame vykdyti namų fronto politiką, kad bent jau šią Pesacho savaitę piliečiai galėtų gyventi beveik įprastai, nes visiškai pasitikime jumis ir jūsų pasirengimu.“
Taip pat gali būti, kad H.Halevi ir kiti pareigūnai, kurie laikosi savo įprasto grafiko, siekia gudrios apgaulės, kuria norima, kad Iranas ir jo statytiniai sumažintų savo budrumą, pastebi laikraštis.
Tačiau bent jau paprastas atitinkamų signalų skaitymas rodo, kad artimiausiomis dienomis didelė ataka nėra neišvengiama ir gali būti netgi atidėta ilgesniam laikui.
Bandoma atspėti, kokios yra atakos galimybės: nuo smūgių Irano branduoliniams objektams iki vidurio kelio – smūgių dronų ar balistinių raketų objektams, kurie buvo tiesiogiai susiję su Irano smūgiu. Taip pat svarstomos labiau ribotos atakos – konkrečių asmenų nužudymas ar Revoliucijos gvardijos pareigūnų nubaudimo užsienyje kartu su jų bendrininkais – arba kai kurių iš pirmiau minėtų galimybių derinys su didele kibernetine ataka.
Vis dėlto kai kurie signalai rodė, kad karinės oro pajėgos bus įtrauktos į neįprastai svarbų taikinį. gynybos ministras Yoavas Gallantas antradienį pareiškė: „Iranui nepavyko surengti atakos, ir jiems nepavyks atgrasyti Izraelio. Artimųjų Rytų dangus [Izraelio] karinėms oro pajėgoms yra atviras. Kiekvienam priešui, kuris mus persekioja, bus smogta, kad ir kur jis būtų“.
Karo Gazoje metu žuvo 33 899 žmonės
12:38
Islamistų grupuotės „Hamas“ valdomo Gazos Ruožo sveikatos ministerija trečiadienį pranešė, kad per daugiau nei šešis mėnesius trunkantį Izraelio ir palestiniečių kovotojų karą šioje teritorijoje žuvo mažiausiai 33 899 žmonės.
Per pastarąją parą žuvo mažiausiai 56 žmonės, sakoma ministerijos pranešime ir priduriama, kad nuo karo pradžios spalio 7 dieną Gazos Ruože buvo sužeisti 76 664 žmonės.
Beprecedentis „Hamas“ išpuolis spalį Izraelyje, oficialiais duomenimis, pareikalavo apie 1 170 žmonių, daugiausia civilių, gyvybių.
„Hamas“ taip pat paėmė apie 250 įkaitų, iš kurių, Izraelio žiniomis, Gazos Ruože dar yra apie 130, įskaitant 34 žuvusius įkaitus.
Pažadėjęs sunaikinti „Hamas“, Izraelis pradėjo didžiulį karinį puolimą.
D.Cameronas ragina G-7 įvesti naujas sankcijas Iranui
12:37
Jungtinės Karalystės užsienio reikalų sekretorius Davidas Cameronas trečiadienį paragino Didžiojo septyneto (G-7) grupės šalis priimti naujas koordinuotas sankcijas Iranui po jo savaitgalį įvykdyto išpuolio prieš Izraelį.
Ketvirtadienį Italijoje įvyks Vakarų šalių vadovaujamos grupės ministrų susitikimas.
„Norime, kad Iranui būtų taikomos koordinuotos sankcijos“, – viešėdamas Izraelyje britų žiniasklaidai sakė D.Cameronas, kaltindamas Teheraną „stovint už daugelio piktybinių veiksmų šiame regione“.
Vėlai šeštadienį ir sekmadienio naktį Iranas paleido daugiau kaip 300 dronų ir raketų į Izraelį. Tai buvo pirma tiesioginė Irano ataka Izraelio teritorijoje ir ja buvo keršijama už smūgį iraniečių ambasados Damaske konsuliniam skyriui, per kurį žuvo septyni Revoliucijos gvardijos nariai, įskaitant du užsienyje veikiančių Gvardijos pajėgų „al Quds“ generolus.
Izraelio kariuomenė sakė, kad 99 proc. Irano paleistų raketų ir dronų buvo perimti padedant Jungtinėms Valstijoms ir kitoms sąjungininkėms, todėl ataka padarė tik nedidelę žalą.
Galimybė, kad Izraelis po Irano atakos gali imtis atsakomųjų veiksmų, pakurstė nuogąstavimus dėl visapusiško regioninio karo.
Izraelio prezidentas Jeruzalėje susitiko su JK ir Vokietijos užsienio reikalų ministrais
11:18
Izraelio prezidentas Isaacas Herzogas trečiadienį Jeruzalėje surengė derybas su Jungtinės Karalystės ir Vokietijos užsienio reikalų ministrais, ragindamas tarptautinę bendruomenę ryžtingai kovoti su Iranu.
„Visas pasaulis turi ryžtingai ir atkakliai kovoti su Irano režimo, siekiančio pakenkti viso regiono stabilumui, keliama grėsme“, – sakoma I.Herzogo biuro išplatintame pareiškime.
Britų užsienio reikalų ministras Davidas Cameronas ir jo kolegė iš Vokietijos Annalena Baerbock yra pirmieji Vakarų diplomatai, apsilankę Izraelyje po savaitgalį įvykusios precedento neturinčios Irano raketų ir dronų atakos.
D.Cameronas į Izraelį atvyko JK premjerui Rishi Sunakui paraginus Izraelio ministrą pirmininką Benjaminą Netanyahu po Irano išpuolio išlaikyti šaltą protą.
Antradienio popietę kalbėdamas telefonu su izraeliečių kolega R.Sunakas pabrėžė, kad „didelė eskalacija neatitinka niekieno interesų ir tik pagilintų nesaugumą Artimuosiuose Rytuose“.
Tuo metu A.Baerbock paragino Europos Sąjungą po šio išpuolio įvesti naujas sankcijas Irano dronų technologijoms.
Antradienį ji pareiškė, kad jos vizito į Izraelį tikslas – „užtikrinti mūsų Izraelio partnerius dėl Vokietijos visiško solidarumo“.
M.Johnsonas Atstovų Rūmuose bando prastumti JAV pagalbą Ukrainai, Izraeliui
10:40
JAV Atstovų Rūmų pirmininkas Mike'as Johnsonas antradienį stojo prieš didėjantį savo partijos nepasitenkinimą dėl jo siūlomo pagalbos Ukrainai, Izraeliui ir kitiems sąjungininkams paketo ir atmetė raginimą atsistatydinti arba rizikuoti, kad būtų balsuojama dėl jo nušalinimo nuo pareigų.
„Aš neatsistatydinu“, – sakė M.Johnsonas po rytinio Atstovų Rūmų respublikonų susitikimo Kapitolijuje.
Jis pavadino save karo meto pirmininku ir pareiškė, kad sieks užtikrinti, jog vadinamasis nacionalinio saugumo pagalbos paketas būtų priimtas. Kad tai pasiektų, jam teks pasikliauti demokratais, nes paketo patvirtinimui prieštarauja jo nedidelė Atstovų Rūmų respublikonų dauguma.
„Mes čia tiesiog stengiamės dirbti savo darbą“, – kalbėjo M.Johnsonas ir pavadino pasiūlymą jį nušalinti absurdišku bei trukdančiu.
Antradienį buvo vainikuotas Atstovų Rūmų respublikonų ir pirmininko pozicijų išsiskyrimas. Daug pasipriešinimo iš kolegų sulaukiantis žemųjų Kongreso rūmų lyderis, priešingai savo daugumos norams, bando surinkti balsus, reikalingus įstrigusiai pagalbai Izraeliui, Ukrainai ir kitiems užsienio sąjungininkams priimti.
Atrodo, kad M.Johnsoną padrąsino praėjusią savaitę įvykęs susitikimas su Donaldu Trumpu, kai buvęs prezidentas po privataus pokalbio savo „Mar-a-Lago“ rezidencijoje Floridoje išreiškė jam palaikymą.
Antradienį spaudos konferencijoje M.Johnsonas kalbėjo apie tai, kaip svarbu užtikrinti, kad D.Trumpas, kuris šiuo metu Niujorke dalyvauja prieš jį nukreiptame baudžiamajame procese, lapkritį būtų perrinktas į Baltuosius rūmus.
Sudėtingas metodas
Savaitgalį M.Johnsonas taip pat kalbėjosi su JAV prezidentu Joe Biden ir kitais Kongreso lyderiais apie rengiamą JAV pagalbos paketą, kurį pirmininkas planuoja pateikti atskiru balsavimu dėl kiekvieno skirsnio – dėl Ukrainai, Izraeliui, Indijos ir Ramiojo vandenynų regionui skirtų įstatymų projektų. Pirmadienį vakare jis vėl apie tai kalbėjosi su J.Bidenu.
Tai sudėtingas metodas, pagal kurį Senato patvirtintas 95 mlrd. JAV dolerių (89,4 mlrd. eurų) vertės pagalbos paketas būtų išskaidomas į atskirus balsavimus, o paskui vėl apjungiamas, kad jį pasirašytų prezidentas.
M.Johnsonui reikės greitai dėl kiekvienos priemonės suburti iš abiejų partijų narių sudarytą daugumą su skirtingomis Atstovų Rūmų respublikonų ir demokratų frakcijomis.
Be to, jis rengia ketvirtąją priemonę, kuri apimtų įvairius respublikonų pageidaujamus nacionalinio saugumo prioritetus, pavyzdžiui, planą konfiskuoti dalį Rusijos turto JAV bankuose, kad būtų galima padėti Ukrainai, ir kitą priemonę, pagal kurią parama Kyjivui būtų suteikta paskolų forma.
Visgi šis planas negarantuoja, jog Atstovų Rūmų ir Senato demokratai automatiškai jam pritars. Jų lyderiai susilaiko nuo komentarų, kol nesusipažins su realiu įstatymo projekto tekstu.
Tačiau Atstovų Rūmų respublikonai pasipiktino, kad M.Johnsonas nuošalyje paliks jų svarbiausią prioritetą – pastangas užtikrinti didesnį JAV ir Meksikos sienos saugumą.
Pirmininkas susiduria su nušalinimo grėsme iš respublikonės Marjorie Taylor Greene, D.Trumpo sąjungininkės, pateikusios prašymą surengti balsavimą dėl M.Johnsono atleidimo. Praėjusį rudenį respublikonai, surengę balsavimą, išstūmė buvusį Atstovų Rūmų pirmininką Keviną McCarthy.
Irano diplomatas: Teherano ir Tel Avivo konfliktas yra spąstai Vakarams
09:17
Irano vyriausiasis diplomatas Jungtinėje Karalystėje Seyedas Mehdi Hosseini Matinas savo pirmajame interviu britų leidiniui „The Guardian“ po to, kai Teheranas savaitgalį surengė precedento neturinčią raketų ir dronų ataką prieš Izraelį, pareiškė, kad šalies premjeras Benjaminas Netanyahu siekia įtraukti Vakarus į plataus masto karą Artimuosiuose Rytuose, kuris turėtų nesuskaičiuojamų pasekmių regionui ir pasauliui.
Jis taip pat perspėjo, kad, jei Izraelis padarys „dar vieną klaidą“ ir pradės ataką prieš Iraną, Iranas atsakys stipriau, griežčiau ir be įspėjimo, koks buvo paskelbtas prieš savaitgalio ataką.
Daugiau kaip 300 dronų ir raketų, kurie beveik visi buvo perimti Izraelio ir jo sąjungininkų arba nepasiekė taikinių, buvo paleisti kaip atsakas už balandžio 1 d. surengtą oro smūgį Irano konsulatui Sirijos sostinėje, per kurį žuvo keli Irano Islamo revoliucijos gvardijos pareigūnai.
Izraelio vyriausiasis generolas leitenantas Herzi Halevi pareiškė, kad šalis atsakys, tačiau kol kas neaišku, kokia forma tai bus padaryta.
„Atsakymas į kitą sionistų klaidą neužtruks 12 dienų. Jis bus nuspręstas, kai tik pamatysime, ką padarė priešiškas režimas. Jis bus neatidėliotinas ir be įspėjimo. Jis bus stipresnis ir griežtesnis“, – įvertino Irano reikalų patikėtinis Londone.
Jis atmetė teiginius, kad Iranas puola civilinius centrus arba kuria branduolinį ginklą, nors, pasak jo, Iranas žinojo, kad Izraelis yra nepasiskelbusi branduolinė valstybė.
S.M.H.Matinas, kuris nuo 2022 m. vasario yra Irano vyriausiasis diplomatas Jungtinėje Karalystėje, paneigė, kad Iranas padarė strateginę klaidą, atakuodamas Izraelio karines bazes, ir taip nukreipė dėmesį nuo Gazos Ruožo į platesnį regioninį konfliktą, kuriame iškilo klausimas dėl Irano ilgalaikio vaidmens.
Diplomato nuomone, Vakarai praranda pasitikėjimą Artimuosiuose Rytuose, o tai galiausiai prives prie to, kad Jungtinės Valstijos pasitrauks iš regiono, o taiką pasieks tik regioninės galios.
„Tai gera proga Vakarų šalims parodyti, kad jos yra racionalūs veikėjai ir nesiruošia pasiduoti B.Netanyahu ir jo tikslui – būti valdžioje tol, kol jis iš tikrųjų galėtų išlikti valdžioje“, – teigė jis.
„Iranas labai gerai apsvarstė savo veiksmus ir suprato, kad yra spąstai, bet ne Iranui, o Vakarų šalims ir sąjungininkėms, į kuriuos jas įtraukia sionistinė valstybė, į totalinį karą Artimųjų Rytų viduje, ir visas pasaulis netrukus gali nesugebėti suvaldyti pasekmių“, – kalbėjo S.M.H.Matinas.
Kalbėdamas apie savaitgalį surengtą ataką, diplomatas pabrėžė, kad Irano pajėgos nesitaikė į jokias apgyvendintas vietas, kad išvengtų žmonių aukų, taip pat nepuolė vyriausybinių pastatų ir centrų.
„Tai buvo teisėta gynybinė operacija, kuri buvo vykdoma taip, kad apie ją buvo perspėta, – aiškino jis. – Dabar galiu pasakyti, kad misija įvykdyta. Ir viskas. Štai ką mes labai viešai paskelbėme, kad ta misija baigta“.
S.M.H.Matinas šią ataką vaizdavo kaip jėgos demonstravimą – „karinių pajėgumų, raketų ir bepiločių lėktuvų demonstravimą, galingesnį, nei visa tarptautinė bendruomenė tikėjosi iš Irano“, nes, jo teigimu, buvo būtina pademonstruoti atgrasymą, kad jokia kita šalis nedrįstų imtis veiksmų, keliančių grėsmę jos saugumui.
„Šiuo metu niekas negali įsivaizduoti, kad Iranas yra Irano ir Irako karo Iranas. Dabar Iranas yra regioninė supervalstybė“, – sakė jis.
J.Borrellis: ES siekia išplėsti sankcijas Iranui po išpuolio prieš Izraelį
09:06
Europos Sąjungos diplomatijos vadovas Josepas Borrellis antradienį pareiškė, kad po Teherano išpuolio prieš Izraelį Briuselis pradėjo svarstyti sankcijų Iranui išplėtimą.
Kalbėdamas po skubaus ES užsienio reikalų ministrų susitikimo internetu, J.Borrellis sakė, kad blokas sieks sugriežtinti priemones prieš Irano ginkluotės, įskaitant dronus, tiekimą Rusijai ir parankinių grupuotėms Artimuosiuose Rytuose.
„Kai kurios valstybės narės siūlo priimti išplėstas ribojamąsias priemones Iranui“, – sakė J.Borrellis.
ES vyriausiasis diplomatas nurodė, kad prašo savo tarnybos „pradėti būtiną darbą, susijusį su sankcijomis“.
ES užsienio reikalų ministrai surengė skubias derybas po to, kai Iranas savaitgalį surengė precedento neturinčią dronų ir raketų ataką prieš Izraelį. Ataka padarė nedidelę žalą.
Ministrų susitikimas įvyko ES vadovų aukščiausiojo lygio susitikimo Briuselyje išvakarėse. Dvi dienas truksiančio susitikimo darbotvarkėje daug dėmesio skiriama pavojingai eskalacijai Artimuosiuose Rytuose.
Pirmasis tiesioginis Teherano išpuolis prieš Izraelio teritoriją buvo atsakas į mirtiną smūgį iš oro iraniečių konsulatui Damaske. Dėl smūgio konsulatui daug kas kaltina Izraelį.
Pasak J.Borrellio, ES šalys dar kartą griežtai pasmerkė Irano išpuolį ir parėmė Izraelio teisę į savigyną.
„Turime atsitraukti nuo bedugnės krašto“, – nurodė J.Borrellis.
Izraelio užsienio reikalų ministras Israelis Katzas socialiniame tinkle „X“ palankiai įvertino „teigiamą tendenciją priimti sankcijas Iranui“.
ES jau taiko sankcijas Iranui už dronų tiekimą Rusijai – jos karui Ukrainoje – ir pagrasino nubausti Teheraną, jei šis tieks raketas Maskvai.
J.Borrellis teigė, kad kai kurios valstybės narės ragina įtraukti Irano Islamo revoliucijos gvardijos korpusą (IRGC) į ES juodąjį teroristų sąrašą, tačiau jis pažymėjo, kad tam pirmiausia reikia teisinio kurios nors valstybės narės sprendimo.
Izraelio premjero laukia pavojingiausia lošimo partija jo karjeroje
09:03
Izraelis, padedamas savo sąjungininkų, sekmadienį naktį išvengė 60 tonų sprogmenų lietaus.
Tačiau Tel Avivas, nepaisydamas Jungtinių Valstijų prezidento Joe Bideno perspėjimų „priimti pergalę“ ir Irano prezidento Ebrahimo Raisi grasinimų „griežtu, plataus masto ir skausmingu“ atsaku į bet kokį atsakomąjį smūgį, kaip tik tai ir svarsto.
Izraelis tiki, kad atgrasymas, trumpinys nuo „blogiausio kalės vaiko patalpoje“, yra kertinis jo išlikimo akmuo. Po dešimtmečius trukusio šešėlinio įgaliotojo karo Teheranas keičia paradigmą ir uzurpuoja Izraelio strategiją.
Praeityje, susidūręs su egzistencine grėsme, Izraelis vykdė įžūliausius reidus, kokius regionas kada nors yra matęs. 1981 m., prisidengdami ypatingu slaptumu, jie subombardavo Irako Osirako branduolinį reaktorių prieš jam pradedant veikti. Panašiai 2007 m. jie subombardavo Sirijos diktatoriaus Basharo al Assado branduolinį reaktorių, kol jis dar nebuvo pastatytas.
Abiejų atakų metu žvalgyba bendradarbiavo su įprastinėmis karinėmis priemonėmis. Praėjo 11 metų, kol Izraelis prisipažino dėl smūgio Sirijai.
„Esmė ta, kad Izraelis neskelbs savo puolimo planų, kaip Iranas padarė savaitgalį“, – skelbia CNN.
Be pagrindinių Izraelio karo kabineto narių – ministro pirmininko Benjamino Netanyahu, gynybos ministro Yoavo Gallanto ir buvusio didžiausio B.Netanyahu politinio varžovo Benny Gantzo – daugiau nei tuzinas kitų žmonių sėdėjo prie stalo Izraelio didžiausio saugumo gynybos būstinėje Tel Avive, ir tarėsi dėl kito žingsnio.
Už Izraelio ribų, kur sąjungininkai smerkia Irano išpuolį, bet ragina laikytis santūrumo, o kai kurie taip pat piktinasi B.Netanyahu mirtinu elgesiu su Gazos Ruožo palestiniečiais po žiauraus „Hamas“ spalio 7 d. išpuolio, vis dažniau pasigirsta raginimų įvesti naujas sankcijas Teheranui.
Karo ministrų kabineto nariai B.Gantzas ir Y.Gallantas pasinaudojo diplomatine galimybe: B.Gantzas sakė, kad „mes sukursime regioninę koaliciją, kad iš Irano būtų išieškota kaina“, o Y.Gallantas, kaip teigiama vyriausybės pranešime spaudai, „pabrėžė galimybę sukurti tarptautinę koaliciją ir strateginį aljansą Irano keliamai grėsmei atremti“. Gynybos ministras užsiminė , kad Irano branduoliniai objektai yra jo taikiklyje, sakydamas, kad tai „valstybė, kuri grasina ant savo raketų pritvirtinti branduolines galvutes“.
„Laikrodis tiksi. B.Netanyhu reikia dviejų dalykų: laiko pasirengti netikėtam smūgiui ir laiko sutelkti tarptautinę diplomatiją. Kadangi abu šie dalykai žygiuoja pagal skirtingus ritmus, jo legendinis politinis įžvalgumas susiduria su vienu iš sunkiausių išbandymų“, – rašoma straipsnyje.
Naujausi įrodymai patvirtina, kad jis nebejaučia regiono pulso taip, kaip anksčiau.
Šių metų pradžioje, Izraeliui tiksliai ir tikslingai nužudžius Libano „Hamas“ vadovą Salehą al-Arouri Beiruto bute antrame aukšte, buvęs naikintuvo pilotas ir buvęs Izraelio gynybos pajėgų karinės žvalgybos valdybos vadovas Amosas Yadlinas CNN žurnalistui sakė, kad Izraelis veikė „raudonųjų linijų“ ribose, kad išvengtų eskalacijos.
„Ribos yra gana lanksčios, – aiškino A.Yadlinas. – Atgrasymas yra vadovo, kuris gali duoti komandą paspausti gaiduką ir paleisti raketą, kad prasidėtų karas, sprendimas.“
A.Yadlinas žino kai ką apie atgrasymą ir ankstesnius Izraelio smūgius prieš šalies egzistencines grėsmes. Jis buvo naikintuvo pilotas, 1981 m. numetęs bombą, sunaikinusią Irako Osirako reaktorių, o 2007 m. buvo žvalgybos vadovas, suplanavęs sudėtingą įžūlų smūgį, sunaikinusį Bašaro al Asado branduolinę jėgainę.
Praėjusį savaitgalį Irano vadovai nusprendė, kad B.Netanyahu apskaičiavimai balandžio 1 d. Damasko konsulate nužudyti Mohammadą Rezą Zahedi, Irano revoliucinės gvardijos vadą, vadovaujantį jų įgaliotiniams, keliantiems grėsmę Izraeliui iš Sirijos ir Libano, peržengė raudoną liniją. B.Netanyahu apskaičiavimai buvo klaidingi.
„Manau, kad iraniečiai bus labai, labai atsargūs, net jei po provokacijos jie patirs nuostolių, bet pradės karą su JAV ar net su Izraeliu. Jie dar nėra ten. Žala, kuri gali būti padaryta Iranui, yra didžiulė, didžiulė“.
Taigi dabar svarbiausias klausimas turi būti, ar B.Netanyahu sugebės teisingai perskaityti situaciją – Iranas grasina užpulti, sąjungininkai perspėja jo nepulti – ir išvengti regioninio karo sukėlimo.
Atsakymas į šį klausimą slypi A.Yadlino nepaprastose įžvalgose. Jis užsiminė, kad Iranas nepuls Izraelio tol, kol baiminsis Amerikos reakcijos. B.Netanyahu taip įtempė santykius su J.Bideno administracija dėl Gazos Ruožo.
„B.Netanyahu garsėja kaip politinio išlikimo virtuozas. Tačiau dabar jo laukia didžiausia lošimo partija jo karjeroje. Jis stato savo tautos kraują ant Irano baimės dėl Amerikos“.
Irako ministras pirmininkas neigia, kad per Irano išpuolį prieš Izraelį šalis paleido raketas
07:27
Izraelis teigė, kad kai kurios Irano raketos šeštadienį buvo paleistos iš Irako, tačiau Irako ministras pirmininkas Mohammed Shia al-Sudani antradienį CNN tai paneigė.
„Iš gautų karinių ataskaitų mums nebuvo įrodyta, kad kokios nors raketos ar dronai buvo paleisti iš Irako“, – antradienį interviu CNN žurnalistei Christiane Amanpour sakė M.al-Sudani.
„Be abejo, mūsų pozicija yra aiški; mes neleidžiame jokiai nevyriausybinei organizacijai naudotis Iraku, kad vėl įtrauktų jį į mūšį. Ėmėmės teisinių procedūrų, kad Irakas būtų saugus ir atsiribotų nuo konflikto arenos“, – pridūrė M.al Sudani.
M.al-Sudani kalbėjosi su Ch.Amanpour iš Vašingtono po to, kai pirmadienį susitiko su JAV prezidentu Joe Bidenu. Abu lyderiai aptarė įtampos Artimuosiuose Rytuose mažinimo svarbą.
R.Sunakas pareiškė B.Netanyahu, kad atėjo akimirka išlaikyti šaltą protą
06:55
Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Rishi Sunakas antradienį paragino savo kolegą iš Izraelio Benjaminą Netanyahu po savaitgalį įvykusio Irano išpuolio išlaikyti šaltą protą.
Antradienio popietę paskambinęs B.Netanyahu R.Sunakas pabrėžė, kad „didelė eskalacija neatitinka niekieno interesų ir tik sustiprins nesaugumą Artimuosiuose Rytuose. Tai akimirka, kai reikėtų išlaikyti šaltą protą“, sakoma britų premjero biuro pareiškime.
R.Sunakas „pakartojo, kad Jungtinė Karalystė tvirtai remia Izraelio saugumą ir platesnio regiono stabilumą“, pranešė jo biuras.
„Ministras pirmininkas pareiškė, kad Iranas smarkiai suklydo ir yra vis labiau izoliuojamas pasaulinėje arenoje, o G-7 [Didžiojo septyneto šalys] koordinuoja diplomatinį atsaką“, – pridūrė jis.
Izraelis ir Iranas antradienį apsikeitė grasinimais po to, kai Teheranas pirmą kartą tiesiogiai atakavo savo aršų priešą ir smarkiai padidino įtampą regione, o karas Gazos Ruože tęsiasi ir paliaubų nematyti.
R.Sunakas skambučio metu sakė, kad jam „didelį susirūpinimą kelia gilėjanti humanitarinė krizė“ Gazos Ruože, sakoma telefono pokalbio išklotinėje.
„Jungtinė Karalystė norėjo, kad labai pasikeistų pagalbos prieinamumas ir į Gazos Ruožą pradėtų plūsti gyvybiškai svarbios prekės, be kita ko, kad Izraelis kuo greičiau atvertų naujus pagalbos kelius“, – tvirtino jis.
„Ministras pirmininkas pareiškė apgailestaujantis, kad savaitgalį „Hamas“ užblokavo susitarimą, kuris būtų išgelbėjęs palestiniečių gyvybes ir užtikrinęs saugų įkaitų išlaisvinimą“, – tęsė britų premjeras.
