Tačiau baiminamasi, kad šio ugnikalnio išsiveržimas – tik „didžiojo įvykio“ pradžia. Geologams nerimą kelia kitas Islandijos ugnikalnis Katla, mat per pastarąjį tūkstantmetį jis išsiveržė kaskart po Eyjafjallajökull ugnikalnio išsiveržimo.
Palyginti su Katla, Eyjafjallajökull yra mažylis. Dalį Katlos ugnikalnio – 595 kvadratinius kilometrus – dengia Mýrdalsjökull ledynas. Šio ugnikalnio viršūnė siekia 1512 metrus. Jo kraterio skersmuo – 10 kilometrų, išsiveržia jis įprastai kas 40–80 metų.
Paskutinis didelis minėto ugnikalnio išsiveržimas įvyko 1918 metais. Pasaulyje šis išsiveržimas apibūdintas vienu žodžiu – „žiaurus“. Tačiau manoma, kad 1955 metais būta ir daugiau mažesnių Katlos išsiveržimų, nepralaužusių ledų. Nuo 1930 metų iš viso užfiksuota 16-a Katlos išsiveržimų.
Šis ugnikalnis susirūpinimą geologams kelia jau daugiau nei dešimtmetį. Nuo 1999 metų jis vis siunčia signalus apie ketinimą prabusti. Tačiau didžiausią nerimą kelia minėtas istorinis faktas, kad išsiveržus Eyjafjallajökull ugnikalniui, Katla seka iš paskos.
Per pastarąsias porą dienų Katlos ungnikalnio aktyvumas padidėjo 200 proc. Tai faktas, dėl kurio jaudintis turėtų ne tik Islandijos, bet ir viso pasaulio gyventojai. Smogas, badas ir potvyniai – tai tik kelios pastarojo Katlos išsiveržimo pasekmės.
Belieka laukti, kol paaiškės, ar istorija pasikartos.
