15min.lt jau rašė, kad nuo 1999 metų didysis kaimynas vis siunčia signalus apie ketinimą prabusti.
Abu ugnikalniai nutolę vos 20 km vienas nuo kito, juos jungia magmos kanalų sistema. Pastarąjį kartą Katla buvo išsiveržusi 1955 metais.
Jei, kaip prognozuoja didžiausi pesimistai, paskui Eyjafjallajökull išsiveržtų Katla, šis incidentas būtų apytikriai 10 kartų didesnis.
Sunku įvertinti tokio išsiveržimo padarinius, turint omeny, kad jau žymiai mažesnio ugnikalnio iššauti pelenų debesys buvo paralyžiavę beveik visos Europos oro erdvę.
Pavojų kelia tai, kad Katla po ledynu pasislėpęs dvigubai giliau (500 m) nei jo maženis brolis. Todėl tikėtina, kad pelenų kiekis (jis priklauso nuo ledo storio) būtų dvigubai didesnis.
Seismologai nuolat stebi ugnikalnio Katla veiklą. Antradienį ir trečiadienį išsiveržimo tikimybė buvo nedidelė. Jei ugnikalnis išsiveržtų, vietinius gyventojus reikėtų evakuoti per dvi valandas. Antraip juos nuplautų potvynio vanduo.
Seismologų surinkta statistika kelia nerimą: abu ugnikalniai vidutiniškai kartą per 80 metų atbunda kartu. Paskutinį kartą taip nutiko 1918 metais.
Islandijos seismologai taip pat praneša, kad kovo 20 išsiveržęs Eyjafjallajökull pasiekė naują fazę. Dabar jo kraterių sprogimai labai dažni ir girdimi labai toli. Kiek anksčiau Islandijos Geofizikos instituto profesorius Magnusas Gudmundssonas pranešė, kad kinta ir išmetamas į orą ugnikalnio turinys: mažėja pelenų, daugėja lavos. Jis iššaunama į 300 metrų aukštį.
