Per incidentą, kuris įvyko trečiadienį vėlai vakare Kordobos mieste, buvo suimti du turistai, o vienas policininkas ir katedros apsaugininkas buvo lengvai sužeisti, sakė agentūrai „Associated Press“ nacionalinės policijos atstovė Rosa Ortiz.
Kordoboje po maurų įsiveržimo į Ispaniją VIII amžiuje buvo pastatyta Didžioji mečetė. Apskritai, Kordoba vadinamas trijų kultūrų miestu, kuriame viduramžiais taikiai gyveno musulmonai, žydai ir krikščionys.
Mečetė tapo krikščionių katedra 1236 metais, kai miestą iš maurų išvadavo karalius Ferdinandas III. Nuo tų laikų, katedroje musulmonams draudžiama, išskyrus retus atvejus, atlikti savo religines apeigas.
Lig šiol išliko pirminės mečetės raudonai balti skliautai, marmuro kolonos. Šį pastatą UNESCO 1984 metais paskelbė Pasaulio paveldo objektu, kuris yra mielai lankomas turistų.
Pasak R.Ortriz, trečiadienį į bažnyčią įėjo apie 120 musulmonų turistų, keli jų – šeši ar septyni – ėmė melstis. Apsauga paragino juos liautis, bet grupelė susikivirčijo su jais, buvo iškviesta policija.
Du užsispyrėliai vis tiek toliau meldėsi, pasipriešino pareigūnams ir buvo areštuoti už nepaklusimą teisėsaugos pareigūnams, sakė R.Ortiz ir pridūrė, jog tai buvo jaunuoliai 19–23 metų amžiaus.
Pasak Kordobos vyskupijos, minima grupė veikė suderintai ir agresyviai, bet R.Ortiz neigė tai buvus.
Ispanijos musulmonų lyderis Mansuras Escudero sakė seniai prašęs Katalikų Bažnyčios leisti musulmonams čia melstis, bet vyskupija nesutikusi.
Per pastaruosius keliasdešimt metų būta ir išimčių – paprašius karaliui Juanui Carlosui, Saudo Arabijos karališkosios šeimos nariams buvo leista melstis mečetėje, sakė Ispanijos islamo komisijos pirmininkas M.Escudero.
Beje, oficialiai ši šventykla vadinama „Mezquita Catedral de Cordoba“ (mečetė katedra). Tačiau M.Escudero nuomone, ją reikėtų vadinti buvusia mečete katedra, „arba tiesiog katedra“. „Jeigu tai nėra mečetė, negalima jos vadinti mečete“, – pabrėžė jis.
