„Turėjau ten du draugus", – kalbėjo 52 metų Bernardo'as, žvelgdamas į sugriautą pastatą, o iš jo veido išraiškos buvo aišku, koks juos ištiko likimas.
98-metė Maria DAntuono po griuvėsiais išbuvo 30 valandų, pranešė Italijos žiniasklaida. Ji naujienų agentūrai ANSA sakė, kad laiką leidusi „megzdama". Televizijos stotis „Sky TG24" pasakojo, kad šios moters būklė buvo gera, kai antradienio rytą ji buvo evakuojama.
Jos gyvenimo istorija – tai trumpa vilties akimirka, palyginus su visos tragedijos mastu, kai po žemės drebėjimo daugybė gelbėtojų ardo griuvėsius, kiti sukrėsti stebi juos ar nežino, kur prisiglausti, netekus pastogės.
Praėjus pusantros paros nuo stichijos smūgių, LAgvilos miestas atrodo pamėkliškai. Žuvo daugiau kaip 200 žmonių. Abruco regiono sostinė ieško būdų kaip išgyvenusiems padėti atlaikyti negandus.
Palapinių miestelyje, kuris vidaus reikalų ministerijos nurodymu tebestatomas, prisiglaudę vaikai noriai ima tešlainius, atgabentus iš gretimo Riečio miesto. Konservuotas maistas, vanduo dalijami į ilgas eiles sustojusiems benamiams; čia pat motinos ramina savo verkiančius kūdikius.
Paaugliai, norintys prisiskambinti savo draugams, gelbėjimo punktuose prašo pakrauti mobiliuosius telefonus.
„Esame laimingi, kad praėjusią naktį galėjome pernakvoti palapinėje su lovomis, antklodėmis, – pasakojo 56-erių Fernanda, sėdinti ant lovos su 8-erių ir 10 metų anūkėlėmis greta jos.
Septynmetis Francescoas ir jo šešiametis brolis Silvio stebi, kaip darbininkai stato palapines. „Aš pasiilgau mokyklos, nes čia nėra mano draugų“, – skundėsi Francescoas.
Vieno kinų restorano šeimininkas kelia žaliuzes, bet verslo šiandien nebus. „Nėra vandens, elektros; kas žino, kada vėl galėsime atsidaryti", – sakė jis.
Daugelis išlikusių gyvųjų atsisakė kalbėtis su žurnalistais, net ir su kaimynais.
