Nufilmuota, kaip JAV ir JK karo lėktuvai kyla į ataką prieš husių sukilėlius Jemene

Pentagono teigimu, JAV ir JK pajėgų oro antskrydžiai prieš husių taikinius Jemene buvo nukreipti į beveik 30 taikinių, kuriems panaudota daugiau kaip 150 šaudmenų.

Šis skaičius yra didesnis nei skelbta anksčiau, teigė „Reuters“.

Jungtinio štabo direktorius generolas leitenantas Douglas Simsas penktadienio popietės brifinge žurnalistams sakė, kad nesitikėjo didelio ketvirtadienio smūgių aukų skaičiaus, nes tarp taikinių buvo ir esančių kaimo vietovėse.

Per smūgius žuvo penki žmonės ir šeši buvo sužeisti, sakoma pranešimuose.

D.Simsas pridūrė, kad Vašingtonas tikėjosi, jog husių grupuotė bandys imtis atsakomųjų veiksmų, ir pridūrė, kad anksčiau tą dieną grupuotė paleido priešlaivinę balistinę raketą, kuri nepataikė į jokius laivus.

Izraelis su Kataru pasiekė susitarimą, kad įkaitams, vis dar laikomiems Gazos Ruože, būtų tiekiami vaistai, penktadienį pranešė Izraelio ministro pirmininko biuras.

Susitarimas „leis įvežti vaistus įkaitams, kuriuos Gazos Ruože laiko teroristinė organizacija „Hamas“, sakoma Benjamino Netanyahu biuro pareiškime.

Spalio 7-ąją palestiniečių kovotojai per precedento neturintį išpuolį pietų Izraelyje paėmė apie 250 įkaitų, iš kurių 132 tebėra nelaisvėje, nors, Izraelio duomenimis, 25 iš jų, kaip manoma, žuvo.

Įkaitų šeimos yra pradėjusios didelio atgarsio sulaukusią kampaniją, kuria siekiama, kad vyriausybė dėtų daugiau pastangų, kad įkaitai būtų išlaisvinti.

Antradienį kampanijos grupė, pasivadinusi Įkaitų ir dingusiųjų be žinios šeimų forumu, paskelbė ataskaitą, kurioje teigiama, kad belaisvių sveikata prasta, kai kurie jų serga sudėtingomis ligomis, kiti yra sužeisti.

JACK GUEZ / AFP

„Visiems įkaitams gresia didelis pavojus, negalima švaistyti laiko“, – sakoma grupės ataskaitoje.

Spalio 7 dieną „Hamas“ kovotojams surengus išpuolį prieš Izraelio bendruomenes ir muzikos festivalį, žuvo apie 1140 žmonių, daugiausia civilių, rodo naujienų agentūros AFP skaičiavimai, pagrįsti oficialiais Izraelio duomenimis.

Atsakydamas į tai, Izraelis pažadėjo sunaikinti grupuotę ir pradėjo nesiliaujantį bombardavimą bei sausumos invaziją, dėl kurių didelė Gazos Ruožo dalis virto griuvėsiais ir anklave, naujausiais Gazos Ruožo sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, žuvo mažiausiai 23 708 žmonės, daugiausia moterys ir vaikai.

Danijos policija penktadienį pranešė, kad septyni asmenys, įtariami rengiantys teroro išpuolį, kuriam Danijos valdžios institucijos gruodžio mėnesį užkirto kelią, yra susiję su palestiniečių kovotojų grupuote „Hamas“.

Policija naujienų agentūrai AFP pranešė, kad Danijos prokuroras Andersas Larssonas patvirtino, jog ši byla „susijusi su „Hamas“.

Prokuroras kalbėjo Danijos Rytų Aukščiausiajame teisme, kur byla nagrinėjama už uždarų durų.

Danijos policija ir šalies žvalgybos tarnyba PET gruodžio viduryje pranešė, kad per operaciją, kuria siekta užkirsti kelią planuotam išpuoliui, pareigūnai sulaikė kelis asmenis. Visgi daugiau detalių tada nepateikta.

PET grėsmę įvertino kaip kritinę, pagal penkių balų grėsmių skalę – keturiais balais.

Šiuo metu įtariama, kad iš viso su tuo susiję septyni asmenys.

Atrodo, kad prokuroro pareiškimas patvirtina Izraelio ministro pirmininko Benjamino Netanyahu komentarus, kuris gruodžio 14 dieną sakė, kad Danijos saugumo pajėgos „užkirto kelią išpuoliui, kurio tikslas buvo nužudyti nekaltus civilius Europos teritorijoje“.

„Teroristinė organizacija „Hamas“ nepaliaujamai ir kruopščiai siekia išplėsti savo mirtinas operacijas į Europą ir taip kelia grėsmę šių šalių vidaus saugumui“, – tada sakė B. Netanyahu.

Danijos teisingumo ministras Peteris Hummelgaardas penktadienį sakė, kad įtariamas ryšys su „Hamas“ „patvirtina, jog grėsmė Danijai yra rimta, tačiau, laimei, turime stiprią policiją ir žvalgybos tarnybą, kuri kasdien daro viską, kad mus apsaugotų“.

JAV centrinė vadavietė /JAV ir JK ruošiasi atakai prieš husių sukilėlius Jemene

JAV centrinė vadavietė paskelbė filmuotą medžiagą iš JAV karinio laivo „USS Dwight D. Eisenhower (CVN-69) ir nežinomo Arleigh Burke klasės eskadrinio minininko Raudonojoje jūroje, kuriame matyti, kaip paleidžiamos sparnuotosios raketos „Tomahawk“, taip pat elektroninės kovos lėktuvai EA-18G „Growler“, daugiafunkciniai naikintuvai F/A-18 „Super Hornet“ ir E-2 „Hawkeye“ taktinis lėktuvas. Visa tai buvo skirta smūgiams prieš husių grupuotę Vakarų Jemene.

JAV centrinė vadavietė /JAV ir JK ruošiasi atakai prieš husių sukilėlius Jemene

VIDEO: JAV ir JK karo lėktuvai kyla į ataką prieš husių sukilėlius Jemene

JAV ir JK karo lėktuvai kyla į ataką prieš husių sukilėlius Jemene

U.S. Central Command

Internete platinama nuotrauka su dešimtimis bombų, kurias JAV tariamai perdavė Izraeliui, šiuo metu kariaujančiam su „Hamas“. Vašingtonas išties yra suteikęs karinės paramos Tel Avivui, bet šis kadras nepadarytas nei šio karo metu, nei apskritai kurioje nors iš šių šalių.

Ekrano nuotr. iš „Facebook“/JAV neperdavė šių bombų Izraeliui, jos nufotografuotos net ne šioje šalyje

Susipainiojo, kelinta siunta

„Į Izraelį atvyko 5-oji JAV paramos Palestinos vaikams siunta“, – paskutinę praėjusių metų dieną pasidalijęs šia nuotrauka, pakomentavo vienas „Facebook“ vartotojas iš Lietuvos.

Fotografijoje matyti kelios dešimtys bombų, sukrautų ir pritvirtintų prie specialių palečių.

Kadangi nematyti daugiau jokių detalių, sunku pasakyti, kur tiksliai ir kuriuo metu fotografuota, tad vien iš šio vaizdo neįmanoma įvertinti, ar prierašas prie nuotraukos yra teisingas.

Nuotrauka dalijamasi ir kituose socialiniuose tinkluose, taip pat ne Lietuvoje. Dar gruodžio pradžioje ją paskelbė vienas „X“ vartotojas ar vartotoja. Prie jos pridėtas kone identiškas komentaras: „Atvyko trečia JAV paramos Palestinos vaikams siunta.“

Tačiau paieška atskleidžia, kad vaizdas apibūdintas klaidingai – bombos nufotografuotos ne Izraelyje ir net ne pastaruoju metu, kai ši šalis kariauja su teroristine grupuote „Hamas“.

Plačiau skaitykite ČIA.

„Scanpix“ nuotr./Irano revoliucinės gvardijos pratybos

Jungtinės Valstijos nesiekia konflikto su Iranu, nors ir smogė Teherano remiamiems Jemeno husių sukilėliams, kad sustabdytų jų išpuolius prieš Raudonosios jūros laivybą, penktadienį pareiškė Baltieji rūmai.

„Mes nesiekiame konflikto su Iranu. Nesiekiame eskaluoti ir nėra jokios priežasties eskaluoti daugiau nei tai, kas įvyko per pastarąsias kelias dienas“, – MSNBC sakė Nacionalinio saugumo tarybos atstovas spaudai Johnas Kirby.

 „Tačiau mes žinome, kad Iranas remia husius [sukilėlius]. Žinome, kad jis jiems tiekia raketas ir dronus – tuos pačius daiktus, kuriuos jie naudoja laivybai pulti“, – sakė jis.

„Ir mes labai aiškiai pasakėme, kad Iranas turėtų nutraukti šią paramą.“

Penktadienį Jungtinių Valstijų ir Jungtinės Karalystės surengti antskrydžiai dar labiau sustiprino baimę, kad regione gali kilti platesnio masto konfliktas.

Smūgiai buvo nukreipti į oro pajėgų bazę, oro uostus ir karinę stovyklą, pranešė husių televizijos stotis „al Masirah“, o naujienų agentūros AFP korespondentai ir liudininkai pranešė, kad girdėjo stiprius smūgius Chudaidoje ir Sanoje.

Iranui ir Rusijai pasmerkus šiuos veiksmus, JAV ir JK teigė, kad tokiu būdu siekiama atkurti „stabilumą Raudonojoje jūroje“.

Pastarosiomis savaitėmis husių sukilėliai surengė daugybę dronų ir raketų atakų, nukreiptų prieš komercinius laivus, plaukiančius per Raudonąją jūrą ir Bab el Mandebo sąsiaurį, jungiantį Raudonąją jūrą su Adeno įlanka.

Jie teigia, kad savo išpuoliais solidarizuojasi su palestiniečiais Gazos Ruože, kur Izraelis kovoja su islamistų grupuotės „Hamas“ kovotojais.

Penktadienį husių sukilėliai pareiškė, kad po koalicijos smūgių JAV ir Jungtinės Karalystės interesai yra jų teisėti taikiniai.

Tačiau Baltųjų rūmų atstovas įspėjo sukilėlius nesiimti atsakomųjų veiksmų.

„Norėčiau atkreipti jų dėmesį į paskutinį sakinį vakarykščiame prezidento pareiškime, kuriame sakoma, kad jis pasilieka teisę imsis tolesnių veiksmų ir nedvejodamas tai padarys“, – pabrėžė J. Kirby.

- / AFP

Vašingtonas penktadienį paskelbė sankcijas dviem Honkongo ir Jungtinių Arabų Emyratų bendrovėms, siekdamas užkardyti finansinį tinklą, finansuojantį Irano remiamus husių sukilėlius Jemene.

JAV Iždo departamentas teigė, kad šios įmonės siuntė Irano prekes husių finansinio tarpininko tinklo vardu ir kad „pajamomis, gautomis iš prekių pardavimo, remiami husiai ir jų nuolatiniai išpuoliai prieš tarptautinę laivybą Raudonojoje jūroje ir Adeno įlankoje“.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Husiai sukilėliai Jemene

Irano remiami husių sukilėliai penktadienį pareiškė, kad po koalicijos smūgių JAV ir Jungtinės Karalystės interesai yra jų teisėti taikiniai.

„Visi Amerikos ir Britanijos interesai tapo teisėtais Jemeno ginkluotųjų pajėgų taikiniais atsakant į jų tiesioginę ir paskelbtą agresiją prieš Jemeno Respubliką“, – sakoma husių Aukščiausiosios politinės tarybos pareiškime jų oficialioje žiniasklaidoje.

Penktadienį Jungtinių Valstijų ir Jungtinės Karalystės surengti antskrydžiai dar labiau sustiprino baimę, kad regione gali kilti platesnio masto konfliktas.

Smūgiai buvo nukreipti į oro pajėgų bazę, oro uostus ir karinę stovyklą, pranešė husių televizijos stotis „al Masirah“, o naujienų agentūros AFP korespondentai ir liudininkai pranešė, kad girdėjo stiprius smūgius Chudaidoje ir Sanoje.

Iranui ir Rusijai pasmerkus šiuos veiksmus, JAV ir JK teigė, kad tokiu būdu siekiama atkurti „stabilumą Raudonojoje jūroje“.

Pastarosiomis savaitėmis husių sukilėliai surengė daugybę dronų ir raketų atakų, nukreiptų prieš komercinius laivus, plaukiančius per Raudonąją jūrą ir Bab el Mandebo sąsiaurį, jungiantį Raudonąją jūrą su Adeno įlanka.

Jie teigia, kad savo išpuoliais solidarizuojasi su palestiniečiais Gazos Ruože, kur Izraelis kovoja su islamistų grupuotės „Hamas“ kovotojais.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Husių sukilėliai

Irano remiamos husių sukilėlių grupuotės atakos prieš komercinius laivus Raudonojoje jūroje penktadienio rytą pasiekė kulminaciją: Jungtinės Valstijos ir Jungtinė Karalystė sudavė smūgius taikiniams sukilėlių kontroliuojamame Jemene. Teigiama, kad Vakarų šalys taikėsi į oro bazę, oro uostus ir karinę stovyklą. Husiai į smūgius iš karto neatsakė, bet pažadėjo atpildą.

Karybos ekspertas Egidijus Papečkys tvirtino, kad jį stebina tik tai, kad Vakarai taip ilgai laukė.

Jis socialiniame tinkle „Facebook“ kasdien publikuojamoje karo apžvalgoje dar ketvirtadienio vakarą rašė abejojantis, kad „Iranas už tai sulauktų JAV karinio atsako, bet Jemeno husiams amerikiečių ir koalicijos pajėgų oro smūgių artimiausiu metu tikimybė yra didelė“.

Pakalbintas po smūgio ekspertas portalui 15min teigė, kad Vakarai labai atsakingai žiūri tiek į tarptautinius santykius, tiek į karinės jėgos panaudojimą: „Jie neskuba šia jėga mojuoti kaip vėzdu“.

Tačiau, pasak jo, jėgos panaudojimas ir taip ilgai buvo atidėliojamas, bandant išspręsti situaciją diplomatinėmis priemonėmis.

„Šiuo atveju tikrai buvo prieita riba, kuomet jėga turėjo būti panaudota, nes husiai metė iššūkį visai tarptautinei bendruomenei. Tačiau vienas smūgis tikrai neišspręs problemos.“

Eksperto nuomone, Raudonojoje jūroje Vakarai susidūrė su dilema. Jis nurodė, jog jiems teko rinktis tarp to, ar suduoti vieną parodomąjį smūgį, kuris turėtų veikti kaip perspėjimas, ar pradėti ilgalaikę kampaniją.

Plačiau skaitykite ČIA.

ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./JAV ir JK smūgiams smūgiavo husių taikiniams Jemene

Analizuojant karinę strategiją, kuria grindžiami smūgiai Jemene, teko išgirsti viceadmirolo Kevino M. Donegano, kuris 2015-2017 m. buvo vyriausiasis JAV karinių jūrų pajėgų vadas Artimuosiuose Rytuose, nuomonę.

Jis sako, kad tikslas nebuvo „vienu smūgiu priversti husių grupuotę pasitraukti“. Veikiau, anot jo, jie buvo skirti įrodyti, kad „už žodžių slypi kažkas rimčiau“, ir atgrasyti nuo atakų ateityje.

Jis pridūrė, kad šiais smūgiais taip pat buvo siekiama atgrasyti Iraną, kuris husių grupuotę aprūpina įranga, mokymais ir žvalgybos duomenimis.

Husiai pažadėjo ir toliau pulti laivus Raudonojoje jūroje.

Iranas niekada tiesiogiai nedalyvavo karinėse operacijose, kuriomis remtų husių judėjimą Jemene.

Tačiau jis buvo kaltinamas pažeidęs JT Saugumo Tarybos rezoliucijas, nes tiekė husių kovotojams raketas ir bepiločius orlaivius, teigia BBC žurnalistas Kayvanas Hosseini.

Iranas nuolat neigia šiuos kaltinimus, tačiau husių kariniai pajėgumai per kelerius metus gerokai padidėjo.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Irano islamo revoliucinės gvardijos kariai

Kai praėjusią savaitę JK prabilo apie galimus karinius veiksmus prieš husių grupuotę, su Irano revoliucine gvardija susijusi žiniasklaida nedelsdama pranešė apie Irano karinio laivo dislokavimą Raudonojoje jūroje.

Šis veiksmas buvo plačiai interpretuojamas kaip labiau simbolinis gestas nei reali karinė grėsmė.

Vykstant konfliktui Gazos Ruože, Iranas laikosi pozicijos, kad yra tvirtas palestiniečių reikalų gynėjas, ir žada remti bet kokias pastangas, kuriomis siekiama pasipriešinti Izraeliui.

Nepaisant to, tikimybė, kad tarp Irano ir JK ir JAV aljanso Raudonojoje jūroje gali kilti didelė eskalacija, išlieka minimali, teigia BBC.

Irano „Quds“ pajėgos, Islamo revoliucijos gvardijos korpuso tarptautinis padalinys, garsėja nekonvencine partizaninio karo taktika.

Sunku įsivaizduoti, kad Raudonojoje jūroje jos pakeistų savo požiūrį, ypač atsižvelgiant į jų ribotas galimybes tiesiogiai konfrontuoti su JK ir jos sąjungininkais, pastebi JK transliuotojas.

Be valčių ir sraigtasparnių, husiai, vykdydami pastarojo meto atakas Raudonojoje jūroje, naudojo ir dronus, ir raketas.

odin.tradoc.army.mil nuotr./Dronas „Qasef“

Vadinamieji dronai-kamikadzės buvo naudojami siekiant atakuoti komercinę laivybą. Husiai anksčiau naudojo dronus „Qasef“, taip pat didesnio nuotolio dronus „Samad“ su išskirtine V formos uodega.

odin.tradoc.army.mil nuotr./Dronas „Samad“

Didelę dalį šios ginkluotės husių grupuotė įsigijo tam, kad ją panaudotų ilgalaikiame konflikte su Saudo Arabija. Jungtinės Valstijos kartu su kitomis Vakarų šalimis tvirtina, kad Iranas aprūpina husių pajėgas dronais ir pažangesnėmis raketų technologijomis.

2019 m. gruodį JAV pranešė, kad jų karinis jūrų laivynas Arabijos jūroje perėmė laivą, gabenusį Irano sparnuotąsias raketas, skirtas Jemeno sukilėliams.

Jungtinės Tautos teigė, kad husių ginkluotės komponentai taip pat buvo gaunami per pasaulines civilines tiekimo grandines.

„AFP“/„Scanpix“/Husių sukilėlis

Jungtinių Valstijų ir Jungtinės Karalystės smūgiai gali paskatinti daugiau Jemeno gyventojų palaikyti husių judėjimą, pažymėjo žiniasklaidos grupės „Sky News“ specialioji korespondentė Alex Crawford.

Ji kalbėjosi su Jemene gyvenančiais žmonėmis, kurie jai pasakojo, kaip jie išsigando, kai naktį pasipylė raketos.

„Dauguma Jemeno gyventojų nemyli Amerikos ir Didžiosios Britanijos dėl to, kad, jų nuomone, jos aplaidžiai stengėsi sustabdyti tai, kas vyksta Jemene“, – kalbėjo ji ir pridūrė, kad jau maždaug 10 metų vyksta labai ilgas pilietinis karas.

Jos teigimu, pilietinis karas sukėlė tai, kas „daugelį metų buvo vadinama didžiausia pasaulyje humanitarine krize – prieš tai, kas vyko Gazoje“.

Moteris atviravo, kad "dauguma Jemeno gyventojų gal ir nemėgsta husių, bet jie visiškai bjaurisi tuo, kas vyksta Gazoje“.

Jiems taip pat nepatinka, kad JAV remia Izraelio veiksmus, pabrėžė ji.

„Nors jie gali būti nusistatę prieš husių judėjimą, tai gali paskatinti daugiau jų palaikyti husių judėjimą, o tai visiškai nepatiks JAV ir Jungtinei Karalystei“.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Žuvusieji Gazos Ruože

Islamistų organizacijos „Hamas“ valdomo Gazos Ruožo sveikatos apsaugos ministerija penktadienį nurodė, kad nuo spalio 7 dienos, kai prasidėjo grupuotės karas su Izraeliu, apsiaustoje palestiniečių teritorijoje mažiausiai 23 708 žmonės.

Ministerijos duomenimis, per tris mėnesius trunkančius mūšius Gazos Ruože buvo sužeisti 60 005 žmonės, o dešimtys asmenų tebėra įstrigę po griuvėsiais.

Izraelio karas prieš „Hamas“ Gazos Ruože prasidėjo po kruvino kovotojų spalio 7-osios išpuolio, per kurį, Izraelio duomenimis, žuvo apie 1 140 žmonių, daugiausia civilių.

Tą dieną kovotojai taip pat paėmė įkaitais apie 250 žmonių, iš kurių, Izraelio pareigūnų teigimu, 132 tebėra Gazos Ruože, o mažiausiai 24, kaip manoma, žuvo.

Atsakydamas į tai, Izraelis pažadėjo sunaikinti grupuotę ir pradėjo nesiliaujantį bombardavimą bei sausumos invaziją, dėl kurių didelė Gazos Ruožo dalis virto griuvėsiais.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Husiai

Buvęs JAV karinis atašė Jemene Adamas Clementsas sako esąs „gana pesimistiškai nusiteikęs“ dėl to, kad smūgiai Jemenui turėtų numatytą atgrasomąjį poveikį – atgrasytų nuo tolesnių husių išpuolių.

„Husiai ilgai kariavo su Saudo Arabijos vadovaujama koalicija ir sukaupė ilgametę patirtį, kaip paslėpti savo resursus ir sumažinti riziką“, – sakė .Clementsas, kuris taip pat yra buvęs Pentagono pareigūnas.

„Be to, husių grupuotė ketina pasinaudoti aukos korta“, – teigė jis BBC.

„Scanpix“/AP nuotr./Jungtinės Karalystės karo laivas atakuoja husius Raudonojoje jūroje

JAV prezidentas Joe Bidenas pareiškė, kad prireikus nedvejodamas imsis tolesnių karinių veiksmų.

Tačiau JAV taip pat aiškiai pareiškė, kad nenori, jog konfliktas Artimuosiuose Rytuose dar labiau išsiplėstų. Tai leidžia manyti, kad bet kokie būsimi JAV vadovaujami kariniai veiksmai, jei jų prireiktų, vėl būtų riboti, sako BBC gynybos korespondentas Jonathan Beale‘as.

Oro smūgiai ir tolimojo nuotolio sparnuotosios raketos yra mažiausiai rizikingos ir brangiai kainuojančios priemonės JAV prezidentui rinkimų metais.

Nepamirškite, kad pastaraisiais mėnesiais JAV taip pat vykdė ribotus oro smūgius prieš kitas Irano remiamas grupuotes Irake ir Sirijoje. Tačiau geriausiu atveju tai yra atgrasymo priemonė. Ji nepanaikins grėsmės, teigia BBC žurnalistas.

Praėjusią naktį suduoti smūgiai taip pat galėjo susilpninti ir sunaikinti kai kuriuos husių pajėgumus rengti išpuolius prieš laivybą Raudonojoje jūroje.

Tačiau husiai yra išgyvenę ir daug blogesnių dalykų – įskaitant daugelį metų Saudo Arabijos karinių oro pajėgų puolimus.

Bent jau viešumoje jie išlieka nepaklusnūs. Jie vis dar gali rengti naujus išpuolius. Vienintelė reali galimybė, kuri lieka JAV ir Jungtinei Karalystei, yra toliau daryti tą patį – taikytis per atstumą, sako BBC.

Pasak transliuotojo, JAV turi karčios pastarojo meto patirties vykdant tiesioginius karinius veiksmus regione.

„AFP“/„Scanpix“/Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas

JAV ir Jungtinė Karalystė bando paversti Raudonąją jūrą „kraujo jūra“, pareiškė Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas. Penktadienį R.T.Erdoganas sakė, kad amerikiečių ir britų smūgiai prieš husių grupuotę Jemene nebuvo proporcingi.

„Visų pirma, jie nėra proporcingi. Visa tai yra neproporcingas jėgos naudojimas“, – po penktadienio maldų Stambule žurnalistams sakė R.T.Erdoganas.

„Jie tarsi siekia Raudonąją jūrą paversti kraujo jūra“, – pridūrė jis. 

JAV ir JK smūgiai buvo surengti reaguojant į husių išpuolius prieš, jų manymu, su Izraeliu susijusią laivybą Raudonojoje jūroje.

Turkijos prezidentas teigė, jog husių judėjimas Jemene rengia „sėkmingą gynybą, atsaką prieš JAV“, skelbia agentūra „Reuters“. Jis pridūrė, kad Turkija teikia dokumentus dėl genocido bylos prieš Izraelį nagrinėjimo tarptautiniame teisme ir toliau tai darys.

„Photothek“/„Picture-Alliance“/„Scanpix“/Čekijos prezidentas Petras Pavelas

Čekijos prezidentas Petras Pavelas, buvęs aukščiausio rango NATO generolas, pritarė JAV ir Jungtinės Karalystės naktį surengtiems oro smūgiams prieš husių karinius objektus Jemene.

Paskelbęs pranešimą svetainėje X, P.Pavelas sakė: "Provokuojantys ir pavojingi husių išpuoliai prieš jūrų eismą Raudonojoje jūroje nebegali būti toleruojami. Mūsų sąjungininkų kariniai veiksmai yra būtinas žingsnis siekiant užkirsti kelią didėjančiai įtampai regione ir atkurti saugų tarptautinės prekybos judėjimą."

„Scanpix“/AP nuotr./Jungtinės Karalystės karo laivas atakuoja husius Raudonojoje jūroje

NATO penktadienį pareiškė, kad JAV vadovaujant surengtais smūgiais Jemeno husių sukilėliams siekiama apsaugoti prekybinius laivus Raudonojoje jūroje, ir paragino Iraną „suvaldyti savo įgaliotinius“.

„Šie smūgiai buvo gynybinio pobūdžio, jais siekta išsaugoti laivybos laisvę viename svarbiausių pasaulio vandens kelių. Husių išpuoliai turi baigtis“, – sakė NATO atstovas spaudai Dylanas White'as.

Jungtinė Karalystė, JAV ir aštuonios jų sąjungininkės anksčiau penktadienį pareiškė, kad jų bendrais oro smūgiais prieš sukilėlių taikinius Jemene siekiama atkurti „stabilumą Raudonojoje jūroje“.

Iranas ir Rusija pasmerkė šiuos smūgius, tuo metu Kinija paragino visas šalis neleisti Jemeno konfliktui plėstis.

Prancūzija pareiškė, kad Irano remiami Jemeno husiai yra atsakingi už eskalaciją Artimuosiuose Rytuose.

Husių pareigūnas nurodė, kad per oro smūgius Jemenui žuvo penki, sužeisti šeši žmonės.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Naikintuvas „Typhoon“ kyla smūgiuoti husių taikiniams Jemene

Italija atsisakė dalyvauti JAV ir Jungtinės Karalystės naktį surengtuose smūgiuose prieš husių taikinius Jemene, penktadienį pranešė vyriausybės šaltinis, skelbia „Reuters“. Šaltinis, kuris nenorėjo būti įvardytas dėl klausimo jautrumo, paaiškino, kad Roma pageidavo vykdyti „raminamąją“ politiką Raudonojoje jūroje.

Šaltinis taip pat teigė, kad vyriausybei, norint dalyvauti bet kokiuose kariniuose veiksmuose, būtų reikėję parlamento paramos, todėl greitas pritarimas būtų buvęs neįmanomas. Nyderlandai, Australija, Kanada ir Bahreinas teikė logistinę ir žvalgybos paramą smūgiams, teigė JAV pareigūnai.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Husių sukilėliai Jemene

Dėl husių dronų ir raketų atakų prieš krovininius laivus Raudonojoje jūroje JAV ir Jungtinės Karalystės vadovaujamos pajėgos smūgiavo iš oro prieš taikinius Jemene.

Vakarų pajėgos ėmėsi veiksmų po to, kai laivus užpuolė Irano remiama husių sukilėlių grupuotė, kontroliuojanti didelę Jemeno dalį, skelbia BBC.

JAV prezidentas Joe Bidenas sakė, kad JAV ir Jungtinės Karalystės kariuomenė, remiama Australijos, Bahreino, Kanados ir Nyderlandų, penktadienį sėkmingai surengė smūgius prieš husių taikinius.

Buvo smogta daugiau kaip 12 objektų, įskaitant sostinę Saną ir Hudaidą – husių Raudonosios jūros uosto forpostą. Tarp husių taikinių Jemene buvo logistikos centrai, oro gynybos sistemos ir ginklų sandėliai.

„The Guardian“ nuotr./Raudonoji jūra ir Bab-el-Mandebo sąsiauris

Kodėl husių grupuotė atakuoja Raudonosios jūros laivus?

Išpuoliai prasidėjo po to, kai spalio 7 d. prasidėjo Izraelio ir „Hamas“ karas.

Husiai paskelbė remiantys „Hamas“ ir teigė, kad taikysis į visus į Izraelį plaukiančius laivus. Neaišku, ar visi užpulti laivai iš tikrųjų plaukė į Izraelį.

Lapkričio mėn. jie užgrobė, jų teigimu, Izraelio krovininį laivą.

Nuo to laiko jie dronais ir balistinėmis raketomis užpuolė kelis komercinius laivus.

Lapkričio-gruodžio mėn. husių išpuolių Raudonojoje jūroje padaugėjo 500 proc. Grėsmė tapo tokia didelė, kad pagrindinės laivybos bendrovės nutraukė plaukiojimą regione, o draudimo išlaidos nuo gruodžio pradžios išaugo 10 kartų.

Plačiau skaitykite ČIA.

dpa/Scanpix/Gazos al-Zahros rajonas po bombardavimo

Izraelis penktadienį Tarptautiniame Teisingumo Teisme (TTT) pareiškė, kad kariaudamas Gazos Ruože nesiekia sunaikinti palestiniečių tautos.

„Veikdamas Gazoje Izraelis siekia ne sunaikinti tautą, o apsaugoti tautą, savo tautą, kuri yra puolama įvairiais frontais“, – TTT sakė vyriausiasis teisininkas Talis Beckeris.

Pietų Afrikos, kurią nuo Izraelio ir „Hamas“ karo skiria ištisas žemynas, teisininkai teigė, kad naujausias karas Gazos Ruože yra dešimtmečius Izraelio vykdomos palestiniečių priespaudos dalis, ir paprašė įpareigojamų preliminarių nurodymų Izraeliui, įskaitant nurodymą tuojau pat sustabdyti karinę kampaniją Gazos Ruože.

Izraelis tokius argumentus kategoriškai neigia.

TTT tikriausiai prireiks ne vienos savaitės, kol jis priims sprendimą dėl nurodymo Izraeliui sustabdyti karo veiksmus.

Per Izraelio puolimą Gazos Ruože jau žuvo daugiau kaip 23,2 tūkst. palestiniečių, skelbia „Hamas“ valdomos teritorijos Sveikatos apsaugos ministerija. Teigiama, kad maždaug du trečdaliai žuvusiųjų yra moterys ir vaikai. 

Per spalio 7-osios atakas, kai palestiniečių islamistų organizacijos „Hamas“ kovotojai užpuolė kelias bendruomenes Izraelyje, žuvo per 1,1 tūkst. žmonių, daugiausia civilių, o dar maždaug 250 žmonių paimti įkaitais. Vėliau beveik pusė įkaitų buvo paleisti.

Štai kaip dabar atrodo kažkada gražiausias buvęs Gazos rajonas

+4

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Jemeno sukilėliai husiai

Husių karinis atstovas spaudai teigia, kad per bendrą JAV ir JK operaciją buvo surengti 73 reidai Sanoje, Hodeidoje, Taize, Hidžoje ir Saadoje, per kuriuos penki žmonės žuvo ir šeši buvo sužeisti. Apie civilių aukas nepranešta.

Atstovas spaudai tvirtino, kad „atsakomybė už šią agresiją tenka priešams“, ir pažadėjo atsaką. Be to, husiai išreiškė pasiryžimą kovoti su grėsmėmis ir priešiškais subjektais tiek sausumoje, tiek jūroje, kartu pažadėdami toliau remti Gazos Ruožą.

Danijos gynybos ministras Troelsas Lundas Poulsenas penktadienio rytą pareiškė, kad šalies vyriausybė „remia Amerikos vadovaujamus veiksmus, kurie praėjusią naktį vyko Jemene“.

„Laisva laivyba yra labai svarbi, todėl vyriausybė teikia pasiūlymą siųsti fregatą į šį rajoną“, – pridūrė jis.

„Mannie's War Room“/„Telegram“/Izraelio kariai

Jordanijos užsienio reikalų ministras Aymanas Safadi teigia, kad Izraelis įvelia Artimuosius Rytus į „regioninio karo krosnį“, kuri kelia grėsmę regiono saugumui ir stabilumui.

A.Safadi ragino tarptautinę bendruomenę „prisiimti atsakomybę ir sustabdyti Izraelio agresiją bei aroganciją“ vykstant karui Gazos Ruože ir sakė, kad jei ji to nepadarys, „leis Izraelio ministrui pirmininkui ir jo vyriausybėje esantiems ekstremizmo, neapykantos ir rasizmo ministrams“ įtraukti regioną į visuotinį karą.

A.Safadi komentarai pasirodė po to, kai JAV ir Jungtinė Karalystė naktį smogė husių taikiniams Jemene, atsakydamos į kelias savaites Irano remiamos grupuotės rengiamus išpuolius prieš Raudonojoje jūroje plaukiojančius laivus.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Husiai

Per amerikiečių ir britų antskrydžius prieš taikinius Jemeno sukilėlių kontroliuojamoje teritorijoje penktadienį žuvo penki žmonės ir šeši buvo sužeisti, pranešė Irano remiamos husių pajėgos.

„Per šiuos antskrydžius žuvo penki kankiniai ir buvo sužeisti dar šeši mūsų ginkluotųjų pajėgų nariai“, – socialiniame tinkle „X“ rašė husių pajėgų atstovas spaudai Yahya Saree.

Po kelias savaites trukusių Irano remiamų husių sukilėlių išpuolių prieš prekybinius laivus Raudonojoje jūroje ankstų penktadienio rytą JAV ir JK iš oro smogė husių taikiniams Jemene.

Husių televizijos stotis „al Masirah“ pranešė, kad smūgiai buvo nukreipti į oro bazę, oro uostus ir karinę stovyklą.

JAV prezidentas Joe Bidenas po išpuolių Raudonojoje jūroje surengtus smūgius pavadino gynybiniais veiksmais ir sakė, kad nedvejodamas įsakys imtis tolesnių karinių veiksmų, jei to prireiks.

Jungtinė Karalystė, JAV ir aštuonios jų sąjungininkės penktadienį pareiškė, kad jų bendrais oro smūgiais prieš sukilėlių taikinius Jemene siekiama atkurti „stabilumą Raudonojoje jūroje“.

Iranas ir Rusija pasmerkė šiuos smūgius, tuo metu Kinija paragino visas šalis neleisti Jemeno konfliktui plėstis.

Prancūzija pareiškė, kad Irano remiami Jemeno husiai yra atsakingi už eskalaciją Artimuosiuose Rytuose.

„Scanpix“/AP nuotr./Jemeno husiai

Jungtinė Karalystė, JAV ir aštuonios jų sąjungininkės penktadienį pareiškė, kad jų bendrais oro smūgiais prieš sukilėlių taikinius Jemene siekiama atkurti „stabilumą Raudonojoje jūroje“.

„Mūsų tikslas tebėra deeskaluoti įtampą ir atkurti stabilumą Raudonojoje jūroje, tačiau tegul mūsų žinia būna aiški: nedvejodami ginsime gyvybes ir užtikrinsime laisvą prekybos srautą viename svarbiausių pasaulio vandens kelių, kai grėsmės išlieka“, – sakoma bendrame Australijos, Bahreino, Kanados, Danijos, Vokietijos, Nyderlandų, Naujosios Zelandijos, Pietų Korėjos, JK ir JAV vyriausybių pareiškime.

Dešimties šalių paskelbtame pareiškime teigiama, kad „tiksliais smūgiais buvo siekiama sutrikdyti ir sumažinti husių pajėgumus, kuriais jie kelia grėsmę pasaulinei prekybai ir tarptautinių jūreivių gyvybėms“.

„Nuo lapkričio vidurio husiai surengė daugiau kaip dvi dešimtis išpuolių prieš komercinius laivus ir tai yra tarptautinis iššūkis“, – priduriama jame.

„Šiandienos veiksmai parodė bendrą įsipareigojimą užtikrinti laivybos laisvę, tarptautinę prekybą ir ginti jūreivių gyvybes nuo neteisėtų ir nepateisinamų išpuolių“, – nurodoma pranešime.

Po kelias savaites trukusių Irano remiamų husių sukilėlių išpuolių prieš prekybinius laivus Raudonojoje jūroje ankstų penktadienio rytą JAV ir JK iš oro smogė husių taikiniams Jemene.

Husių televizijos stotis „al Masirah“ pranešė, kad smūgiai buvo nukreipti į oro bazę, oro uostus ir karinę stovyklą.

JAV prezidentas Joe Bidenas po išpuolių Raudonojoje jūroje surengtus smūgius pavadino gynybiniais veiksmais ir sakė, kad nedvejodamas įsakys imtis tolesnių karinių veiksmų, jei to prireiks.

Iranas ir Rusija pasmerkė šiuos smūgius, tuo metu Kinija paragino visas šalis neleisti Jemeno konfliktui plėstis.

Prancūzija pareiškė, kad Irano remiami Jemeno husiai yra atsakingi už eskalaciją Artimuosiuose Rytuose.

„Scanpix“/AP nuotr./Jemeno husiai

JAV ir Jungtinės Karalystės oro antskrydžiai prieš husių karinius objektus Jemene neapsieis be „bausmės ar atsakomųjų veiksmų“, pareiškė šios grupuotės karinis atstovas spaudai.

Jie taip pat teigė, kad per šiuos smūgius žuvo penki kovotojai ir dar šeši buvo sužeisti, ir pareiškė, kad husiai ir toliau blokuos laivų eismą Raudonojoje ir Arabijos jūrose, praneša „Reuters“.

Prancūzija pasmerkė husių smūgius komerciniams laivams Raudonojoje jūroje ir paragino nedelsiant juos nutraukti po JAV ir JK atakų prieš husių karinius objektus Jemene.

„Šiais ginkluotais veiksmais husių grupuotė prisiima itin didelę atsakomybę už eskalaciją regione“, – sakoma Prancūzijos užsienio reikalų ministerijos pareiškime, praneša „Reuters“.

ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./Husių sukilėliai Jemene

Penktadienį „Hamas“ pareiškė, kad griežtai smerkia JAV ir Jungtinės Karalystės naktines atakas prieš husių karinius objektus Jemene, praneša „Reuters“, remdamasi grupuotės išplatintu pareiškimu.

Grupuotė įspėjo, kad JAV ir JK prisiims atsakomybę už savo atakų poveikį regiono saugumui.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./„Hamas“ rėmėjai

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Naikintuvas „Typhoon“ kyla po smūgių husių taikiniams Jemene

Jungtinė Karalystė, JAV ir aštuonios jų sąjungininkės penktadienį pareiškė, kad jų bendrais oro smūgiais prieš sukilėlių taikinius Jemene siekiama atkurti „stabilumą Raudonojoje jūroje“.

„Mūsų tikslas tebėra deeskaluoti įtampą ir atkurti stabilumą Raudonojoje jūroje, tačiau tegul mūsų žinia būna aiški: nedvejodami ginsime gyvybes ir užtikrinsime laisvą prekybos srautą viename svarbiausių pasaulio vandens kelių, kai grėsmės išlieka“, – sakoma bendrame Australijos, Bahreino, Kanados, Danijos, Vokietijos, Nyderlandų, Naujosios Zelandijos, Pietų Korėjos, JK ir JAV vyriausybių pareiškime.

Dešimties šalių paskelbtame pareiškime teigiama, kad „tiksliais smūgiais buvo siekiama sutrikdyti ir sumažinti husių pajėgumus, kuriais jie kelia grėsmę pasaulinei prekybai ir tarptautinių jūreivių gyvybėms“.

„Nuo lapkričio vidurio husiai surengė daugiau kaip dvi dešimtis išpuolių prieš komercinius laivus ir tai yra tarptautinis iššūkis“, – priduriama jame.

„Šiandienos veiksmai parodė bendrą įsipareigojimą užtikrinti laivybos laisvę, tarptautinę prekybą ir ginti jūreivių gyvybes nuo neteisėtų ir nepateisinamų išpuolių“, – nurodoma pranešime.

Po kelias savaites trukusių Irano remiamų husių sukilėlių išpuolių prieš prekybinius laivus Raudonojoje jūroje ankstų penktadienio rytą JAV ir JK iš oro smogė husių taikiniams Jemene.

Husių televizijos stotis „al Masirah“ pranešė, kad smūgiai buvo nukreipti į oro bazę, oro uostus ir karinę stovyklą.

JAV prezidentas Joe Bidenas po išpuolių Raudonojoje jūroje surengtus smūgius pavadino gynybiniais veiksmais ir sakė, kad nedvejodamas įsakys imtis tolesnių karinių veiksmų, jei to prireiks.

Iranas ir Rusija pasmerkė šiuos smūgius, tuo metu Kinija paragino visas šalis neleisti Jemeno konfliktui plėstis.

Prancūzija pareiškė, kad Irano remiami Jemeno husiai yra atsakingi už eskalaciją Artimuosiuose Rytuose.

Iranas penktadienį pasmerkė Jungtinių Valstijų ir Jungtinės Karalystės smūgius sukilėlių taikiniams Jemene ir pavadino tai savavališku veiksmu bei tarptautinės teisės pažeidimu.

Irano užsienio reikalų ministerijos atstovas Nasseras Kanani pareiškime „griežtai pasmerkė Jungtinių Valstijų ir Jungtinės Karalystės šio ryto karines atakas prieš kelis Jemeno miestus“.

Rusija penktadienį pasmerkė amerikiečių ir britų smūgius husių sukilėlių taikiniams Jemene kaip eskalaciją, kuria, anot jos, siekiama destruktyvių tikslų.

Rusija: naujas anglosaksų dezinformacijos pavyzdys

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Marija Zacharova

„JAV smūgiai Jemenui yra naujas anglosaksų dezinformacijos pavyzdys (...) ir visiškas tarptautinės teisės pažeidimas, kuriuo siekiama eskaluoti padėtį regione, kad būtų pasiekti jų destruktyvūs tikslai“, – platformoje „Telegram“ sakė užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova.

Tuo metu Kinija penktadienį po JAV ir JK smūgių paragino visas šalis neleisti Jemeno konfliktui plėstis.

„Kinija yra susirūpinusi dėl įtampos Raudonojoje jūroje didėjimo“, – sakė Užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Mao Ning ir pridūrė: „Raginame atitinkamas šalis išlaikyti ramybę ir santūrumą, kad konfliktas neišsiplėstų“.

Po kelias savaites trukusių Irano remiamų husių sukilėlių išpuolių prieš prekybinius laivus Raudonojoje jūroje ankstų penktadienio rytą JAV ir JK iš oro smogė husių taikiniams Jemene.

Husių televizijos stotis „al Masirah“ pranešė, kad smūgiai buvo nukreipti į oro bazę, oro uostus ir karinę stovyklą.

JAV prezidentas Joe Bidenas po išpuolių Raudonojoje jūroje surengtus smūgius pavadino gynybiniais veiksmais ir sakė, kad nedvejodamas įsakys imtis tolesnių karinių veiksmų, jei to prireiks.

Iranas penktadienį pasmerkė Jungtinių Valstijų ir Jungtinės Karalystės smūgius sukilėlių taikiniams Jemene ir pavadino tai savavališku veiksmu bei tarptautinės teisės pažeidimu.

Irano užsienio reikalų ministerijos atstovas Nasseras Kanani pareiškime „griežtai pasmerkė Jungtinių Valstijų ir Jungtinės Karalystės šio ryto karines atakas prieš kelis Jemeno miestus“.

Po kelias savaites trukusių Irano remiamų husių sukilėlių išpuolių prieš prekybinius laivus Raudonojoje jūroje ankstų penktadienio rytą JAV ir JK iš oro smogė husių taikiniams Jemene.

Husių televizijos stotis „al Masirah“ pranešė, kad smūgiai buvo nukreipti į oro bazę, oro uostus ir karinę stovyklą.

JAV prezidentas Joe Bidenas po išpuolių Raudonojoje jūroje surengtus smūgius pavadino gynybiniais veiksmais ir sakė, kad nedvejodamas įsakys imtis tolesnių karinių veiksmų, jei to prireiks.

AFP/ Irano užsienio reikalų ministerijos atstovas Nasseras Kanani

Rusija teigia paprašiusi surengti skubų Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos posėdį, kuriame būtų aptarti Jungtinių Valstijų ir Didžiosios Britanijos kariniai smūgiai Jemene.

„Rusija paprašė surengti skubų JT Saugumo Tarybos posėdį sausio 12 d. dėl JAV ir Jungtinės Karalystės smūgių Jemene.

Jungtinės Valstijos ir Didžioji Britanija pradėjo smūgius iš oro ir jūros prieš husių karinius objektus Jemene, kurie apibūdinami kaip dramatiškas Izraelio ir „Hamas" karo Gazos Ruože išplėtimas regione“, – rašoma Rusijos nuolatinės misijos Jungtinėse Tautose pareiškime.