Prokurorai neseniai apkaltino 10 žmonių, tarp jų tris įstatymų leidėjus ir kelis politikų padėjėjus. Tai buvo dar vienas smūgis ir taip nepopuliariai F. Kishidos vyriausybei.
Gruodį F. Kishida iš savo ministrų kabineto ir svarbių partijos postų pašalino su skandalu susijusius žmones, bet pritarimas jo vyriausybei smuko iki maždaug 20 procentų.
Naujienų agentūra AP paaiškina skandalą ir tai, ką jis reiškia F. Kishidos vyriausybei bei Japonijai.
Dėl ko kilo skandalas?
Skandalas sukasi aplink politines lėšas, surinktas iš asmenų, kompanijų ir organizacijų nupirktų bilietų į partijos renginius. Dešimtys F. Kishidos Liberalų demokratų partijos parlamentarų įtariami pasipelnę iš bilietų pardavimo per privalomų apskaitos dokumentų klastojimą. Teigiama, kad tai buvę „dėkingumo mokesčiai“ šiems įstatymų leidėjams.
Pernai virtinė LDP parlamentarų, daugiausia iš frakcijos, kuriai anksčiau vadovavo nužudytasis buvęs premjeras Shinzo Abe (Šindzas Abė), buvo apkaltinti tuo, kad sistemingai nepranešdavo apie šimtus milijonų jenų (milijonus eurų) lėšų ir taip pažeidinėdavo Politinių lėšų kontrolės įstatymą. Įtariama, kad šie pinigai nukeliaudavo papirkinėjimui.
Valdančiosios partijos įstatymų leidėjai sako, kad per lėšų rinkimo renginius surinkti pinigai yra svarbios pajamos, padedančios apmokėti rinkimų ir kitos politinės veiklos išlaidas, ir neigia nuslėpę ar pasisavinę nedeklaruotas pajamas. Tačiau ekspertai sako, kad Politinių lėšų kontrolės įstatymas turi daug spragų.
Įstatymu draudžiamos aukos atskiriems įstatymų leidėjams, bet politinės frakcijos gali rinkti pinigus pardavinėdamos bilietus per lėšų rinkimo renginius ir perskirstyti juos savo parlamentarams, jei apie tokias transakcijas pranešama. Pagal įstatymą tik parlamentarų buhalteriai yra atsakingi už privalomų finansinių duomenų pateikimą.
Jei nėra įrodymų, kad buhalteriui buvo duotas aiškus nurodymas klastoti įrašus, parlamentaro negalima apkaltinti. Pažeidėjui, jei pripažįstama jo kaltė, gali grėsti įkalinimas iki penkerių metų arba bauda iki 1 mln. jenų (maždaug 6,4 tūkst. eurų).
Ko ėmėsi prokurorai?
Tokijo apygardos prokuratūra apkaltino septynis žmones iš Sh. Abe frakcijos „Seiwakai“, įskaitant tris įstatymų leidėjus, dėl įtarimų per pastaruosius penkerius metus nedeklaravus 675 mln. jenų (4,2 mln. eurų).
Atskirai prokurorai apklausė mažiausiai septynis įtakingiausius frakcijos įstatymų leidėjus, tarp jų buvusį ministrų kabineto vyriausiąjį sekretorių Hirokazu Matsuno (Hirokadzų Macuną) ir buvusį ekonomikos ir pramonės ministrą Yasutoshi Nishimurą (Jasutošį Nišimurą), bet nutraukė bylą jų atžvilgiu, nes buvo sunku įrodyti, kad jie susimokė su buhalteriais.
Trys kiti padėjėjai dviejose kitose svarbiose LDP frakcijose buvo apkaltinti dėl įtariamo klastojimo, siejamo su maždaug 265 mln. jenų (1,65 mln. eurų) politinių lėšų.
Sh. Abe frakcija, įskaitant H. Matsuno, Y. Nishimurą ir buvusį politikos tarybos vadovą Koichi Hagiudą (Koičį Hagiudą), pripažino gavusi pajamų už bilietus, bet neigė dalyvavusi rengiant finansavimo ataskaitas ir sakė mananti, kad padėjėjai tinkamai vykdė deklaravimą.
Per parlamento sesiją opozicijos įstatymų leidėjų spaudžiamas dėl didesnio skaidrumo, F. Kishida pripažino, kad su skandalu siejama daugiau kaip 30 parlamentarų vien iš Sh. Abe frakcijos, ir sakė, kad jie tvarko savo buhalteriją. Ministras pirmininkas pridūrė, kad taip pat planuojama pradėti tyrimus partijos viduje.
Kaip reaguoja F. Kishida?
Per televizijos transliuotą parlamento pirmadienio sesiją F. Kishida vėl atsiprašė dėl skandalo ir pažadėjo vadovauti reformoms.
Gruodžio pabaigoje jis netikėtai paskelbė, kad atsistatydina iš savo frakcijos vadovo posto. Prokuratūrai apkaltinus partijos parlamentarų ir padėjėjų, F. Kishida paskelbė apie sprendimą išformuoti jo frakciją. Šiuo pavyzdžiu pasekė trys kitos su skandalu siejamos partijos.
F. Kishida taip pat suformavo vidaus politinių reformų darbo grupę, bet pusė jos narių yra siejami su lėšų rinkimo skandalu, todėl kilo klausimų, kokias reformas jie galėtų įvykdyti.
Grupė praėjusią savaitę priėmė preliminarias reformų priemones, įskaitant frakcijų paleidimą, bet ne jų uždraudimą. Tarp priemonių taip pat yra bandymas didinti politinių lėšų skaidrumą ir griežtesnės bausmės pažeidėjams.
Kokios frakcijos?
Nuo LDP įkūrimo praėjusio amžiaus 6-ajame dešimtmetyje nemažai jos frakcijų virto institucijomis, kurioms dabar reikia varžytis kovose dėl valdžios partijoje ir dėl svarbių postų vyriausybėje. Frakcijoms paprastai vadovauja politikos sunkiasvoriai ir kiti įtakingi veikėjai.
Po karo Japoniją beveik be pertraukų valdančios LDP atveju frakcijos daugiausia pasitarnaudavo renkant lėšas, pirmiausia rinkimams ir kandidatų rėmimui per kampanijas. Frakcijos taip pat užsiima lobizmu siekdamos svarbių postų partijoje ir vyriausybėje, aptarinėja idėjas ir ugdo jaunesnius politikus.
F. Kishida, kurio frakcija yra ketvirta pagal dydį partijoje, kol kas rūpinosi paskirti įstatymų leidėjų iš visų frakcijų, kad partijos ir vyriausybės postuose būtų išlaikyta pusiausvyra.
Kaip skandalas veikia vyriausybę?
Parama F. Kishida administracijai smuko iki maždaug 20 procentų. Nors jo vadovavimas gali netrukti taip ilgai, kaip tikėtasi iš pradžių, LDP tikriausiai išliks valdžioje, nes opozicija labai susiskaldžiusi ir nėra laikoma realia alternatyva.
F. Kishidai parlamento rinkimų nereikia šaukti iki 2025 metų, bet jo partija rugsėjį paskyrė balsavimą dėl savo vadovybės.
„Niekas nemano, kad LDP praras valdžią dėl šio skandalo, tačiau jaučiama, kad disciplinos ir konkurencijos reikšmingai trūksta, – sakė universiteto „Ritsumeikan“ politologijos profesorius Masato Kamikubo (Masatas Kamikubas). – Štai kodėl visuomenės nusivylimas toks didelis.“
M. Kamikubo pridūrė, kad daugeliui japonų rinkėjų įgriso LDP, bet jie negali rasti alternatyvos, nes opozicinių partijų politika nelabai skiriasi nuo valdančiosios.
