„Nemanau, kad abi šalys galės gauti visišką nepriklausomybę. Ir nemanau, kad jos galės tapti Gruzijos dalimi. Jos paliko Gruziją, ir šis sprendimas priimtas, bet jos taip pat neturi ir nepriklausomos valstybės požymių, palyginti, pavyzdžiui, su Kosovu“, – sakė jis interviu agentūrai „Interfax“.
Pasak T.de Waalo, Kosovą remia tarptautinės institucijos, ir jo konstitucijoje apibrėžtos serbų mažumos teisės.
„Abchazija turi daug nepriklausomos valstybės požymių, bet gruzinų, kurių buvo 45 proc. 1989 metais, teisės negerbiamos. Mano nuomone, kaip kalbos apie nepriklausomybę, taip ir apie teritorijos vientisumą yra beprasmiškos“, – mano politologas.
Jis pareiškė nuomonę, kad Pietų Osetijos atvejis kiek skiriasi, bet iš esmės situacija panaši.
„Pietų Osetija – maža šalis, turinti 35 tūkst. gyventojų. Ji prilygsta nedidelio miesto gyventojų skaičiui ir niekada negalės tapti nepriklausoma“, – pažymėjo jis.
Kalbėdamas apie praėjusį po 2008 metų konflikto laiką T.de Waalas sakė, kad apskritai situacija regione nepasikeitė.
„Nors karo grėsmė kiek sušvelnėjo. Pernai Gruzijoje daug kas kalbėjo apie galimą naują karą. Dabar net Gruzijoje niekas nekalba apie tai. Ir tai yra svarbiausia“, – pripažino jis.
Tačiau, pasak jo, yra ir problemų, visų pirma dėl konsultacijų, kaip užtikrinti saugumą Užkaukazėje.
„Ženevos derybos pateko į aklavietę. Net nesudėtingais klausimais, tokiais, kaip ginkluotų incidentų prevencijos priemonių parengimo, šalys nesugeba kalbėtis viena su kita“, – mano jis.
Apskritai, pareiškė T.de Waalas, dabar ką nors išspręsti neįmanoma.
„Problema yra dvišalio pobūdžio. Kai prezidentas Saakašvilis paliks savo postą Gruzijoje, atsiras galimybė svarstyti naują situaciją tarp Rusijos ir Gruzijos. Bet šiuo metu kalbėti nėra apie ką“, – pabrėžė jis.
