Savo griežtoje ataskaitoje apie padėtį šioje branduolinį ginklą turinčioje valstybėje taip pat kritikuojamas pagrindinių teisų – išraiškos ir religijos – atėmimas bei piliečių iš kaimyninių šalių, Pietų Korėjos ir Japonijos, grobimas.
„Sistemingus, plačiai paplitusius ir sunkius žmogaus teisių pažeidimus vykdė ir vykdo Korėjos Liaudies Demokratinė Respublika, jos institucijos“, – sakoma JT Žmogaus teisių tarybos 2013 metų kovą sudarytos Šiaurės Korėjos tyrimo komisijos ataskaitoje.
„Daugeliu atvejų komisijos užfiksuoti žmogaus teisių pažeidimai prilygsta nusikaltimams žmogiškumui. Tai nėra paprasčiausi valstybės perlenkimai, tai yra esminiai komponentai politinėje sistemoje, kuri nutolo nuo tų idealų, kurių pagrindu tvirtina buvusi sukurta“, – nurodoma dokumente.
„Daugeliu atvejų komisijos užfiksuoti žmogaus teisių pažeidimai prilygsta nusikaltimams žmogiškumui. Tai nėra paprasčiausi valstybės perlenkimai, tai yra esminiai komponentai politinėje sistemoje, kuri nutolo nuo tų idealų, kurių pagrindu tvirtina buvusi sukurta“, – nurodoma JT ataskaitoje.
„Šių pažeidimų sunkumas, dydis ir pobūdis rodo, kad tokia valstybė neturi jokių analogų šiuolaikiniame pasaulyje“, – sakoma ataskaitoje.
Šiaurės Korėja atsisakė bendradarbiauti su tyrimą atlikusiais pareigūnais ir teigia, kad jų turimus įrodymus „sufabrikavo“ šaliai „priešiškos jėgos“.
Komisijos pirmininkas Michaelas Kirby raštu kreipėsi į šalies lyderį Kim Jong Uną, kuris yra jau trečias šalies vadovas jo senelio 1948 metais pradėtoje komunistinėje dinastijoje, suteikdamas jam paskutinę galimybę pasiaiškinti.
Sausio 20 dienos laiške, kurio kopija pateikiama ataskaitoje, M.Kirby rašo, jog Kim Jong Unui gali asmeniškai tekti atsakyti už nusikaltimus, kurie buvo įvykdyti jam vadovaujant.
„Bet kuris Korėjos Liaudies Demokratinės Respublikos pareigūnas, vykdantis, įsakantis (vykdyti), ginantis arba padedantis ir kurstantis nusikaltimus žmogiškumui, neša baudžiamąją atsakomybę prieš tarptautinį teismą ir privalo atsakyti pagal įstatymus“, – rašė M.Kirby.
