Kaip rašo „The Wall Street Journal“, pastaruosius kelis dešimtmečius karališkos šeimos įvaizdis tiek Didžiojoje Britanijoje, tiek už jos ribų buvo kritęs. Negražus princo Charleso elgesys su Diana, jos mirtis įtartinomis aplinkybėmis, šalta karalienės Elizabeth II reakcija į princesės Dianos mirtį sudavė smūgį tam, kaip vertinama karališkoji šeima.
Tiesa, pastaruoju metu karališkosios šeimos reputaciją pavyko kiek pataisyti – pradedant pastangomis sumažinti savo išlaidas ir baigiant princo Williamo populiarumu bei, žinoma, pompastiškomis jo vestuvėmis.
Tačiau, kaip pažymi „The Wall Street Journal“, po princo Williamo vestuvių monarchijai teks sunkus uždavinys – išspręsti daugybę problemų, kad „būtų išsaugota pasaka“.
Kam perduoti sostą?
Visų pirma karališkoji šeima turėtų suplanuoti valdžios perdavimą. 62 metų princas Charlesas nepopuliarus – jo bendravimo būdas, istorija su Diana bei bandymas kištis į valstybinius reikalus smarkiai kirto jo reputacijai. Neseniai atlikta apklausa parodė, kad beveik pusė britų norėtų, jog karaliumi taptų ne princas Charlesas, o princas Williamas.
Karališkoji šeima taip pat turi išspręsti finansines problemas – kaip netapti pernelyg asketiška, o kartu ir išlaikyti prideramą pompastiką, kuriančia karališkos šeimos įvaizdį ir pritraukiančia į šalį milijonus turistų.
Anot „The Wall Street Journal“, karališkoji šeima dabar panaši į vidutinio dydžio korporaciją, kurioje taip pat priimami ir sprendimai kuriant įvaizdį ir strategijas. Pavyzdžiui, 1999 metais tuometis karalienės atstovas spaudai pasiūlė atlikti marketinginę analizę. Ekspertai nustatė, kad karališkoji šeima daugeliui britų kelia asociacijas su tokiomis vertybėmis kaip „britų dvasia“ ar duoklė šaliai.
Pasirėmę tokiomis išvadomis Bakingamo rūmai sukūrė naują viešųjų ryšių strategiją: karalienė dalyvavo atidarant naujus Škotijos ir Velso parlamento rūmus, ji pradėjo mokėti asmeninių pajamų mokesčius, atsisakė karališkosios jachtos. Istorikai pažymi, kad karališkajai šeimai leidžiama vaidinti dabartinę rolę su sąlyga, kad tai efektyviai tarnaus šalies labui. Elizabeth II tai, regis, sugeba įgyvendinti. Karalienė kas savaitę susitinka su šalies premjeru, tačiau nesistengia kažkaip paveikti šalies politiką. Tačiau princo Charleso elgesys kritikams kelia nerimą – kai kuriais atvejais jis neatsiribojo nuo politikos tiek, kiek reikėjo. Be to, nors jis gana sumaniai valdo savo investicijas, kai kurie jo projektai baigėsi nesėkme, ir tai gali liudyti pernelyg dideles jo ambicijas bei tai, kad jis neturi tokio šaltakraujiškumo kaip jo motina.
Išlaidavimas netoleruojamas
Tai, kad karalienės požiūris į finansus yra sumanus ir ji sugeba taupyti, gali būti sąlygota to, jog moteris išaugo sunkiu karo metu. Nuo 1992 metų karališkos šeimos išlaikymui skirtos išlaidos sumažėjo beveik dvigubai, karalienė stengiasi taupyti netgi dvaruose sunaudojamą elektrą.
Tačiau klausimų kelia tai, ar taip elgtųsi ir princas Charlesas. Princas Williamas taip pat ne kartą kaltintas pomėgiu leisti pinigus – užfiksuotas paryčiais išeinantis iš prašmatnių klubų, o 2008 metais už mokesčių mokėtojų pinigus kartu su princu Harry skrido sraigtasparniu į bernvakarį.
Tiesa, princas Williamas sugeba puikiai pademonstruoti gerąsias savo puses ir pastaruoju metu stengiasi sukurti neišlaidaujančio jaunuolio įvaizdį.
