Rusai praneša apie sprogimus Belgorode, Ukraina – apie atakas Charkive

Sausio 2 d. vakare Belgorode girdimi galingi sprogimai, vietos gyventojai internete skelbia vaizdo įrašus.

Belgorodo srities gubernatorius Viačeslavas Gladkovas savo „Telegram“ kanale parašė, kad mieste įjungta perspėjimo apie raketas sirena. Liudininkų vaizdo įrašuose girdėti ne tik sirena, bet ir garsūs sprogimai, taip pat matomi blyksniai danguje.

Rusijos „Telegram“ kanale SHOT rašoma, kad tai jau ketvirtoji ataka prieš miestą šiandien; Belgorode dabar veikia priešlėktuvinė gynyba. Socialiniuose tinkluose taip pat skelbiamos vietos gyventojų rastų nuolaužų nuotraukos.

Preliminariais duomenimis, aukų nėra. Mieste yra nuostolių privačiame sektoriuje. Trijuose namų ūkiuose išdaužti langai. Taip pat apgadintas dujų vamzdis ir vienas lengvasis automobilis. Belgorodo srityje apgadinti trijų namų ūkių stogai.

Pareigūnų priešlėktuvinės gynybos sistemos virš Belgorodo srities sunaikino dvi raketas „Tochka-U“ ir septynias raketas „Vilkha MLRS“, pranešė Rusijos gynybos ministerija.

Vėliau V.Gladkovas pranešė, kad Rusijos priešlėktuvinė gynyba numušė devynis oro taikinius, priartėjusius prie miesto. 

Ukraina praneša apie sprogimus Charkive

Pasak Ukrainos žiniasklaidos, antradienio vakare Rusijos okupacinės pajėgos smogė Charkivui. Miestą sudrebino sprogimai. 

Tai pranešė Charkivo karinės administracijos vadovas Olegas Sinegubovas. Informaciją apie sprogimus Charkive patvirtino ir miesto meras Igoris Terechovas. 

Skelbiama, kad priešas puolė iš Belgorodo srities. Anksčiau smūgiai buvo vykdomi iš priešlėktuvinės gynybos sistemos S-300.

„Šiuo metu oro erdvėje virš Charkivo srities raketų nėra. Priešas vėl sudavė smūgius iš Belgorodo srities, prieš tai iš oro gynybos sistemos S-300. Naujų raketų smūgių grėsmė išlieka, todėl neišeikite iš slėptuvės, kol oro grėsmė neišnyks. Informacija apie aukas ir sunaikinimus nustatinėjama“, – sakė jis.

23.06 val. Charkivo meras Igoris Terechovas pranešė, kad raketa praskrido prie pat gyvenamojo namo.

„Buvo išdaužti langai, informacija apie nukentėjusiuosius tikslinama. Tai dar vienas teroristinis išpuolis Charkive ir bandymas įbauginti civilius gyventojus“, – pabrėžė jis.

Kartu Sergejus Melnikas paragino Charkivo gyventojus būti ypač dėmesingus oro pavojaus signalui naktį.

Per 2023 m. Rusijos okupantai surengė 2,4 tūkst. raketinių smūgių į Ukrainą. Tuo pat metu bendras oro smūgių skaičius siekė beveik 16 tūkst. 

Tai teigiama projekto „UA War Infographics“ infografike. Raketinių smūgių statistikoje pažymima, kad kalbama būtent apie atakų, o ne priešo paleistų raketų skaičių. 

Daugiausia raketų smūgių buvo suduota 2023 m. gegužę ir gruodį – atitinkamai 305 ir 304. Mažiausiai atakų buvo įvykdyta liepos mėnesį – 124. Verta pažymėti, kad į statistiką buvo įtrauktos visos raketų atakos – tiek į gynybos pajėgų pozicijas, tiek į fronto rajonus, tiek per masinius išpuolius Ukrainoje.

Oro antskrydžių skaičius siekė 15 885. Daugiausia jų buvo įvykdyta rugsėjo (1905) ir spalio (1839) mėnesiais. 

Tuo pat metu per 2023 m. rusai įvykdė 22 185 atakas su MLRS. Daugiausia atakų užfiksuota sausio mėnesį – 2139. Antroje vietoje pagal atakų skaičių buvo gruodis, kai buvo įvykdytos 2132 atakos, o trečioje – gegužė (2053 atakos).

Britų ministras pirmininkas Rishi Sunakas antradienį paskambinęs Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui pažadėjo, kad Jungtinė Karalystė „ir toliau tvirtai palaikys Ukrainą kovoje su agresija ir okupacija“.

„Ministras pirmininkas nurodė, kad JK toliau teiks karinę ir diplomatinę paramą Ukrainai, įskaitant tolesnį letalinės pagalbos teikimą“, – pokalbio santraukoje teigė Dauningo gatvės atstovas spaudai.

Maskva intensyvina oro atakas prieš Ukrainą, o Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pirmadienį pažadėjo sustiprinti smūgius po precedento neturinčio Ukrainos išpuolio prieš Rusijos Belgorodo miestą.

Per pokalbį R. Sunakas „pareiškė užuojautą visiems ukrainiečiams, žuvusiems ir sužeistiems per barbariškus Rusijos oro smūgius kalėdiniu laikotarpiu“,  sakė Dauningo gatvės atstovas spaudai.

„Ministras pirmininkas sakė, kad Jungtinė Karalystė ir toliau tvirtai palaikys Ukrainą, kovojančią su agresija ir okupacija, 2024 metais ir ateityje“, – teigė jis.

„Vadovai aptarė naujausius konflikto įvykius, įskaitant pažangą Juodojoje jūroje ir Ukrainos oro gynybos, kurią sustiprino JK tiekiamos raketos žemė-oras, sėkmę“, – pridūrė jis.

Praėjusią savaitę JK vyriausybė paskelbė, kad po mirtinų Rusijos smūgių bangos nusiųs Ukrainai apie 200 oro gynybos raketų.

Gynybos ministerijos teigimu, šios raketos papildys JK padovanotas oro gynybos sistemas, galinčias neįtikėtinu tikslumu numušti Rusijos dronus ir raketas.

Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock antradienį pareiškė, kad Maskva siekia sunaikinti Ukrainą po to, kai per naują Rusijos smūgių seriją buvo smogta gyvenamiesiems pastatams.

„Kiekviena raketa (Rusijos prezidentas Vladimiras) Putinas parodo, kad jis nori sunaikinti Ukrainą“, –  socialiniame tinkle „X“ rašė A. Baerbock ir pridūrė, kad Vokietija „palaikys Ukrainos žmones tol, kol jiems mūsų reikės“.

„IMAGO“/„Scanpix“/Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadovas pranešime „Telegram“ nurodė, kad naktį į antradienį rusai panaudojo įvairaus tipo ginkluotę. Jame sakoma, kad atakuota kritinė infrastruktūra, pramonės ir kariniai objektai ir kad pagrindinė atakų kryptis buvo Kyjivas. Per apšaudymus žuvo penki žmonės.

Tuo metu Rusija tvirtina, kad sunaikino visus objektus, į kuriuos taikėsi antradienį. Maskva nurodė, kad tai buvo „karinės pramonės“ objektai.

Rusija antradienį taip pat pranešė, kad praėjus kelioms valandoms po to, kai raketomis smogė Ukrainai, pati virš pasienyje esančio Belgorodo regiono numušė devynias Kyjivo paleistas raketas.

Per pastarąsias penkias dienas rusai į Ukrainą paleido mažiausiai 500 raketų ir bepiločių lėktuvų. Apie tai prezidentas Volodymyras Zelenskis pranešė per pokalbį telefonu su Didžiosios Britanijos ministru pirmininku Rishi Sunaku. 

Pasak valstybės vadovo, pokalbio metu jis kalbėjo apie besitęsiantį Rusijos oro terorą prieš Ukrainos miestus. 

„Per pastarąsias penkias dienas priešas į Ukrainą paleido mažiausiai 500 raketų ir bepiločių lėktuvų. Dėkoju už reikšmingą ir įvairiapusį Jungtinės Karalystės indėlį į Ukrainos oro gynybos stiprinimą, ypač radarais, pažangiomis kovos su dronais sistemomis ir raketomis“, – sakė V.Zelenskis.

Kyjivas po atakos: Rusija sąmoningai taikosi į gyvenamuosius rajonus

+6

Jis taip pat pažymėjo, kad kartu su R.Sunaku aptarė bendradarbiavimo gynybos srityje tęstinumą, daugiausia dėmesio skiriant tolesniam Ukrainos ginkluotųjų pajėgų oro gynybos ir tolimojo nuotolio pajėgumų stiprinimui.

„Atkreipėme dėmesį į produktyvų darbą rengiant dvišalį susitarimą dėl saugumo garantijų Ukrainai pagal G7 šalių Vilniaus deklaraciją. Turime kuo greičiau jį užbaigti. Taip pat suderinome pozicijas dėl Ukrainos taikos formulės ketvirtojo patarėjų susitikimo Davose išvakarėse ir aptarėme pasirengimą pasauliniam taikos viršūnių susitikimui lyderių lygiu bei bendrą darbą dėl konkrečių pasaulinės formulės punktų“, – pridūrė prezidentas.

Ukraina pareiškė, kad JAV tiekiamomis žemė–oras tipo raketų sistemomis „Patriot“ kariai numušė visas 10 balistinių raketų „Kinžal“, kurias Rusija antradienį paleido į šalį per plataus masto ataką.

Kyjivas anksčiau teigė, kad Rusija į sostinę ir šiaurės rytinį Charkivo miestą nukreipė 99 įvairių tipų raketas ir pridūrė, kad ukrainiečių oro pajėgos 72 iš jų numušė.

„Kinžal“ tipo raketos sudaro dalį rusų ginklų arsenalo. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas yra sakęs, kad šio tipo raketos neva yra nesunaikinamos dėl jų judėjimo greičio.

Naujausia ataka paskatino Ukrainą dar sykį paraginti Vakarų sąjungininkus paspartinti ginklų tiekimą.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./MIG-31 su raketa „Kinžal“

„Šiandien Ukrainos oro pajėgos numušė 10 iš 10 rusų oro balistinių raketų „Kinžal“(...), pasinaudojusios „Patriot“ sistemomis“, – socialiniuose tinkluose pranešė Ukrainos kariuomenės vyriausiasis vadas Valerijus Zalužnas.

„Tai yra rekordas. Jei raketos būtų pataikiusios į taikinius, pasekmės būtų buvusios katastrofiškos“, – pridūrė jis. 

Jis padėkojo Ukrainos Vakarų sąjungininkams už ginklų tiekimą ir pridūrė: „Nėra pagrindo manyti, kad priešas čia sustos. Todėl mums reikia daugiau sistemų ir amunicijos.“

Ukraina ne kartą yra sakiusi, kad oro gynybos raketų sistema „Patriot“ yra gyvybiškai svarbi ginant šalį nuo Rusijos.

Karui tęsiantis jau beveik dvejus metus Kyjivas ragina padidinti karinę paramą Ukrainai, nepaisant kai kuriose šalyse jaučiamo nuovargio nuo karo.

Antradienį per Rusijos raketų ataką prieš Ukrainą Kyjive ir Charkive žuvo mažiausiai penki žmonės ir dar dešimtys buvo sužeisti.

Ataka surengta kitą dieną po to, kai Rusijos prezidentas V. Putinas pažadėjo suintensyvinti smūgius Ukrainai ir kai pastarosiomis dienomis abiejų šalių veiksmai smarkiai paaštrėjo.

Stopkadras/Liepsnojantis Kyjivas po Rusijos atakų

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis atmetė taikos derybų su Vladimiru Putinu galimybę, nes Rusijos vadovas apimtas kraugeriško instinkto ir laikytų jas silpnumo ženklu, skelbia leidinys „Newsweek“.

V.Zelenskio komentarai žurnalui „The Economist“ pasirodė kai kuriems JAV atstovams raginant pradėti derybas dėl karo Ukrainoje užbaigimo artėjant antrosioms jo metinėms ir Rusijai vėl bombarduojant Ukrainos miestus.

Ankstyvą antradienio rytą Rusija surengė didelio masto raketų ataką, kurios taikiniais tapo Kyjivas ir Charkivas.  Vietos pareigūnų teigimu, žuvo mažiausiai 4 žmonės ir daugiau kaip 100 buvo sužeista.

Praėjusią savaitę JAV senatorius J. D. Vance'as CNN sakė, kad JAV turėtų pripažinti, jog mažai tikėtina, kad Ukrainai pavyks sugrąžinti Rusijos okupantus į prieškarines ribas, ir kad, norėdama užbaigti konfliktą, Ukraina turės „atiduoti tam tikrą teritoriją“.

Tai atspindi JAV ir respublikonų pirminių rinkimų kampanijos metu stiprėjančias nuotaikas, kuriomis atmetama pagalba Kyjivui kovojant su Rusijos agresija, kuomet respublikonų kontroliuojami Atstovų Rūmai nepritarė prezidento Joe Bideno prašymui patvirtinti paketą, į kurį įeina 61 mlrd. JAV dolerių Ukrainai.

Telegram/Volodymyras Zelenskis

Paklaustas apie derybų galimybę 2024 m., V.Zelenskis atkreipė dėmesį į V.Putino mintis, išsakytas praėjusį mėnesį per televiziją transliuotuose klausimuose ir atsakymuose, kai jis sakė, kad nepasiekė norimų rezultatų dėl vadinamosios „specialiosios karinės operacijos“.

„Ką tai reiškia? Kad turime sėdėti ir sakyti: „Atsiprašau, prašom liautis, – žurnalui sakė V.Zelenskis. – Tai ne mūsų pozicija – tai silpnumas, ir jis tai jaučia kaip gyvulys, nes jis yra (gyvulys) ir mėgsta kraujo pojūtį.“

„Todėl jis pajus savo (jėgą) ir visiškai jus suvalgys su visa jūsų ES, NATO laisve, demokratija, pamirškite apie tai, – pridūrė jis. – Štai kodėl nematau jokių taikos signalų, matau tik teroristinės šalies žingsnius.“

V.Zelenskis pridūrė, kad dabar „ne laikas“ diskusijoms ar kompromisams, nes „neturime jokių esminių žingsnių į priekį siekiant taikos su Rusija“.

Naktiniai smūgiai Ukrainoje buvo surengti po gruodžio 29 d. įvykdytos masinės oro atakos, per kurią žuvo 40 ir buvo sužeista daugiau kaip 160 žmonių.

„IMAGO“/„Scanpix“/Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas

Rusijos vadovas pirmadienį pareiškė, kad Maskva suintensyvins savo smūgius Ukrainai po savaitgalį Rusijos Belgorodo mieste įvykdyto išpuolio, per kurį žuvo mažiausiai dvi dešimtys žmonių ir daugiau kaip 100 buvo sužeista.

V.Zelenskio davė interviu „The Economist“ po lapkritį paskelbto pokalbio su kariuomenės vadu Valerijumi Zalužnu, kuriame šis sakė, kad karas pasiekė aklavietę. Vėliau V.Zelenskis atmetė šį teiginį, kilus spėlionėms apie jų abejų nesutarimus.

Prezidentas Gitanas Nausėda ir kiti Baltijos šalių lyderiai ragina Vakarus Ukrainai suteikti daugiau oro gynybos.

Taip valstybių lyderiai pasisakė po dar vieno Rusijos įvykdyto didelio masto Ukrainos apšaudymo.

„Ukrainiečiai daro stebuklus su oro gynybos (sistemomis – BNS), kurias suteikė Vakarai, tačiau jų reikia daugiau“, – socialiniame tinkle „X“ antradienį rašė G. Nausėda.

Ukraina antradienį po dar vienos pražūtingos Rusijos raketų atakos paragino savo sąjungininkus paspartinti ginklų tiekimą, praėjus beveik dvejiems Maskvos invazijos metams.

Raginimus Vakarų sąjungininkams pasiuntė ir kiti Baltijos valstybių lyderiai.

„Naujųjų metų šventimas baigėsi, Vakarams reikia surimtėti ir imtis veiksmų dabar“, – „X“ rašė Latvijos prezidentas Edgaras Rinkevičius.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadovas pranešime „Telegram“ nurodė, kad naktį į antradienį rusai panaudojo įvairaus tipo ginkluotę. Jame sakoma, kad atakuota kritinė infrastruktūra, pramonės ir kariniai objektai ir kad pagrindinė atakų kryptis buvo Kyjivas. Per apšaudymus žuvo penki žmonės.

Tuo metu Rusija tvirtina, kad sunaikino visus objektus, į kuriuos taikėsi antradienį. Maskva nurodė, kad tai buvo „karinės pramonės“ objektai.

Rusija antradienį taip pat pranešė, kad praėjus kelioms valandoms po to, kai raketomis smogė Ukrainai, pati virš pasienyje esančio Belgorodo regiono numušė devynias Kyjivo paleistas raketas.

Ukrainos VRM nuotr./Kyjive nugriaudėjo sprogimai

Stopkadras/Atakuotas Kyjivas

Rusija išleido apie 620 mln. JAV  dolerių antradienio masinei raketų atakai prieš Ukrainą, skelbia leidinys „Forbes“, cituodamas Ukrainos ginkluotųjų pajėgų oro pajėgų oro pajėgų vadavietę ir pasitelkdamas paties leidinio skaičiavimus.

Pažymima, kad, preliminariais duomenimis, sausio 2 d. rusai prieš Ukrainą panaudojo 99 oro puolimo priemones: įvairių tipų raketas ir atakos dronus.

Pirmąja banga rusai atakavo dronais „Shahed“. Buvo sunaikinti visi 35 smogiamieji dronai"Shahed-136/131“.

Ryte rusai pasitelkė strateginę aviaciją – bombonešius Tu-95MS. 16 lėktuvų paleido mažiausiai 70 sparnuotųjų raketų Kh-101/X-555/X-55. Taip pat užfiksuota dešimt aerobalistinių raketų Kh-47M2 „Kinžal“ paleidimų iš naikintuvų MiG-31K. Be to, rusai atakavo iš jūros trimis sparnuotosiomis raketomis „Kalibr“ ir iš šiaurės – 12 raketų „Iskander-M/S-300/S-400“. Taktiniai lėktuvai Su-35 naudojo keturias priešlėktuvines raketas Kh-31P.

Tuo pat metu Ukrainos gynėjai sunaikino 10 iš 10 aerobalistinių raketų „Kh-47M2 Kinžal“, 59 iš 70 sparnuotųjų raketų „Kh-101/X-555/X-55“ ir tris iš trijų sparnuotųjų raketų „Kalibr“.

Kyjivas po atakos: Rusija sąmoningai taikosi į gyvenamuosius rajonus

+6

„Forbes“, atsižvelgdamas į tai, kad tikslus raketų pasiskirstymas pagal tipus nežinomas, apskaičiavo, kad jų vertė yra apie 620 mln. JAV dolerių. Apskaičiuodamas šių raketų kainą, „Forbes“ naudojo šiuos skaičiavimus: Kh-101 raketos kaina – 13 mln. dolerių, „Kalibr“ – 6,5 mln. dolerių, „Iskander“ – 3 mln. dolerių, „Onyx“ – 1,25 mln. dolerių, Kh-22 – 1 mln. dolerių, „Tochka-U“ – 0,3 mln. dolerių, Kh-55 – 2 mln. dolerių, Kh-555 – 4 mln. dolerių, Kh-47 „Kinžal“ – 15 mln. dolerių, „Shahed-136“ – 50 000 dolerių.

Gruodžio 29 d. Rusija išleido daugiau nei 1,27 mlrd. JAV dolerių ankstesniam masiniam smūgiui.

Ukrainos gynybos ministras antradienį pareiškė, kad Maskva sąmoningai taikosi į gyvenamuosius rajonus, Rusijai smogus šaliai beveik 100 raketų.

Ukrainoje žuvo mažiausiai penki žmonės.

„Teroristinė valstybė sąmoningai taikosi į kritinę infrastruktūrą ir gyvenamuosius rajonus“, – socialiniuose tinkluose pareiškė Ukrainos gynybos ministras Rustemas Umerovas, pavadinęs raketų ugnį „labai pavojinga ataka, per kurią žuvo ir buvo sužeisti nekalti žmonės“.

VIDEO: Kyjivas po atakos: Rusija sąmoningai taikosi į gyvenamuosius rajonus

Kyjivas po atakos: Rusija sąmoningai taikosi į gyvenamuosius rajonus

Nepaprastųjų situacijų tarnyba

Kyjivą sudrebino sprogimai

+19

Rusija antradienį pranešė, kad praėjus kelioms valandoms po to, kai raketomis smogė Ukrainai, pati virš pasienyje esančio Belgorodo regiono numušė devynias Kyjivo paleistas raketas.

Pasak gubernatoriaus, žuvo vienas žmogus.

Gubernatorius Viačeslavas Gladkovas pranešė, kad vienas vyras važiavo automobiliu, kai šalia jo sprogo sviedinys. Jis žuvo vietoje.

Automobilių turgaus teritorijoje taip pat buvo sužeisti keturi žmonės: vyras ir moteris patyrė sužalojimų nuo skeveldrų, o dar du nukentėję vyrai atsisakė gultis į ligoninę.

Be to, viena nukentėjusioji buvo nuvežta į traumatologijos centrą.

Belgorodas jau kelis mėnesius yra Ukrainos taikinys, o praėjusią savaitę įvyko precedento neturintis išpuolis, per kurį žuvo 25 žmonės.

„Keturias raketas virš Belgorodo srities sunaikino budinčios oro gynybos sistemos“, – sakoma Rusijos kariuomenės pareiškime, kuriame priduriama, kad ataka įvyko apie 12 val. vietos (11 val. Lietuvos) laiku.

Jame teigiama, kad ukrainiečių pajėgos paleido balistines raketas „Vilcha“.

Vėliau kariuomenė pranešė, kad virš regiono numušė dar penkias to paties tipo raketas.

Belgorodo srities gubernatorius V. Gladkovas sakė, kad Ukraina taip pat į kelis pasienio kaimus nukreipė dronų ir artilerijos ugnį. 

Kyjivas šių pranešimų nekomentavo.

Antradienį pati Rusija surengė atakas Ukrainoje. Po jų sostinėje Kyjive ir šiaurės rytiniame Charkivo mieste žuvo mažiausiai penki žmonės.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pirmadienį pažadėjo suintensyvinti smūgius Ukrainai. Karinė kampanija tęsiasi jau beveik dvejus metus.

Lietuvos kariuomenės sandėlius pasiekė naujausias pirkinys – 120 mm minosvaidžiai EXPAL, antradienį pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM).

Anot jos, pirmoji partija užpernai užsakytų 120 mm minosvaidžių EXPAL 120-MX2-SM atgabenta paskutinėmis praėjusių metų dienomis.

„Šios modernios ir itin aukštos kokybės ginkluotės įsigijimas sustiprins Lietuvos kariuomenės netiesioginės ugnies paramos galią“, – nurodė KAM.

Plačiau skaitykite ČIA.

KAM nuotr.

 Į Ukrainą antradienį paleista rusų raketa pataikė į kaimą pietinėje Voronežo srityje, pranešė Rusija, pabrėždama, kad aukų nėra.

Nelaimingas atsitikimas įvyko tą pačią dieną, kai Rusija surengė didelio masto raketų ataką Ukrainoje.

Tai ne pirmas toks incidentas per beveik dvejus metus trunkantį Maskvos plataus masto puolimą Ukrainoje.

VIDEO: Į Ukrainą paleista rusų raketa pataikė į kaimą Rusijoje

Į Ukrainą paleista rusų raketa pataikė į kaimą Rusijoje

„2024 metų sausio 2 dieną apie 9 val. ryto Maskvos (ir Lietuvos) laiku Aviacijos ir kosmoso pajėgų skrydžio metu virš Petropavlovkos kaimo Voronežo srityje įvyko neįprastas amunicijos išmetimas iš orlaivio“, – sakoma Rusijos kariuomenės pranešime, kurį citavo vietos naujienų agentūros.

„Aukų nėra“, – priduriama jame.

Petropavlovka yra maždaug už 150 km į rytus nuo Ukrainos sienos.

Ministerija pranešė, kad per avariją buvo apgadinti šeši privatūs namai, pranešė Rusijos naujienų agentūros.

„Vyksta incidento aplinkybių tyrimas. Komisija dirba vietoje, kad įvertintų žalos pobūdį ir suteiktų pagalbą atstatant namus“, – sakoma pranešime.

Voronežo gubernatorius Aleksandras Gusevas teigė, kad kai kurie Petropavlovkos gyventojai buvo perkelti į laikinus būstus.

Jis taip pat sakė, kad aukų nebuvo, tačiau teigė, kad „sunaikinimas užregistruotas septyniuose namų ūkiuose“.

Praėjusių metų balandį Rusijos kariuomenė pripažino, kad vienas jos naikintuvas virš Belgorodo netoli Ukrainos sienos netyčia numetė bombą ir sukėlė sprogimą.

Ukraina antradienį, po dar vienos pražūtingos Rusijos raketų atakos, paragino savo sąjungininkus paspartinti ginklų tiekimą, praėjus beveik dvejiems Maskvos invazijos metams.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba paragino Vakarų šalis ryžtingai reaguoti į išpuolį, be kita ko, paspartinant papildomų oro gynybos sistemų, visų tipų kovinių dronų ir ilgojo nuotolio raketų tiekimą.

„AP“/„Scanpix“/Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba

Sausio 2 d. Rusijos įvykdytas didelio masto išpuolis buvo nukreiptas prieš civilinę infrastruktūrą, pranešė ministras pirmininkas Denysas Šmyhalis.

„Didelio masto Rusijos teroristinis išpuolis prieš civilinę infrastruktūrą“, – sakė jis.

„IMAGO“/„Scanpix“/Ukrainos premjeras Denysas Šmyhalis

„Iš pradžių dronai kamikadzės, paskui 4 valandas trukusios raketų atakos. Pagrindinis smūgis teko Kyjivo ir Charkovo sritims“, – pridūrė vyriausybės vadovas.

Šiuo metu vietoje dirba energetikai, gelbėtojai, gydytojai, policijos pareigūnai ir visos tarnybos.

„Dėkojame priešlėktuvinės gynybos pajėgoms už nenuilstamą darbą ir profesionalumą. Rusijos teroristai neabejotinai sumokės už visą blogį, kurį jie atnešė Ukrainai“, – pabrėžė jis.

Ukrainoje per Rusijos atakas antradienį žuvo keturi žmonės, įskaitant vieną Kyjive, pranešė pareigūnai. Dar 27 žmonės Kyjive buvo sužeisti.

Rusija pranešė, kad sunaikino visus objektus, į kuriuos taikėsi antradienį. Ji tvirtino, kad tai buvo „karinės pramonės“ objektai.

„Rusijos kariuomenė surengė grupinį smūgį tolimojo nuotolio didelio tikslumo ginklais ir bepiločiais orlaiviais“, – pranešė Rusijos gynybos ministerija.

„Smūgių tikslai buvo pasiekti. Visi objektai buvo sunaikinti“, – teigiama pranešime.

Unian nuotr./Kyjivą sudrebino sprogimai

Ukrainoje per Rusijos atakas antradienį žuvo keturi žmonės, įskaitant vieną Kyjive, pranešė pareigūnai.

Dar 27 žmonės Kyjive buvo sužeisti.

„Viena sužeista pagyvenusi moteris iš pastato Solomjankos rajone (...) mirė greitosios pagalbos automobilyje. 27 sužeistieji paguldyti į ligoninę“, – sakė Kyjivo meras Vitalijus Klyčko.

Dar du žmonės žuvo Kyjivo srityje, o vienas žmogus žuvo rytiniame Charkivo mieste, pranešė regionų valdžia.

Charkivo valdžia praneša apie 44 nukentėjusiuosius.

VIDEO: Liepsnojantis Kyjivas po Rusijos atakų

Liepsnojantis Kyjivas po Rusijos atakų

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis socialiniame tinkle „Telegram“ sakė: „Mūsų oro gynybos pajėgos jau tris dienas atlieka neįtikėtiną darbą. Nuo gruodžio 31-osios rusų nelabieji jau panaudojo apie 170 „Shahed“ ir dešimtis įvairių tipų raketų. Didžioji dauguma jų buvo nukreiptos į civilinius objektus.“

„Esu dėkingas visiems mūsų partneriams, padedantiems stiprinti mūsų oro erdvės skydą. Akivaizdu, kad tai kasdien ir kiekvieną naktį padeda išgelbėti šimtus gyvybių, kurias būtų nusinešęs rusų teroras, jei ne „Patriot“ ir kitos gynybos sistemos“, – pridūrė jis.

„Šiais metais toliau bendradarbiausime su visais pasaulyje, kurie vertina gyvybę, kad dar labiau sustiprintume savo oro skydą ir priverstume Rusiją atsakyti už savo veiksmus. Teroristinė valstybė turi pajusti savo veiksmų pasekmes“, – pabrėžė V. Zelenskis.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadovas pranešime „Telegram“ nurodė, kad naktį į antradienį rusai panaudojo įvairaus tipo ginkluotę. Jame sakoma, kad atakuota kritinė infrastruktūra, pramonės ir kariniai objektai ir kad pagrindinė atakų kryptis buvo Kyjivas.

Kaip pranešama, sunaikinti visi 35 rusų paleisti „Shahed“. Be to, paleista mažiausiai 70 sparnuotųjų raketų Ch-101/Ch-555/Ch-55, 10 raketų „Kinžal“, trys raketos „Kalibr“, 12 „Iskander-M“/S-300/S-400 tipo raketų bei keturios Ch-31P raketos.

„Zuma press“/„Scanpix“/Naikintuvas F-16

Lenkija pranešė, kad antradienį pasiuntė keturis naikintuvus F-16 prie savo rytinės sienos, kad apsaugotų savo oro erdvę po Rusijos raketų atakų prieš kaimyninę Ukrainą.

„Siekiant užtikrinti Lenkijos oro erdvės saugumą buvo pasitelktos dvi poros naikintuvų F-16“, – sakoma Lenkijos kariuomenės pranešime.

Antradienio rytą Rusija raketomis smogė Ukrainos sostinei ir šiaurės rytiniam Charkivo miestui.

Artėjant antrosioms Rusijos invazijos metinėms, Lenkija – NATO ir ES narė – tebėra tvirta Ukrainos sąjungininkė.

Praėjusią savaitę per masinę rusų ataką prieš Ukrainą į Lenkijos oro erdvę buvo įskridusi Rusijos raketa.

Lenkijos oro erdvėje ji prabuvo tris minutes, penktadienį sakė Lenkijos kariuomenės operacijų vadovas Maciejus Kliszas.

„Siuntėme savo pajėgas, naikintuvus, kad ją perimtų ir prireikus numuštų, tačiau dėl skrydžio trukmės ir maršruto (...) tai buvo neįmanoma ir raketa galėjo palikti Lenkijos teritoriją“, – sakė M. Kliszas.

2022 metų lapkritį Ukrainos oro gynybos raketa nukrito netoli sienos esančiame Lenkijos kaime ir pražudė du civilius gyventojus.

Sprogimas įvyko grūdų sandėlyje netoli mokyklos maždaug už 6 km nuo sienos per dar vieną intensyvų Rusijos surengtą Ukrainos bombardavimą.

Iš pradžių kilo abejonių, kad raketa galėjo būti rusų, todėl kilo susirūpinimas, kad NATO gali tiesiogiai įsitraukti į karą.

„Zuma press“/„Scanpix“/Naikintuvas F-16

Lenkija pranešė, kad antradienį pasiuntė keturis naikintuvus F-16 prie savo rytinės sienos, kad apsaugotų savo oro erdvę po Rusijos raketų atakų prieš kaimyninę Ukrainą.

„Siekiant užtikrinti Lenkijos oro erdvės saugumą buvo pasitelktos dvi poros naikintuvų F-16“, – sakoma Lenkijos kariuomenės pranešime.

Praėjusią savaitę per masinę rusų ataką prieš Ukrainą į Lenkijos oro erdvę buvo įskridusi Rusijos raketa.

Lenkijos oro erdvėje ji prabuvo tris minutes, penktadienį sakė Lenkijos kariuomenės operacijų vadovas Maciejus Kliszas.

„Siuntėme savo pajėgas, naikintuvus, kad ją perimtų ir prireikus numuštų, tačiau dėl skrydžio trukmės ir maršruto (...) tai buvo neįmanoma ir raketa galėjo palikti Lenkijos teritoriją“, – sakė M. Kliszas.

Unian nuotr./Kyjivą sudrebino sprogimai

Ukrainoje per Rusijos atakas antradienį žuvo keturi žmonės, įskaitant vieną Kyjive, pranešė pareigūnai.

Dar 27 žmonės Kyjive buvo sužeisti.

„Viena sužeista pagyvenusi moteris iš pastato Solomjankos rajone (...) mirė greitosios pagalbos automobilyje. 27 sužeistieji paguldyti į ligoninę“, – sakė Kyjivo meras Vitalijus Klyčko.

Dar du žmonės žuvo Kyjivo srityje, o vienas žmogus žuvo rytiniame Charkivo mieste, pranešė regionų valdžia.

Charkivo valdžia praneša apie 44 nukentėjusiuosius.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis socialiniame tinkle „Telegram“ sakė: „Mūsų oro gynybos pajėgos jau tris dienas atlieka neįtikėtiną darbą. Nuo gruodžio 31-osios rusų nelabieji jau panaudojo apie 170 „Shahed“ ir dešimtis įvairių tipų raketų. Didžioji dauguma jų buvo nukreiptos į civilinius objektus.“

Unian nuotr./Kyjivą sudrebino sprogimai

„Esu dėkingas visiems mūsų partneriams, padedantiems stiprinti mūsų oro erdvės skydą. Akivaizdu, kad tai kasdien ir kiekvieną naktį padeda išgelbėti šimtus gyvybių, kurias būtų nusinešęs rusų teroras, jei ne „Patriot“ ir kitos gynybos sistemos“, – pridūrė jis.

„Šiais metais toliau bendradarbiausime su visais pasaulyje, kurie vertina gyvybę, kad dar labiau sustiprintume savo oro skydą ir priverstume Rusiją atsakyti už savo veiksmus. Teroristinė valstybė turi pajusti savo veiksmų pasekmes“, – pabrėžė V. Zelenskis.

Unian nuotr./Kyjivą sudrebino sprogimai

Unian nuotr./Kyjivą sudrebino sprogimai

„Iki dabar nesu tikras, ar prieš kelias dienas įvykęs Belgorodo miesto Rusijoje apšaudymas nebuvo klaida. Techninė, politinė, ar net dėl rusų dezinformacijos – bet klaida“, – sako karybos ekspertas Egidijus Papečkys savo kasdienėje karo apžvalgoje.

Pasak jo, Kremlius tai labai vykusiai išnaudojo savo propagandai. „Antra, tai tik padeda sutelkti Rusijos visuomenę ir, trečia, Rusijos valdžia peržengė tą gana pavojingą liniją, kai galima tikėtis visuomenės nepasitenkinimo dėl neapgintų civilių, ir dėl „per mažo atsako“, – tvirtina karybos ekspertas.

Kremlius netgi sugebėjo nutempti klausimą į JTO – gavosi kurioziška situacija, kai agresorius apkaltino savo auką, kad ši ginasi. „Aišku, pasekmių tai nesukėlė, bet Rusijos propagandai tokie atvejai labai reikalingi santykiuose su visomis kitomis abejingomis ar bekiaušėmis valstybėmis“, – tvirtino jis.

Tame yra ir gera pusė – rusus labai sunervino čekų išreikšta pozicija, kad JTO galima svarstyti tik Rusijos kapituliacijos klausimą.

Plačiau skaityti ČIA.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Ukrainos atakos Belgorode padariniai

Unian nuotr./Kyjivą sudrebino sprogimai

Kyjivo regione, įskaitant sostinę, po Rusijos apšaudymo be elektros antradienį liko ketvirtis milijono vartotojų, nurodė šalies energetikos operatorė.

Energetikos bendrovė „Ukrenerho“ sakė, kad „250 000 vartotojų Kyjive ir regione po Rusijos smūgių liko be elektros“.

Ukrainos valstybinės nepaprastųjų situacijų tarnybos nuotr./Kyjivą sudrebino sprogimai

Unian nuotr./Kyjivą sudrebino sprogimai

Kyjivą sudrebino sprogimai

+19

Rusija raketomis antradienį apšaudė Ukrainos sostinę ir kitus miestus, žuvo vienas žmogus ir dešimtys buvo sužeisti, o numuštų raketų skeveldros pataikė į daugiaaukščius pastatus ir sukėlė gaisrus.

Antradienio rytą naujienų agentūros AFP žurnalistai Kyjive išgirdo keliolika garsių sprogimų, veikė oro gynyba ir drebėjo pastatai miesto centre.

Telegram/Kyjivą sudrebino sprogimai

Rytiniame Charkivo mieste vienas žmogus žuvo ir daugiau kaip 20 buvo sužeista per mažiausiai keturis smūgius, kurie apgadino daugiaaukščius pastatus ir civilinę infrastruktūrą centre, sakė miesto karinės administracijos vadovas Olehas Synjehubovas.

Ukrainos karinės oro pajėgos pranešė, kad Rusija paleido raketas „Kinžal“ ir kad daugiau jų skrenda sostinės link, taip pat į pietus ir vakarus.

VIDEO: Atakuotas Kyjivas: liepsnoja gaisrai, dalis rajonų be elektros, vandens

Atakuotas Kyjivas: liepsnoja gaisrai, dalis rajonų be elektros, vandens

Antradienio atakos surengtos kitą dieną po to, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, kad jo pajėgos suintensyvins smūgius kariniams taikiniams po savaitgalį įvykusio precedento neturinčio Ukrainos išpuolio prieš Rusijos Belgorodo miestą.

Kyjivo meras Vitalijus Klyčko pranešė apie daugybę sprogimų ir numuštų raketų nuolaužas, nukritusias sostinėje.

Jis sakė, kad yra 16 nukentėjusiųjų, po raketinės atakos kilus gaisrui viename daugiaaukštyje gyvenamajame name. 15 iš jų nugabenti į ligoninę.

Pečersko rajone nuolaužos užgriuvo devynių aukštų pastato stogą ir dar vieną daugiaaukštį pastatą, pranešė karinė administracija,

Gaisrai taip pat kilo prekybos centre ir sandėlyje, sakė meras.

Miesto šiauriniame Podilo rajone, „manoma, nukentėjo civilinės infrastruktūros objekto teritorija“, sakė V. Klyčko.

Keturiuose rajonuose kai kuriuose civilinės infrastruktūros ir gyvenamuosiuose pastatuose nebuvo elektros, kai kuriuose rajonuose laikinai nėra vandens tiekimo tinklo slėgio, sakė meras, o viename rajone buvo pažeistas dujų vamzdis.

„Kai tik saugumo padėtis leis, mes tikrai atkursime elektros tiekimą visiems“, – sakė miesto karinė administracija.

Antradienio atakos surengtos po to, kai gruodžio 29-ąją Rusija surengė masinę smūgių bangą Ukrainos miestuose, įskaitant Kyjivą, per kurią žuvo dešimtys žmonių.

Maskva taip pat smogė Ukrainos miestams Naujųjų metų išvakarėse, o Kyjivas pareiškė, kad numušė rekordiškai daug Rusijos paleistų dronų.

Ukrainos oro pajėgos pranešė, kad antradienio rytą sostinės Kyjivo link skrieja raketos, o naujienų agentūros AFP žurnalistai sostinėje išgirdo daugiau kaip 10 garsių sprogimų, kurie sudrebino pastatus centre.

Apie tai pranešta netrukus po to, kai dėl Rusijos bombonešių keliamos grėsmės visoje šalyje buvo paskelbtas oro pavojus ir buvo perspėta, kad gresia raketų smūgiai iš Rusijos bombonešių.

„Reuters“/„Scanpix“/Kyjivo policija taikosi į dronus virš sostinės

Miesto karinė administracija pranešė, kad numuštų raketų nuolaužos nukrito keliuose rajonuose, įskaitant gyvenamuosius pastatus.

Meras Vitalijus Klyčko sakė, kad keliuose sostinės rajonuose dingo elektra.

„Kyjive – likite slėptuvėse. Jūsų kryptimi skrenda daugybė raketų“, – platformoje „Telegram“ nurodė karinės oro pajėgos.

Jos teigė, kad rusai paleido raketas „Kinžal“ ir kad dar daugiau jų skrenda sostinės link.

Anksčiau pajėgos buvo pranešę: „Raketų pavojus vietovėse, kuriose įjungtas oro pavojus! Kyla grėsmė dėl sparnuotųjų raketų paleidimo iš lėktuvų Tu-95MS. Iš viso ore yra 16 strateginių bombonešių Tu-95MS.“

Smūgiuota ir šiaurės rytuose esančiam Charkivui, sakė karinės administracijos vadovas Olehas Synjehubovas.

Dronų ataka Kyjive

Antradienio rytą Ukrainos karinės oro pajėgos kovojo su dronų ataka sostinėje, teigė pareigūnai.

V. Klyčko buvo pranešęs apie sprogimus sostinėje praėjus maždaug valandai po to, kai regiono karinė administracija pranešė, kad miesto oro erdvėje buvo aptikti bepiločiai orlaiviai (UAV) arba dronai.

„Desnianskio rajone atviroje teritorijoje dega UAV nuolaužos“, – sakė jis ir pridūrė, kad į įvykio vietą atvyko gelbėjimo tarnybos.

Nuo 3 val. 30 min. ryto vietos (ir Lietuvos) laiku Kyjivo, Černihivo, Čerkasų, Mykolajivo ir Chersono regionuose buvo paskelbti oro pavojaus signalai.

Mykolajivo meras sakė, kad oro pajėgos mieste numušė dronus, o nuolaužos sukėlė gaisrą.

Keliomis valandomis anksčiau kariuomenė perspėjo, kad ore yra apie 20 Rusijos strateginių bombonešių.

Aptikus šių lėktuvų pakilimus iš toli šiaurėje esančio Olenios aerodromo ir pietinės Engelso oro bazės, Rusijos oro erdvėje buvo keli bombonešiai „Tupolev Tu-95MS“, „Telegram“ pranešė kariškiai.

Dar keturi bombonešiai Tu-22M3 buvo pakilę iš Rusijos Šaikovkos aerodromo netoli Baltarusijos sienos.

Gruodžio 29 dieną karinės oro pajėgos buvo pranešę, kad pakilo sovietmečiu gaminti lėktuvai „Tupolev Tu-95“.

Tą dieną Rusija pradėjo smūgių bangą Ukrainos miestuose, įskaitant sostinę, kai žuvo 39 žmonės.

Antradienį vykstančios dronų atakos rengiamos kitą dieną po to, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, kad jo pajėgos suintensyvins smūgius prieš karinius taikinius Ukrainoje po savaitgalį įvykusios precedento neturinčios Ukrainos atakos prieš Rusijos Belgorodo miestą.

Per šeštadienio išpuolį žuvo 25 žmonės, įskaitant penkis vaikus.

Naujųjų metų išvakarėse Maskva taip pat smogė Ukrainos miestams, o Kyjivas pareiškė, kad užkirto kelią, anot ukrainiečių, rekordiniam Rusijos paleistų dronų skaičiui.

Ukrainos kariuomenė antradienį padidino oro pavojaus lygį, perspėdama, kad gresia raketų smūgiai iš Rusijos bombonešių.

„Raketų pavojus vietovėse, kuriose įjungtas oro pavojus! Kyla grėsmė dėl sparnuotųjų raketų paleidimo iš lėktuvų Tu-95MS. Iš viso ore yra 16 strateginių bombonešių Tu-95MS“, – pranešė oro pajėgos platformoje „Telegram“.

Kyjive antradienį ryte griaudėjo sprogimai, kol Ukrainos karinės oro pajėgos kovojo su dronų ataka sostinėje, teigė pareigūnai.

GLEB GARANICH / REUTERS

Kyjivo meras Vitalijus Kličko pranešė apie sprogimus sostinėje praėjus maždaug valandai po to, kai regiono karinė administracija pranešė, kad miesto oro erdvėje buvo aptikti bepiločiai orlaiviai (UAV) arba dronai.

„Desnianskio rajone atviroje teritorijoje dega UAV nuolaužos“, – sakė jis ir pridūrė, kad į įvykio vietą atvyko gelbėjimo tarnybos.

Nuo 3 val. 30 min. ryto vietos (ir Lietuvos) laiku Kyjivo, Černihivo, Čerkasų, Mykolajivo ir Chersono regionuose buvo paskelbti oro pavojaus signalai.

Mykolajivo meras sakė, kad oro pajėgos mieste numušė dronus, o nuolaužos sukėlė gaisrą.

Keliomis valandomis anksčiau kariuomenė perspėjo, kad ore yra apie 20 Rusijos strateginių bombonešių.

Aptikus šių lėktuvų pakilimus iš toli šiaurėje esančio Olenios aerodromo ir pietinės Engelso oro bazės, Rusijos oro erdvėje buvo keli bombonešiai „Tupolev Tu-95MS“, „Telegram“ pranešė kariškiai.

Dar keturi bombonešiai Tu-22M3 buvo pakilę iš Rusijos Šaikovkos aerodromo netoli Baltarusijos sienos.

Gruodžio 29 dieną karinės oro pajėgos buvo pranešę, kad pakilo sovietmečiu gaminti lėktuvai „Tupolev Tu-95“.

Tą dieną Rusija pradėjo smūgių bangą Ukrainos miestuose, įskaitant sostinę, kai žuvo 39 žmonės.

Antradienį vykstančios dronų atakos rengiamos kitą dieną po to, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, kad jo pajėgos suintensyvins smūgius prieš karinius taikinius Ukrainoje po savaitgalį įvykusios precedento neturinčios Ukrainos atakos prieš Rusijos Belgorodo miestą.

Per šeštadienio išpuolį žuvo 25 žmonės, įskaitant penkis vaikus.

Naujųjų metų išvakarėse Maskva taip pat smogė Ukrainos miestams, o Kyjivas pareiškė, kad užkirto kelią, anot ukrainiečių, rekordiniam Rusijos paleistų dronų skaičiui.

Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Tarybos narės nepasirengusios ne tik praktiniams veiksmams, kuriais iš Rusijos būtų atimtos visos galios, bet ir politinei diskusijai šia tema. Tai interviu „Voice of America“ pareiškė Ukrainos atstovas JT Serhijus Kyslycia.

Pasak jo, kovojant su Rusijos agresija prieš Ukrainą, JT Saugumo Taryba negalėjo pakeisti situacijos „ar priimti kokio nors esminio sprendimo“. Pasak diplomato, pagrindinė priežastis yra ta, kad Saugumo Tarybos šalys narės – pirmiausia jos nuolatinės narės – ir toliau laikosi pozicijos, kad Rusijos Federacija yra visateisė Saugumo Tarybos narė.

„Zuma press“/„Scanpix“/Ukrainos ambasadorius JT Saugumo tarybai Sergejus Kyslyčia

„Jos leidžia Rusijos Federacijai naudotis veto teise. Jos ne tik nėra pasirengusios imtis praktinių veiksmų, kad iš Rusijos Federacijos būtų atimtos visos jos galios, bet net nėra pasirengusios pradėti politinės diskusijos apie tai. Todėl net tokioje sudėtingoje situacijoje kaip konfliktas Gazoje Saugumo Taryba sugebėjo priimti sprendimą dėl naujų humanitarinių perėjų atidarymo, o mūsų konfliktas lieka beveik vienintelis, kuriame nėra jokių sprendimų“, – sakė J.Kyslycia.

Tuo pat metu jis mano, kad JT išgyvena gilią krizę, nes Saugumo Taryba yra bejėgė imtis priemonių karui Ukrainoje sustabdyti ir agresoriui pažaboti.

„JT taip pat išgyvena gilią krizę, nes viena iš pagrindinių jos funkcijų – taikos palaikymas – nebeveikia taip, kaip prieš dešimtmetį. Todėl būtina ieškoti naujų formų ir požiūrių, kaip JT ateityje palaikys taiką“, – sakė Ukrainos diplomatas.

Antradienio naktį Mykolajive dirbo priešlėktuvinės gynybos pajėgos, mieste kilo gaisrai, pranešė Mykolajivo meras Oleksandras Sienkevyčius savo „Telegram“ kanale.

„Priešlėktuvinė gynyba suveikė. Mieste kilo gaisras dėl nukritusių nepilotuojamo orlaivio nuolaužų. Išsamesnė informacija ryte“, – rašė jis.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis nedaugžodžiauja apie tai, ką Ukraina gali pasiekti 2024 m., sakydamas, kad informacijos nutekėjimas prieš praėjusios vasaros kontrpuolimą padėjo Rusijai pasirengti gynybai.

Interviu žurnalui „The Economist“ jis išreiškė įsitikinimą, kad Krymas ir su juo susijęs mūšis Juodojoje jūroje taps karo svorio centru.

„Krymo, kurį Rusija neteisėtai aneksavo 2014 m., izoliavimas ir Rusijos karinių pajėgumų ten sumenkinimas „mums yra nepaprastai svarbus, nes tai būdas sumažinti atakų iš to regiono skaičių“, – sakė jis.

V.Zelenskis įsitikinęs, kad sėkminga operacija taps „pavyzdžiu visam pasauliui“. Ji taip pat turės didelį poveikį Rusijos viduje. Pagrindinio Kremliaus propagandos objekto netektis parodytų, kad „tūkstančiai Rusijos karininkų žuvo tik dėl Putino ambicijų“.

V.Zelenskis sako, kad sėkmės greitis priklausys nuo karinės pagalbos, kurią Ukraina gaus iš Vakarų partnerių. Jis paprašė suteikti vokiškų raketų „Taurus“. Tai leistų Ukrainai sunaikinti 4 mlrd. dolerių vertės Krymo tiltą ir veiksmingai izoliuoti Krymą nuo Rusijos.

„Rusija turėtų žinoti, kad tai mums yra karinis objektas“, – pridūrė jis.

Volodymyras Zelenskis / „Telegram“/Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis