„Bild“: V.Putino žiemos puolimas žlugo, Rusija neteko tūkstančių žmonių ir įrangos

Naujausias žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.

Rusijos okupacinių pajėgų žiemos puolimas Ukrainoje žlugo. Praėjus trims mėnesiams nuo puolimų Donecko ir Charkivo srityse pradžios, okupantai nepasiekė nieko, tik patyrė didžiulių nuostolių – tiek personalo, tiek technikos.

Taip tvirtina laikraščio „Bild“ karo apžvalgininkas Julianas Röpcke. Pažymima, kad per šiuos mėnesius buvo sunaikinta daugiau kaip 400 rusų okupantų karinės technikos vienetų. Nepaisant to, Rusija tebėra toli nuo Kupjansko ir Avdijivkos užėmimo, kaip ir praėjusių metų spalį.

Į šiaurę nuo Avdijivkos Donecko srityje rusai įstrigo prie Petrovskės kaimo, kur ukrainiečių gynėjai ginasi, pasitelkę bepilotes skraidykles kamikadzes ir šarvuočius „Bradley“. Tame ruože rimtų pokyčių nėra, rusai kol kas nesugeba apsupti Avdijivkos.

„Scanpix“/AP nuotr./Rusijos kariai

Kalbant apie Kupjanską, Rusijos kariuomenė įstrigo prie Sinkivkos kaimo. Rusų karių tankų kuopos patenka į minų laukus, praranda brangią techniką. Tuo pat metu ukrainiečių kariai priešo gynybinę jėgą atremia kasetine amunicija ir granatomis, kurios numetamos iš bepiločių orlaivių.

Pažymima, kad per pastarąją savaitę fronte vyksta mažesni susirėmimai, palyginti su šturmais, į kuriuos Kremlius mesdavo tūkstančius karių. Akivaizdu, kad prieš pradėdama dar vieną puolimą Rusija vėl turės kaupti rezervus.

Kartu lieka atviras klausimas, kiek ilgai Ukraina sugebės sulaikyti rusų kariuomenę ir ar užteks jai amunicijos.

„Reuters“/„Scanpix“/Ukrainos kariai prie Bachmuto

Praėjusį mėnesį įvyko slaptas Ukrainos, jos G-7 grupės sąjungininkių ir nedidelės pasaulio Pietų grupės susitikimas, kuriame, pasak su šiuo klausimu susipažinusių asmenų, buvo bandoma sutelkti paramą Kyjivo sąlygoms dėl taikos derybų su Rusija.

Anksčiau neatskleistas gruodžio 16 d. Saudo Arabijoje įvykęs nacionalinio saugumo patarėjų susitikimas buvo surengtas po didesnių, viešai paskelbtų susitikimų, kuriais siekta pasipriešinti Maskvos bandymams suskaldyti Ukrainą ir jos sąjungininkes ir parodyti jas kaip nenorinčias derėtis dėl karo pabaigos.

Slaptumu iš dalies siekta, kad šalys dalyvės jaustųsi patogiau prisijungdamos, skelbia naujienų agentūra „Bloomberg“.  Mažesnis formatas leido laisviau ir atviriau aptarti vadinamąją Ukrainos taikos formulę ir planus, kaip tęsti šį procesą, taip pat galimo bendradarbiavimo su Rusija ateityje principus.

Tačiau pastaraisiais mėnesiais, artėjant tretiesiems Rusijos invazijos metams, sąjungininkų pastangos sulėtėjo. JAV ir Europos Sąjungoje daugiau kaip 100 mlrd. JAV dolerių vertės gyvybiškai svarbi pagalba įstrigo Vašingtono ir Briuselio patvirtinimo procesuose, o Ukrainos kontrpuolimas praėjusiais metais nesugebėjo pasiekti didesnio proveržio mūšio lauke.

Tuo tarpu kai kurios ES valstybės nevykdo savo pažadų suteikti Kyjivui daugiau ginklų ir artilerijos amunicijos tuo metu, kai Ukraina patiria pakartotines Rusijos raketų atakas. Izraelio ir „Hamas“ karas taip pat pakurstė nesutarimus su pasaulio Pietų šalimis.

Nedidelė pažanga

Rijade vykusiame susitikime nebuvo pasiekta jokios didelės pažangos, teigia su posėdžiu susipažinę žmonės, kurie prašė neskelbti jų pavardžių, kad galėtų aptarti neviešus klausimus. Pasak jų, Ukraina ir jos G-7 sąjungininkės ir toliau priešinosi pasaulio Pietų šalių raginimams tiesiogiai bendrauti su Rusija.

Maskva pasmerkė sąjungininkų pastangas, į kurias Rusija nebuvo pakviesta, kaip farsą, teigia „Bloomberg“.

Nors aukščiausi pareigūnai iš Indijos, Saudo Arabijos ir Turkijos dalyvavo gruodžio mėn. Rijade vykusiame susitikime, kitos didžiosios pasaulio Pietų šalys, kurios buvo atvykusios į kai kurias ankstesnes didesnes sesijas, konkrečiai Kinija, Brazilija ir Jungtiniai Arabų Emyratai, savo atstovų neatsiuntė, sakė šaltiniai.

Daugelis dalyvaujančių šalių mano, kad Pekinas gali daryti įtaką Maskvai, atsižvelgiant į glaudžius abiejų šalių ryšius. Brazilija, kuri pirmininkauja šių metų G-20 valstybių grupei, pateikė raštišką pareiškimą.

Kyjivas ir jo G-7 sąjungininkės dar kartą patvirtino savo požiūrį, kad „teisingos taikos“ susitarimas turi būti gerbti Ukrainos teritorinį vientisumą ir suverenitetą, ir teigė, kad Rusijos prezidento Vladimiro Putino tikslai nepasikeitė ir kad jis nerodė jokių ženklų, jog rimtai norėtų esminių derybų, bei nesilaikė ankstesnių susitarimų. Sąjungininkai aiškiai pareiškė, kad ir toliau rems Ukrainą, o ES ir JAV sakė esančios įsitikinusios, kad bus susitarta dėl paramos paketų.

Baltųjų rūmų Nacionalinio saugumo tarybos atstovai atsisakė komentuoti. Ukrainos ir Saudo Arabijos vyriausybės iš karto neatsakė į prašymus pateikti komentarus.

Tolesni veiksmai

Ukraina ir jos sąjungininkės suplanavo dar vieną platesnės grupės susitikimą Šveicarijoje kitą savaitę prieš Pasaulio ekonomikos forumą Davose ir pakvietė daugiau kaip 100 šalių, sakė minėti asmenys. Ankstesnės sesijos buvo surengtos Kopenhagoje, Džedoje ir Maltoje praėjusiais metais.

Kyjivas nori šių metų pradžioje surengti vadovų aukščiausiojo lygio susitikimą ir juo pasinaudoti kaip atspirties tašku, kad būtų parengtas planas, grindžiamas suderintais principais bet kokioms būsimoms deryboms su Maskva.

Kai kurios šalys mano, kad artimiausiais mėnesiais rengti vadovų lygmens aukščiausiojo lygio susitikimą yra per anksti, o kitos nori nedelsiant įtraukti Rusiją į šį procesą.

Gruodžio mėn. pradžioje V.Putinas lankėsi Saudo Arabijoje, kur surengė plataus masto derybas - tai buvo reta kelionė į užsienį, vykstant tarptautinei izoliacijai, kurią sukėlė jo invazija.

Vienas Kremliui artimas asmuo praėjusių metų pabaigoje užsiminė, kad buvo užmegzti tam tikri kontaktai, kurių metu domėtasi paliaubų susitarimu, tačiau nepateikė jokių detalių. Jokio patvirtinimo apie tai nebuvo, o Ukraina ir jos sąjungininkai įtaria, kad bet kokie tokie ryšiai yra nenuoširdus Kremliaus triukas, kuriuo siekiama susilpninti paramą Kyjivui ir laimėti laiko.

V.Putinas išreiškė norą užbaigti konfliktą, bet "tik mūsų sąlygomis". Tarp jo keliamų sąlygų buvo Volodymyro Zelenskio vadovybės nušalinimas ir didžiulis Ukrainos gynybinių pajėgumų sumažinimas.

"Taika ateis, kai pasieksime savo tikslus, - sakė V.Putinas gruodžio mėn. pabaigoje vykusiame žiniasklaidos renginyje. - Tai reiškia Ukrainos denacifikaciją, demilitarizaciją ir jos neutralų statusą.“

Rusijos kariuomenės išvedimas iš Ukrainos teritorijos yra pagrindinis Ukrainos taikos formulės ramstis. Kiti punktai apima deportuotų vaikų ir karo belaisvių grąžinimą, taip pat maisto ir energetikos saugumo užtikrinimą.

Visi Rijado diskusijų dalyviai pripažino Ukrainos teisę gintis ir sutarė, kad reikia laikytis pagrindinių Jungtinių Tautų principų, įskaitant pagarbą valstybių teritoriniam vientisumui, ir tarptautinės teisės.

Unian nuotr./Iranas pristatė modifikuotą droną „Shahed-238“

2023 m. pristatytas naujas Irano reaktyvinis dronas „Shahed-238“ pirmą kartą numuštas Ukrainos teritorijoje, pranešė Ukrainos šaltiniai. Kad galėtų veiksmingai perimti tokius dronus, Ukraina turi pertvarkyti savo oro gynybos sistemą ir naudoti daugiau raketų, o tai gali tapti rimta problema, kai sutriks Vakarų pagalbos tiekimas, skelbia nepriklausomas portalas „Agenstvo“.

Apie pirmąjį Ukrainos pajėgų numuštą reaktyvinį droną „Shahed-238“ pranešė iš karto keli Ukrainos promaskvietiški tinklaraščiai. „Telegram“ kanalas „Generalinio štabo pulkininkas“ parodė nuolaužų nuotraukas ir patikslino, kad pirmoji benzinu varoma Irano drono versija turėjo indeksą „M“, o reaktyvinė versija turi indeksą „MJ“.

Remiantis JAV leidinio „The War Zone“ atlikta analize, nuotraukoje esą matyti drono variklio viršutinės oro įsiurbimo angos nuolaužos, taip pat tai, kas atrodo kaip nedidelė reaktyvinio lėktuvo turbina ir valdymo blokas. Leidinys daro prielaidą, kad drono indekse esanti raidė J gali reikšti „jet“ – „reaktyvinį variklį“.

Ukrainos karinių ryšių ekspertas Serhijus Flešas sakė, kad dronas skrido daugiau kaip 500 km/val. greičiu ir buvo numuštas centriniuose Ukrainos regionuose. Numuštame drone buvo sumontuotas kiniškas reaktyvinis variklis, tačiau įtaisytas įprastas „Shahed“ įkrovimas ir navigacija.

Plačiau skaitykite ČIA.

Rusijos pasienyje esančiame Kursko regione antradienį per Ukrainos pajėgų apšaudymą žuvo moteris, pranešė srities gubernatorius Romanas Starovoitas.

Kiek anksčiau antradienį Kremlius pažadėjo kovoti su padažnėjusiais ukrainiečių išpuoliais.

„Šią popietę iš Ukrainos pusės buvo apšaudytas Sudžansko rajono Gornalo kaimas. Nuo skeveldros žuvo moteris“, – platformoje  „Telegram“ pranešė R.Starovoitas.

Ukraina šio pranešimo nekomentavo.

Kremlius stengiasi palaikyti stabilios padėties regimybę Rusijoje, tačiau pastarojo meto išpuoliai, ypač Belgorode, esančiame netoli sienos su Ukraina,  tik dar labiau priartino rusus prie besitęsiančio karo.

Gruodžio 30 dieną per ukrainiečių smūgius mieste žuvo 25 žmonės – tai daugiausiai civilių aukų pareikalavęs išpuolis Rusijoje nuo karo veiksmų pradžios.

Po to miesto pareigūnai evakavo šimtus žmonių ir pratęsė atostogas mokyklose.

Ukrainiečių ataka surengta po to, kai Maskva surengė didžiulį bombardavimą visoje Ukrainoje – didžiausią tokį nuo pirmųjų konflikto savaičių. Tąkart žuvo dešimtys žmonių.

Pauliaus Peleckio / BNS nuotr./Michailas Chodorkovskis

Rusijoje paskelbta vieno iš Rusijos opozicionierių Michailo Chodorkovskio paieška, antradienį skelbia nepriklausoma rusų žiniasklaida.

Kaip pranešė „Radio Svoboda“ (Laisvės radijas), „Viorstka“ bei keletas kitų leidinių, jo atžvilgiu iškelta nauja baudžiamoji byla dėl „melagienų apie Rusijos kariuomenę“.

Kremlius šį straipsnį naudoja prieš opozicionierius ir prieš Maskvos karą Ukrainoje nusiteikusius aktyvistus.

Gruodį M.Chodorkovskis, kuris gyvena užsienyje, buvo nubaustas 50 000 rublių (virš 500 eurų) bauda už tai, kad socialiniuose tinkluose nenurodė, jog yra įtrauktas į vadinamųjų užsienio agentų sąrašą.

Rusija taiko prieštaringai vertinamus užsienio agentų įstatymus, kuriais iš esmės susidorojama su šalyje veikiančia nepriklausoma žiniasklaida ir Kremliaus kritikais.

Įstatymuose reikalaujama, kad organizacijos ir asmenys, įvardyti kaip užsienio agentai – terminas, turintis sovietinių laikų atspalvį, – žymėtų visus savo leidinius ir teiktų ataskaitas apie savo veiklą Rusijos valdžios institucijoms.

10-ajame dešimtmetyje M.Chodorkovskis buvo vienas įtakingiausių Rusijos verslininkų, bet įsitraukė į konfliktą su Kremliumi, kai 2000 metais į valdžią atėjo Vladimiras Putinas.

2003 metais M.Chodorkovskis, laikytas turtingiausiu Rusijos žmogumi, buvo suimtas, nuteistas už mokesčių vengimą ir 10 metų praleido kalėjime, o paskui išvyko į užsienį. Jam skirtą bausmę M.Chodorkovskis laikė V.Putino politiniu kerštu už jo politines ambicijas.

Pranešama, kad elitinis Rusijos pulkininkas žuvo, kai bandė sustiprinti Rusijos karių, esančių fronto linijose Ukrainoje, kovinę dvasią, skelbia leidinys „Newsweek“.

Ukrainos vidaus reikalų ministro patarėjas Antonas Heraščenka pirmadienį socialiniame tinkle X, buvusiame „Twitter“, paskelbė, kad pulkininkas Armanas Ospanovas žuvo užlipęs ant minos. Pasak A.Heraščenkos, A.Ospanovas vadovavo Rusijos oro desanto pajėgų šarvuotos technikos tarnybai, geriausiai žinomai dėl savo mėlynas beretes nešiojančių desantininkų.

Telegram/Armanas Ospanovas

„Rusijos „Telegram“ kanalai praneša, kad Armanas Ospanovas, Rusijos pulkininkas ir Rusijos oro desanto pajėgų šarvuotos technikos tarnybos vadovas, išvyko į okupuotas Ukrainos teritorijas pakelti personalo kovinės dvasios, – rašė A.Heraščenka. – Ten jis užlipo ant minos ir žuvo.“

Pirmadienį Rusijos „Telegram“ paskyroje „Oro pajėgos už sąžiningumą ir teisingumą“, kuri siejama su Rusijos ginkluotųjų pajėgų Dniepro grupės karininkais, patvirtino A.Ospanovo mirtį.

„Apie tai sužinojome vakar, bet laukėme, kol bus pranešta šeimai, – rašoma paskyroje. – Deja, fronte žuvo mūsų geras bendražygis, pulkininkas Armanas Ospanovas. Jis iki galo atliko savo karinę pareigą.“

„Tai didžiulė netektis visiems desantininkams, nes A.Ospanovas vadovavo Oro desanto šarvuotos technikos tarnybai, – rašoma toliau. – Apie jo žūties aplinkybes pranešime vėliau, kai gausime leidimą ir žinosime, kad tai niekam nepakenks.“

„Scanpix“/AP nuotr./Rusijos oro desanto pajėgos

Pirmadienį „Newsweek“ elektroniniu paštu kreipėsi į Rusijos gynybos ministeriją dėl komentarų.

Ukrainos karinio tinklaraštininko Igorio Suško socialinio tinklo X pranešime pažymima, kad A.Ospanovas žuvo Chersone ir buvo „artimas Rusijos oro desanto pajėgų vado generolo pulkininko Michailo Teplinskio draugas“.

I.Suško taip pat nurodė, kad A.Ospanovo žūties aplinkybės ginčijamos: vienose ataskaitose teigiama, kad dėl jo žūties kalta minosvaidžio mina, o kitose – kad pulkininkas žuvo per Ukrainos artilerijos ataką.

Kito Rusijos „Telegram“ kanalo žinutėje apgailestaujama dėl „didelės netekties oro desantinėms pajėgoms“ ir pranešama, kad A.Ospanovas žuvo nuo Ukrainos artilerijos ugnies, kai bandė padėti vilkti Rusijos šarvuotąją mašiną.

Publikavimo metu „Newsweek“ negalėjo nepriklausomai patikrinti A.Ospanovo mirties fakto ar jos aplinkybių.

Oro desanto pajėgų, dar vadinamų VDV, desantininkai dažnai apibūdinami kaip vieni grėsmingiausių Maskvos kovotojų. Tačiau teigiama, kad nuo plataus masto karo Ukrainoje pradžios beveik prieš dvejus metus jie taip pat patyrė neįprastai daug aukų.

Lenkijos vidaus saugumo agentūra (ABW) antradienį pranešė, kad suėmė baltarusę, kaltinamą šnipinėjimu Baltarusijos valstybės saugumo komitetui.

„Keletą mėnesių moteris teikė informaciją apie Lenkijos Respublikos teritorijoje gyvenančius baltarusių diasporos narius ir baltarusių bei baltarusių tautybės lenkų organizacijas“, – teigė Valstybinė prokuratūra (PK). 

Prokuroras kaltina Baltarusijos pilietę užsienio žvalgybos veikla prieš Lenkiją. Už šiuos veiksmus jai gresia iki 10 metų laisvės atėmimo bausmė.

„Atsižvelgdamas į būtinybę užtikrinti tinkamą proceso eigą, realią įtariamojo pabėgimo riziką ir griežtos bausmės grėsmę, prokuroras pateikė teismui prašymą taikyti kardomąją priemonę – laikinąjį suėmimą“, – pridūrė PK.

Teismas leido moterį suimti trims mėnesiams. 

ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./Viktoras Orbanas

Vengrija pareiškė, kad ji gali panaikinti savo veto teisę dėl ES pagalbos Ukrainai su sąlyga, kad finansavimas bus peržiūrimas kiekvienais metais, skelbia leidinys „Politico“.

Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas yra pagrindinis ES 50 mlrd. eurų pagalbos paketo, skirto Kyjivo biudžetui paremti per ateinančius ketverius metus, stabdytojas.

ES vadovų spaudimas V.Orbanui pakeisti savo nuomonę iki vasario 1 d. aukščiausiojo lygio susitikimo gali pradėti duoti rezultatų.

Ko V.Orbanas nori mainais

 Pasak trijų ES diplomatų, Budapeštas nurodė, kad gali atšaukti savo veto, jei Europos Vadovų Taryba kasmet vienbalsiai patvirtins finansavimą. Praktiškai tai suteiktų V.Orbanui teisę kasmet blokuoti ES finansavimą Ukrainai arba gauti nuolaidų iš Briuselio už veto atsisakymą.

Plačiau skaitykite ČIA.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Belgorodas po apšaudymo

Kremlius antradienį pareiškė, kad Rusija padarys viską, kas nuo jos priklauso, kad užkirstų kelią suaktyvėjusiam Belgorodo, esančio netoli sienos su Ukraina, apšaudymui.

Pastarosiomis savaitėmis mieste padažnėjo gyvybių pareikalavusių apšaudymų, dėl kurių miesto pareigūnai buvo priversti evakuoti šimtus žmonių ir uždaryti mokyklas.

„Žinoma, mūsų kariuomenė ir toliau darys viską, kad iš pradžių pavojus būtų sumažintas iki minimumo, o vėliau visiškai pašalintas“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.

Jis apkaltino Ukrainos kariuomenę, kad ji Europos šalių tiekiamais ginklais apšaudo civilius taikinius maždaug 340 tūkst. gyventojų turintį miestą.

Kremlius stengiasi palaikyti stabilios padėties regimybę Rusijoje, tačiau pastarojo meto išpuoliai Belgorode tik dar labiau priartino rusus prie Ukrainoje besitęsiančio karo.

Belgorodas yra maždaug už 30 km nuo sienos su Ukraina ir jau kelis mėnesius yra Kyjivo taikinys.

Belgorodo srities gubernatorius Viačeslavas Gladkovas antradienį paskelbė, kad trys žmonės buvo sužeisti numuštų ukrainiečių ginklų nuolaužų.

Penktadienį V. Gladkovas pasiūlė Belgorodo gyventojams evakuotis iš miesto.

Ši evakuacija iš Belgorodo yra didžiausia iš didžiųjų Rusijos miestų nuo 2022 metų vasario, kai Maskva pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą.

Gruodžio 30 dieną per ukrainiečių smūgius mieste žuvo 25 žmonės – tai daugiausiai civilių aukų pareikalavęs išpuolis Rusijoje nuo karo veiksmų pradžios.

Ukrainiečių ataka surengta po to, kai Maskva surengė didžiulį bombardavimą visoje Ukrainoje – didžiausią tokį nuo pirmųjų konflikto savaičių. Tąkart žuvo dešimtys žmonių.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas/ „Telegram“/Karas Ukrainoje

Pranešama, kad šį savaitgalį Ukrainos raketų ugnis susprogdino geležinkelio tiltą, kurį rusų darbininkai statė į pietus nuo Hranitnės, 40 km į šiaurę nuo Azovo jūros pakrantės ir 80 km į pietus nuo fronto linijos okupuotoje pietryčių Ukrainoje.

Pasak leidinio „Forbes“, vykstant karui, logistika yra svarbiausia, tad tai vienas iš didžiausių įvykių, apie kuriuos per pastaruosius kelis mėnesius nepakankamai pranešta. Pasak leidinio, tai ukrainiečiai pasišaipė iš Rusijos pastangų pagerinti tiekimo linijas savo apgultoms pajėgoms Kryme ir aplink jį pietų Ukrainoje.

„Ukrainiečiai ką tik pramušė skylę svarbioje Rusijos logistikos iniciatyvoje ir sutrikdė beveik pusę metų trukusį rimtą Rusijos tiekimo planavimą“, – rašė „Kyiv Post“ vyresnysis gynybos korespondentas Stefanas Korša.

Rusijos kariuomenė turi tris būdus, kaip didelius kiekius atsargų iš pačios Rusijos pervežti Rusijos pajėgoms pietų Ukrainoje: laivais į Krymą, keliais ir geležinkeliais per Kerčės tiltą tiesiai į Krymą ir geležinkeliais per pietryčių Ukrainą.

Telegram/Ukrainiečiai sugriovė į Krymą vedantį geležinkelio tiltą

Ukrainiečiai puola visas tris pagrindines tiekimo linijas nuo tada, kai Rusija nuo 2022 m. vasario mėn. išplėtė savo karą prieš Ukrainą.

Ukrainiečių raketos ir bepiločiai jūrų dronai apgadino arba nuskandino daugumą Rusijos laivyno atsargas gabenančių desantinių laivų, o išlikusiems laivams Krymo uostai tapo labai pavojingi, teigia „Forbes“. Ukrainos bombos ir raketos ne kartą apgadino Kerčės tiltą.

Pagrindinis sausumos geležinkelis suka į šiaurę, link fronto linijos, todėl atsidūrė Ukrainos haubicų taikiklyje. Ukrainiečių šauliams ne problema pataikyti į pravažiuojančius traukinius ar pačias geležinkelio linijas.

Šios atakos paskatino rusus pradėti tiesti ketvirtąją tiekimo liniją – pakrantės geležinkelį, kuris, nors ir būdamas Ukrainos raketinės artilerijos ir giluminių smūgių apšaudymo zonoje, bent jau išves traukinius iš haubicų ugnies.

Tačiau šis naujas geležinkelis turi kirsti Kalmiuso upę, kuri teka į pietus per Hranitnę, o paskui įteka į Azovo jūrą Mariupolio pakrantės miesto griuvėsiuose, nuo karo pradžios okupuotame Rusijos.

2023 m. rugsėjį rusų darbininkai pradėjo rimtai statyti Hranitnės tiltą. Gali būti, kad tiltas jau buvo baigtas statyti, kai ukrainiečiai galiausiai nusitaikė į jį šį savaitgalį, kaip pranešama, 80 km nuotolio M30/31 GPS valdomomis raketomis, paleistomis iš JAV pagamintų raketų sistemų „Himars“.

Nebuvo jokios priežasties, dėl kurios ukrainiečiai nebūtų galėję pulti anksčiau, pažymėjo S.Korša.

Telegram/Ukrainiečiai sugriovė į Krymą vedantį geležinkelio tiltą

„Kiekvienas, norintis pasijuokti iš Rusijos kariuomenės sprendimų priėmimo, tikriausiai mano, kad didelės Rusijos karinės inžinerijos pastangos pastatyti geležinkelio tiltą per upę, kuri yra visiškai pasiekiama ukrainiečių taikliai valdomos amunicijos taikikliais, šalia Ukrainos miesto, kurį rusai pastaruosius aštuonerius metus apšaudė minosvaidžiais ir kulkosvaidžiais, nėra puikus planavimas“, – rašė jis.

„Tie iš jūsų, kurie nusiteikę prieš Kremlių, galbūt net įžvelgs [ukrainiečių] humoro jausmą ir tinkamą išlaukimą, kai jie laukė penkis mėnesius, kol tiltas bus pastatytas, ir tik tada sugriovė tiltą, o rusų tilto statytojus grąžino į pradinę padėtį“, – teigė jis.

Kiekvienas smūgis rusų tiekimo linijoms į pietų Ukrainą – esamoms ir naujoms, kurias Kremlius karštligiškai tiesia – spaudžia ir marina badu rusų pulkus ir brigadas pietuose ir padeda paaiškinti, kodėl tūkstančiai rusų karių pietinėje Chersono srityje vis dar negali sunaikinti Dniepro upės kairiajame krante esančio placdarmo, kurį laiko vos keli šimtai ukrainiečių jūrų pėstininkų, rašo „Forbes“.

Ukrainos programišių grupė, kaip įtariama, remiama Ukrainos saugumo tarnybos, įsilaužė į Maskvos interneto tiekėją „M9com“ ir išvedė iš rikiuotės jo serverius, pranešė „RBK-Ukraina“ šaltiniai.

Dėl to dalis Rusijos sostinės liko be interneto ir televizijos.

Stop kadras iš video/Vladimiras Aleksejevas

Rusijos pareigūnai atleido Rusijos generalinio štabo Vyriausiosios žvalgybos valdybos (GRU) viršininko pirmąjį pavaduotoją generolą leitenantą Vladimirą Aleksejevą, kuris esą vadovavo Rusijos „savanorių korpusui“, turėjusiam pakeisti „Wagner“ grupuotę. Apie tai skelbia JAV įsikūrusio Karo tyrimų instituto (ISW) analitikai, remdamiesi Rusijos vidaus šaltiniu.

Šis šaltinis, anksčiau pateikęs tikslią informaciją apie Rusijos vadovybės pasikeitimus, reaguodamas į kitą šaltinį, susijusį su Rusijos valdžia (silovikais), teigė, kad Rusijos pareigūnai privertė V.Aleksejevą atsistatydinti 2023 m. rudenį. Su silovikais susijęs šaltinis teigė, kad V.Aleksejevo nereguliarioji ginkluota formuotė „Savanorių korpusas“ susidūrė su panašiu įrangos ir šaudmenų trūkumu, kokį 2023 m. pradžioje patyrė „Wagner“.

Su silovikais susijęs šaltinis teigė, kad beveik visi „Savanorių korpuso“ daliniai pastaruosius du mėnesius ypač Bachmuto ir Avdijivkos fronto linijose jaučia didelį degalų ir tepalų trūkumą. Šaltinis pridūrė, kad „Savanorių korpusas“ susiduria su šiuo trūkumu, nors buvo integruotas į GRU organizacinę struktūrą prie 462-ojo specialiosios paskirties mokymo centro.

Šaltinis teigė, kad V.Aleksejevas savo pavaldinius tikina, jog toks trūkumas yra laikinas ir kad Rusijos gynybos ministerija delsia aprūpinti „Savanorių korpusą“ ginklais ir atsargomis – panašiai kaip anksčiau, 2023 m. pavasarį, kai jis stengėsi nuraminti dabar jau mirusį „Wagner“ finansuotoją Jevgenijų Prigožiną.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Jevgenijus Prigožinas

Vienas Rusijos politinis tinklaraštininkas (turintis 150 000 sekėjų auditoriją) teigė, kad Rusijos gynybos ministerija greičiausiai sąmoningai neteikia karinės įrangos ir atsargų „Savanorių korpusui“, nes šis nereguliarus darinys negali kelti Kremliui tokios pat politinės grėsmės kaip „Wagner“ ir J.Prigožino maištas 2023 m. birželį.  

Tinklaraštininkas teigė, kad pranešimai apie šaudmenų trūkumą rodo galimą sistemingą visų Rusijos pajėgų aprūpinimo trūkumą arba, labiau tikėtina, rodo, kad Rusijos gynybos ministerija sulaiko šaudmenis tam tikriems daliniams, kurių funkcijas laiko „mažiau svarbiomis“. Tinklaraštininkas pastebėjo, kad Rusijos „savanorių korpuso“ elementai pirmiausia dalyvauja pėstininkų puolimuose ir kad Rusija tam tikrose kryptyse taupo priemones, pavyzdžiui, naudoja lėktuvus.

Rusija suėmė JAV pilietį Robertą Woodlandą, kurį anksčiau šį mėnesį sulaikė teisėsaugos institucijos, ir pateikė jam kaltinimus dėl narkotikų, antradienį pranešė Maskvos teismas.

„Sausio 6 dieną Maskvos Ostankino rajono teismas nurodė Robertą Romanovą Woodlandą suimti dviem mėnesiams, iki 2024 metų kovo 5 dienos“, – socialiniame tinkle pranešė teismas ir pridūrė, kad jis kaltinamas įvairiais su narkotikais susijusiais nusikaltimais.

EVGENIA NOVOZHENINA / REUTERS

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas/ „Telegram“/Karas Ukrainoje

Pranešama, kad Rusijos valdžios institucijos neteisėtai deportuoja Ukrainos civilius gyventojus į Rusiją ir laiko juos įkalinimo kolonijose ir ikiteisminio sulaikymo centruose, nepateikdamos kaltinimų, neatlikdamos tyrimų, nevykdydamos teismo procesų, nesuteikdamos galimybės naudotis advokatų paslaugomis ir nenustatydamos paleidimo datų.

BBC skelbia, kad Rusijos valdžios institucijos laiko tūkstančius Ukrainos civilių baudžiamosiose kolonijose ir ikiteisminio sulaikymo centruose Rusijoje ir okupuotoje Ukrainoje už „pasipriešinimą „specialiajai karinei operacijai“ – taip Rusijoje vadinamas karas Ukrainoje.

Rusijos valdžios institucijos laiko Ukrainos civilius be oficialių duomenų apie jų sulaikymą, nepradėjusios baudžiamųjų ar administracinių bylų ir nevykdo tyrimų, todėl sulaikytieji „formaliai“ neegzistuoja Rusijos įkalinimo įstaigų sistemoje ir neturi galimybės naudotis advokatų paslaugomis.

Kai kurie buvę sulaikyti Ukrainos civiliai pareiškė, jog Rusijos valdžia su jais elgėsi „kaip su nežmonėmis“ ir kankino. Pranešama, kad Rusijos gynybos ministerija, atsakydama į užklausą apie vieną iš sulaikytų civilių, nurodė, kad Rusijos valdžia sulaikytąjį laiko pagal „Ženevos konvencijos dėl elgesio su karo belaisviais reikalavimus“. BBC pažymėjo, kad Ženevos konvencija draudžia imti įkaitais civilius, kurie nėra kovotojai. Šiuo metu tarptautinėje teisėje nėra mechanizmo, kaip išlaisvinti civilius iš nelaisvės, o Ženevos konvencija leidžia tik iškeisti karo belaisvius į kitus karo belaisvius.

Trečiųjų šalių, pavyzdžiui, Jungtinių Arabų Emyratų (JAE), kurie neseniai padėjo tarpininkauti apsikeičiant belaisviais ir grąžinant Ukrainos civilius, darbas pasirodė esąs gyvybiškai svarbus siekiant grąžinti sulaikytus civilius. Ukrainos laikinai okupuotų teritorijų reintegracijos ministerija nurodė, kad 2023 m. lapkričio mėn. duomenimis, Rusijos nelaisvėje buvo 4337 ukrainiečiai, įskaitant 763 civilius, tačiau BBC pažymėjo, kad šie skaičiai remiasi Raudonojo Kryžiaus duomenimis, kuris ne visada turi galimybę patekti į vietas, kuriose Rusijos valdžios institucijos laiko Ukrainos civilius, įskaitant sulaikymo centrus ir įkalinimo kolonijas okupuotose teritorijose.

Ukrainos žmogaus teisių komisaras Dmitrijus Lubinecas pareiškė, kad apie 25 000 Ukrainos civilių yra dingę be žinios ir kad Rusijos pajėgos galėjo pagrobti nemažai dingusiųjų. BBC citavo Ukrainos projektą „Find Ours“, kuris teigia, kad Rusijoje ir okupuotoje Ukrainoje gali būti neteisėtai laikoma apie 7 500 Ukrainos civilių.

Rusijos ir Ukrainos žmogaus teisių aktyvistai nustatė daugiau kaip 30 baudžiamųjų kolonijų ir ikiteisminio sulaikymo centrų, kuriuose, kaip pranešama, laikomi Ukrainos civiliai.

Rusijos valdžios institucijos ruošiasi evakuoti vaikus iš Belgorodo srities į kitus regionus, pranešė gubernatorius Viačeslavas Gladkovas sausio 9 d. po tariamo Ukrainos išpuolio vakare.

Vėlai sausio 8 d. V.Gladkovas teigė, kad Rusijos oro gynyba numušė 10 oro taikinių virš Belgorodo, dėl to trys žmonės buvo sužeisti krintančių nuolaužų.

Kyjivas neprisiėmė atsakomybės už tariamą smūgį, kuris buvo surengtas tą pačią dieną, kai Rusija pradėjo didelio masto raketų ataką prieš Ukrainą.

„Reuters“/„Scanpix“/Belgorodo gubernatorius Viačeslavas Gladkovas

Visi sužeistieji yra intensyviosios terapijos skyriuose, jiems atliktos operacijos, savo „Telegram“ kanale teigė V.Gladkovas.

Belgorodo srities gubernatorius sakė, kad su savo kolegomis Voronežo, Jaroslavlio, Kalugos ir Tambovo srityse susitarė dėl vaikų perkėlimo į kitas sritis. Jis taip pat aptarė šį klausimą su Lipecko, Tulos ir Penzos sričių gubernatoriais.

Šiuo metu valdžios institucijos rengia evakuacijos grupes, o mokytojai gali būti siunčiami lydėti vaikus visas tris jų buvimo stovyklose savaites, sakė V.Gladkovas.

Belgorodo srities, besiribojančios su Ukrainos Sumų, Charkivo ir Luhansko sritimis, regioninės valdžios institucijos dažnai teigia, kad smūgius vykdo Ukrainos pajėgos.

Teigiama, kad per gruodžio 30 d. išpuolį Belgorode žuvo 25 žmonės ir daugiau kaip 100 buvo sužeista. Ukraina neprisiėmė atsakomybės.

Kelios Ukrainos žiniasklaidos priemonės, remdamosi anoniminiais šaltiniais Ukrainos žvalgybos tarnybose, pranešė, kad gruodžio 30 d. Ukrainos pajėgos smogė kariniams objektams Belgorode.

Pasak šaltinių, panaudotų ginklų nuolaužos nukrito miesto centre „dėl neprofesionalių Rusijos priešlėktuvinės gynybos veiksmų“.

Sausio 5 d. V.Gladkovas teigė, kad valdžia pradėjo iškelti gyventojus iš Belgorodo į miestus šiaurėje, toliau nuo sienos su Ukraina.

Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis su Japonijos kolege Yoko Kamikawa pirmadienį Varšuvoje aptarė strateginę partnerystę, paramą Ukrainai, padėtį Vidurio Europoje bei Indijos ir Ramiojo vandenynų regione.

Po pirmadienio susitikimo R.Sikorskis sakė, kad Lenkiją ir Japoniją sieja strateginė partnerystė, kurią abi šalys nori gilinti. „Kalbėjomės apie dvišalius Lenkijos ir Japonijos klausimus, taip pat apie klausimus, susijusius su mūsų regionais – tiek Indijos ir Ramiojo vandenynų, tiek Vidurio Europos, ypač daug dėmesio skirdami [Rusijos] agresijai prieš Ukrainą ir būdams, kaip Japonija ir Lenkija gali teikti paramą šiai šaliai“, – sakė jis.

Y.Kamikawa teigė, kad jos vizitas yra derybų, kurias ji jau vedė kitur, tęsinys dėl, jos žodžiais, didelės Lenkijos svarbos.

Attila Husejnow / ZUMAPRESS.com

Ministrai taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad jų susitikimas įvyko netrukus po jų abiejų apsilankymo Kyjive. Y.Kamikawa patikino, jog Japonija ir toliau bendradarbiaus su Lenkija, kad kuo greičiau būtų nutraukta Rusijos agresija prieš Ukrainą ir kad joje būtų pasiekta ilgalaikė ir teisinga taika.

Y.Kamikawa pridūrė, kad ji ir R.Sikorskis taip pat kalbėjosi apie dabartinę padėtį Rytų Azijoje. „Japonija ir toliau bendradarbiaus su Lenkija, siekdama išlaikyti ir stiprinti laisvo ir atviro Indijos ir Ramiojo vandenynų regiono koncepciją“, – teigė ji.

R.Sikorskis pirmadienį žurnalistams taip pat sakė, kad „kalbamės su ukrainiečiais apie naujas paramos didvyriškam pasipriešinimui Rusijos agresijai formas“.

„Per susitikimą su Japonijos užsienio reikalų ministre taip pat buvo kalbama apie konkrečias papildomos Japonijos paramos sumas, skirtas ne tik Ukrainai, [bet] ir Lenkijos pastangoms Ukrainos pabėgėlių labui, o tai labai vertiname“, – nurodė jis.

R.Sikorskis nurodė, kad Tokijo pervestos sumos yra įspūdingos, tačiau pridūrė, kad nėra įgaliotas atskleisti detalių šiuo klausimu.

Sausio 9 d. rytą Kyjive dėl vandentiekio avarijos buvo užblokuotas eismas Obolonskaja gatvėje.

Pasak vietos valdžios, vietoje dirba kelių darbininkai ir Kyjivo vandentiekio tarnybos specialistai.

Eismas rajone blokuojamas iš gatvės pusės. 

Šiuo metu Kijevo „Kievavtodor“ darbuotojai gatvę apdoroja apledėjimo šalinimo medžiagomis.

Nuo 2022 m. vasario 24 d., kai prasidėjo plataus masto invazija, Rusija Ukrainoje neteko 365 990 karių, sausio 9 d. pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.

Į šį skaičių įeina 820 Rusijos pajėgų aukų, patirtų vien per pastarąją parą.

Pasak pranešimo, Rusija taip pat neteko 6 036 tankų, 11 203 šarvuotų kovos mašinų, 11 552 automobilių ir degalų cisternų, 8 672 artilerijos sistemų, 954 daugkartinio paleidimo raketų sistemų, 638 priešlėktuvinės gynybos sistemų, 329 lėktuvų, 324 sraigtasparnių, 6 823 bepiločių orlaivių, 23 laivų ir katerių ir vieno povandeninio laivo.

Švedijos vyriausybė skirs savo karius į Latviją, kur jie kartu su Kanados vadovaujamomis pajėgomis atgrasys Rusiją nuo puolimo, sausio 8 d. paskelbė Švedijos ministras pirmininkas Ulfas Kristerssonas Sadene vykusioje metinėje gynybos konferencijoje.

Nors Švedijos įstojimas į NATO dar nebaigtas, vyriausybė davė suprasti, kad yra pasirengusi prisidėti prie NATO atgrasymo ir Baltijos šalių gynybos.

„Švedija ir jos kaimynės gyvena tiesioginiame Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą šešėlyje“, – sakė U.Kristerssonas.

„Tačiau Rusijos grasinimai, dezinformacija ir kibernetinės atakos yra bandymas destabilizuoti visą Europą.“

U.Kristerssonas sakė, kad Švedija yra pasirengusi „suteikti sausumos kovinius dalinius“ Baltijos šalims ginti ir kad kitais metais planuoja „prisidėti sumažintu batalionu prie Kanados vadovaujamų pajėgų Latvijoje“.

Kanada dabar vadovauja NATO kovinei grupei Latvijoje. Maždaug 1 000 karių kovinės grupės buvo dislokuotos Baltijos šalyse po to, kai Rusija 2014 m. neteisėtai aneksavo ir okupavo Krymą.

Kanada yra sakiusi, kad iki 2026 m. tikisi padvigubinti savo pajėgas Latvijoje.

Švedijos naujienų portalo DN duomenimis, Švedija planuoja nusiųsti Latvijai mechanizuotą batalioną, kurį sudaro apie 800 karių, taip pat šarvuočių ir kovinių automobilių. DN šaltiniai teigė, kad dalinys į Latviją turėtų atvykti 2025 m. pradžioje.

Latvijos gynybos ministras Andris Spruds padėkojo U.Krsiterssonui įraše socialinės žiniasklaidos platformoje „X“.  

„Džiaugiamės šiuo svarbiu sprendimu, kuris kartu su artėjančiu Švedijos priėmimu į NATO taps reikšminga investicija stiprinant regioninį saugumą ir Latvijos gynybą“, – sakė A.Spruds.