Svarbiausios naujienos
- Maskva importuoja trečdalį kovinės technikos iš Vakarų bendrovių
- JAV žiniasklaida įspėja apie grėsmę: V.Putinas turi galios destabilizuoti pasaulį
- Ukrainos pulkininkas leitenantas: fronto linijoje gali atsiverti nauja kryptis
- Žvalgyba nurodė, kiek rusų šiuo metu kariauja Ukrainoje
- „Bloomberg“: Vašingtonas reikalaus iš V.Zelenskio aiškesnio karo plano
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Maskva importuoja trečdalį kovinės technikos iš Vakarų bendrovių
18:04
Praėjusiais metais Rusija mažiausiai trečdalį užsienyje įsigytų svarbiausių mūšio lauko komponentų gavo iš JAV ir jos sąjungininkių įmonių – didžiąja dalimi dėl to, kad gamybos įmonės buvo perkeltos į valstybes, kuriose taikoma silpnesnė eksporto kontrolė, skelbia laikraštis „The Financial Times“.
Šios prekės – iš viso už 7,3 JAV mlrd. dolerių – daugiausia buvo pagamintos šalyse, kurios nepriklauso JAV vadovaujamai eksporto kontrolės koalicijai, rodo Kyjivo ekonomikos mokyklos atlikta analizė. Didžiausia šių prekių dalis – apie 1,9 mlrd. JAV dolerių vertės – buvo pagaminta Kinijoje.
Analizėje minimos 485 sudedamųjų dalių rūšys apima puslaidininkius, kompiuterių dalis, elektroniką, automobilių komponentus ir guolius. Sąrašas remiasi Ukrainos pareigūnų atliktos komponentų, rastų Rusijos įrangoje mūšio lauke, analizės rezultatais.
Analizė mini 22 mlrd. dolerių vertės Rusijos importą per pirmuosius devynis 2023 m. mėnesius ir pabrėžia, kaip užsakomoji gamyba gali palengvinti Rusijai įsigyti kontroliuojamų prekių iš šalių, kurių muitininkai netaiko patikrinimų pasienyje.
Duomenys taip pat rodo lemiamą Kinijos vaidmenį Rusijos tiekimo tinkluose, įskaitant prekes, pagamintas ne koalicijos įmonių. Dauguma sąraše esančių prekių buvo pagamintos šalyje, kuri įsitraukia į vis glaudesnę partnerystę su Maskva.
Kyjivo ekonomikos mokyklos vyresnioji tyrėja Olena Bilousova sakė: „Jau daugelį metų įprasta Vakarų technologijų bendrovių verslo strategija – turėti gamybos įmones Azijoje. Tačiau šioms gamykloms turi būti taikoma tokia pati griežta eksporto kontrolė, kokia būtų taikoma jų šalyje.“
JAV yra vienintelė šalis, reikalaujanti, kad trečiojoje šalyje pagamintoms prekėms būtų taikoma vidaus kontrolė. Tiesioginės užsienio produktų kontrolės taisyklės (FDPR) yra ekstrateritorinės ir gali būti taikomos trečiosiose šalyse pagamintoms prekėms, jei jas gaminant buvo naudojamas JAV kilmės turinys, programinė įranga ar technologijos.
FDPR nuostatos taikomos net jei gamintoja nėra amerikiečių kompanija. Kadangi JAV dominuoja puslaidininkių technologijų srityje, FDPR daro ypatingą poveikį šiam sektoriui.
Tačiau Naujojo Amerikos saugumo centro sankcijų ekspertė Emily Kilcrease teigė, kad FDPR taikyti sudėtinga. Tai „vienas iš sunkiau taikomų mechanizmų jau vien dėl to, kad veikla pagal apibrėžimą vykdoma ne savo šalyje. Kinija yra viena iš sudėtingesnių vykdymo užtikrinimo aplinkų“.
Iš „Financial Times“ peržiūrėtų duomenų matyti, kad prekės į Rusiją buvo parduodamos per platintojus ir tarpininkus. Kevinas Wolfas, Vašingtono advokatų kontoros „Akin“ partneris ir buvęs prekybos sekretoriaus padėjėjas, teigė, kad jei JAV bendrovės nežinojo apie galimą eksportą į Rusiją ir jo neinicijavo, jos nepažeidė Amerikos įstatymų.
Tačiau, pasak jo, JAV įtraukus „platintojus ir kitus tarpininkus“ į sankcijų sąrašą būtų „labai veiksmingas būdas spręsti puslaidininkių ir kitų prekių nukreipimo problemą“. „Tai uždraustų bet kurios bendrovės siuntas į sąrašą įtrauktiems subjektams – net jei visas sandoris vyksta už JAV ribų“, – sakė jis.
Pentagonas nerado patikimų įrodymų dėl amerikietiškų ginklų vagystės Ukrainoje
00:14
JAV gynybos departamentas pakomentavo generalinio inspektoriaus ataskaitą dėl problemų, susijusių su karinės pagalbos Ukrainai apskaita, pažymėdamas, kad šiuo metu nėra patikimų įrodymų, jog amerikietiški ginklai pateko į netinkamas rankas.
„Iki šiol nėra patikimų įrodymų, kad pažangi ginkluotė, kurią JAV perdavė Ukrainai, pateko į netinkamas rankas“, – sakė Pentagono atstovas spaudai Patrickas Ryderis.
Vietoj to, pridūrė JAV gynybos ministerijos atstovas, „matome, kaip Rusija nuolat bando skleisti dezinformaciją apie priešingus dalykus“.
„Tačiau faktas yra tas, kad mes stebėjome, kaip ukrainiečiai naudoja šiuos pajėgumus mūšio lauke. Matome, kad jie juos naudoja efektyviai“, – pridūrė P. Ryderis.
Anksčiau paskelbtoje JAV gynybos departamento generalinio inspektoriaus ataskaitoje nustatyta, kad departamentas nuo 2014 m. nesugebėjo skubiai arba išsamiai pranešti apie beveik 40 000 ginklų, kurie buvo skirti padėti Ukrainai.
Ši suma sudaro maždaug 2 proc. visos 50 mlrd. dolerių karinės pagalbos, kurią Ukraina gavo iš Jungtinių Valstijų, sumos.
Lapkritį JAV ambasadorė Ukrainoje Bridžita Brink pareiškė, kad ambasados atstovai, stebintys karinės, humanitarinės ir kitos pagalbos Kyjivui panaudojimą, neužfiksavo atvejų, kad ji buvo nukreipta ne tam tikslui.
V.Zelenskis papriekaištavo Vakarams: Jei Ukrainai būtų suteikta „Patriot“, žmonės nebūtų žuvę
23:09
Prezidentas Volodymyras Zelenskis priekaištavo Vakarų partneriams, kad jei jie būtų suteikę Ukrainai galingesnes priešlėktuvinės gynybos sistemas, žmonės nebūtų žuvę nuo masinių Rusijos balistinių raketų smūgių.
„Kaip gali ramiai gyventi ir miegoti, jei supranti, kad turi dešimtis tokių sistemų („Patriot“), ir jei Ukrainai būtų duotos 7 tokios sistemos, tai žmonės Charkive, Chersone ir Odesoje nebūtų žuvę? Ar taip normalu gyventi?“, – sakė V.Zelenskis spaudos konferencijoje Rygoje.
V.Zelenskis sako, kad nesupranta tokio Vakarų požiūrio.
Prezidentas taip pat atkreipė dėmesį į Vakarų ginklų tiekimo vėlavimą. Pasak jo, daug ukrainiečių žūsta, o Ukrainos kariai laukia šios pagalbos.
Kartu su kritika V.Zelenskis padėkojo Vakarų partneriams už paramą.
Generalinė prokuratūra gavo preliminarių įrodymų, kad Rusija smogė Ukrainai Šiaurės Korėjos raketomis
21:47
Ukrainos tyrėjai gavo pirmųjų preliminarių įrodymų, kad Rusija, sausio 2 d. apšaudydama Charkivą, galėjo naudoti Šiaurės Korėjos gamybos raketas.
„Dėl Šiaurės Korėjos: anądien gavome pirmuosius įrodymus, kad Rusijos Federacijos ginkluotosios pajėgos galėjo panaudoti šioje šalyje pagamintas raketas. Preliminaraus mokslinio ir techninio tyrimo rezultatai patvirtina, kad sausio 2 d. virš centrinės Charkivo dalies paleista raketa yra Šiaurės Korėjoje pagaminta trumpojo nuotolio raketa.
Panašias išvadas padarė ir mūsų tarpžinybinės darbo grupės prie OGP kariniai ekspertai, kurie taip pat buvo atvykę į vietą ir atliko preliminarią raketos dalių apžiūrą ir analizę“, – nurodė Ukrainos generalinis prokuroras Andrijus Kostinas laidoje „Edynykh Noviny“.
A.Kostino teigimu, šiuo metu atliekamas kompleksinis komisijos tyrimas, kuris turėtų galutinai patvirtinti šį faktą. Prokurorai taip pat dirba su kitomis raketų dalimis, rastomis neseniai įvykdytų išpuolių vietose Charkivo srityje ir Odesos srityje.
JAV pilotas atsakė, ar Ukraina jau gavo F-16 naikintuvus
20:40
Amerikiečių aviacijos pilotas, į atsargą išėjęs pulkininkas leitenantas Danas Hamptonas (šaukinys Two Dogs), kuriam priklauso „mirtiniausio“ F-16 piloto titulas, prakalbo apie tai, ar Ukrainoje jau yra vakarietiškų naikintuvų.
„Ne, Ukrainoje jie nenaudojami. Nėra kam jais skraidyti“, – sakė jis interviu „Voice of America“ . „Turiu omenyje, kad yra keli ukrainiečių pilotai (besimokantys) Danijoje, čia (JAV). Jie nesamdė nė vieno iš mūsų (į pensiją išėjusių Vakarų pilotų, turinčių F-16 valdymo patirties ir pasirengusių padėti ginti Ukrainą – UNIAN). Tai kas gi jais skraidys?“
Pasak piloto, iš pradžių jis patarė, kad Ukrainai reikia pačiai apmokyti savo pilotus, bet atsižvelgiant į tai, kad tam reikia laiko, tuo pačiu reikėjo samdyti „privačius rangovus“:
„Ir jie to nepadarė... Girdėjau, kad priežastis buvo ta, jog Ukrainos vyriausybė vis tikėjosi, kad Amerika ar NATO šalys atsiųs savo karo lakūnus, kurie padės kovoti už Ukrainą. Manau, kad tai nerealus lūkestis dėl tos priežasties, kad „jei kovotų eilinis kariškis, tai reikštų, kad jis turėtų gauti savo vyriausybės pritarimą, o tai reikštų tiesioginę konfrontaciją su Maskva. Ne dėl to, kad tai būtų svarbu. Turiu omenyje, kam rūpi, ką daro Maskva? Bet politikams tai rūpi.“
Latvijos prezidentas žada remti Ukrainą iki visiškos pergalės prieš Rusiją
20:16
Rygoje ketvirtadienį viešint Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui, šalies vadovas Edgaras Rinkevičius pažadėjo remti Kyjivą iki visiškos pergalės prieš Rusiją.
E. Rinkevičius žurnalistams sakė, kad V.Zelenskio vizitas yra proga dar kartą patvirtinti Latvijos paramą Ukrainos stojimui į Europos Sąjungą ir euroatlantinei integracijai.
Jis pridūrė, kad 2024-aisiais Ryga ir toliau tvirtai rems Kyjivą.
Prezidentas taip pat pažymėjo, kad susitikimo metu informavo V. Zelenskį apie naują Latvijos karinės pagalbos paketą, kurį sudaro šaudmenys, haubicos, 155 mm artilerijos šaudmenys, prieštankiniai ginklai, oro gynybos raketos, minosvaidžiai, visureigiai, rankinės granatos, sraigtasparniai, dronai, generatoriai, ryšio įranga, apsaugos priemonės ir raketos.
„Latvija įsipareigojo vadovauti vadinamajai Ramšteino formato koalicijai, kad sustiprintų Ukrainos dronų pajėgumus. Džiaugiuosi, kad šiandien, dalyvaujant premjerei Evikai Silinai ir Ukrainos prezidentui, bus pasirašyti du dokumentai – susitarimo memorandumas dėl bendradarbiavimo kariniame sektoriuje skatinimo ir bendrų gynybos ir saugumo pramonės projektų įgyvendinimo. Matome gana gerą galimybę Latvijoje gaminti pigius ir efektyvius bepiločius orlaivius, kurių reikia Ukrainos kariams ir ginkluotosioms pajėgoms, kad jos sėkmingai veiktų“, – teigė E. Rinkevičius.
V.Zelenskis įvardijo šių metų karo tikslus
20:02
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pabrėžia, kad svarbiausias šių metų Ukrainos tikslas – neatiduoti šalies teritorijų ir neleisti Rusijos Federacijai įšaldyti konflikto.
Pasak UNIAN korespondento, V.Zelenskis tai pasakė bendroje spaudos konferencijoje su Latvijos Respublikos Prezidentu Edgaru Rinkevičiumi Rygoje.
Ukrainos prezidento buvo paklausta, kas šiais metais Ukrainai yra svarbiausia, turint omenyje jo pareiškimą, kad „išlikti šiais metais reiškia atlaikyti visą šį plataus masto karą“.
„Šiuo klausimu galima ilgai diskutuoti, tačiau karo metu laiko diskusijoms turbūt nėra. Nors ši diskusija būtų svarbi, ypač partneriams“, – sakė V.Zelenskis.
Atsižvelgdamas į tai, valstybės vadovas pabrėžė, kad išgyventi šiais metais reiškia neatiduoti Ukrainos teritorijų, neleisti konfliktui įšalti ir nesuteikti galimybės skleisti Rusijos naratyvų, kuriuos kartais galima pamatyti net Europos ir Jungtinių Valstijų žiniasklaidos platformose, nes Rusija investuoja daug pinigų į dezinformaciją.
„Neleiskite konfliktui įšalti. Neleiskite Rusijai ruoštis galingam kontrpuolimui po metų, dvejų, trejų, penkerių... Neleiskite jiems to daryti, užbaigti karą reikia anksčiau.
Nesuteikite jiems galimybės padidinti savo gamybą. Neleiskite jiems įšaldyti konflikto šiais metais, kad jų kariuomenė pradėtų ruoštis, pradėtų galingus mokymus. Kad jaunuoliai, kurie šiandien nežino, kodėl jie ateina į mūsų žemę ir žūsta, – kad per informacinę politiką ir per papildomus metus bei apmokymus neatsigręžtų į tą pačią kariuomenę, kuri atėjo pas mus karo pradžioje ir mus žudė“, – pabrėžė V.Zelenskis.
Jis taip pat priminė, kad Rusijoje yra daugybė žmonių, kurių nepagailėta ir kurie mesti į karą. Pasak jo, Rusija savo požiūriu į karą meta ne žmonių masę, o mėsos masę.
Pasak V.Zelenskio, jei konfliktas bus įšaldytas, šalys ir įmonės Rusijoje pamažu pradės atšaukti sankcijas ir pradės švelninti ribojamąsias priemones.
„Ir jie pradės retoriką – kam naujas sankcijų paketas, jei nėra karinių veiksmų? Kodėl dar įvesti kažkokias sankcijas? Bet kažkaip susitarsime. Ką bendro su tuo turi „trejetas“, ir kam prieš juos naudoti tribunolą, vis tiek „karas baigėsi“? Vis dar įšaldytas? Bet tai bus nebaigtas karas. Vienas dalykas, kai žiūri, kad tai baigtas karas. O kitas dalykas yra tai, kad tai įšaldytas konfliktas. Ukrainai tai yra Rusijos pasiruošimas kerštui. Štai kas tai bus“, – pabrėžė V.Zelenskis.
Prezidentas teigė, kad Ukrainos planai yra neleisti visam tam įvykti ir konsoliduoti kitų valstybių visuomenes, kad Ukrainos planai sutaptų su tarptautinių partnerių tikslais ir galimybėmis.
„Nes mūsų planų vykdymas mums reiškia, kad esame stiprūs. Tai reiškia, kad mums reikia pagalbos. O tai reiškia, kad reikia pasikliauti mūsų partnerių pajėgumais. Mūsų tikslai yra ukrainietiški, bet mūsų planai turi sutapti su mūsų partnerių pajėgumais“, – pabrėžė V.Zelenskis.
Ukrainos Aukščiausioji Rada atsisakė svarstyti mobilizacijos įstatymo projektą
18:11
Ukrainos Aukščiausioji Rada ketvirtadienį atsisakė svarstyti prieštaringai vertinamą įstatymo projektą, kuriuo siekiama į kariuomenę pritraukti dar daugiau karių.
Praėjusių metų pabaigoje Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis perspėjo, kad šalies kariuomenė kovai su rusų pajėgomis nori sutelkti iki pusės milijono žmonių.
Vyriausybės pateiktame įstatymo projekte be kitų dalykų numatoma sugriežtinti bausmes vengiantiems šaukimo į kariuomenę ir pakeisti šaukimo amžių nuo 27 iki 25 metų.
Taip pat tarnyba karo metu nuo neribotos trukmės būtų apribota iki 36 mėnesių. Tačiau dėl šių ketinimų labai išsiskyrė visuomenės nuomonė.
„Kai kurios nuostatos tiesiogiai pažeidžia žmogaus teises, kai kurios nėra optimaliai suformuluotos“, – sakė V. Zelenskio partijos „Tautos tarnas“ („Sluha narodu“) vadovas Davydas Arachamija.
„Suprantame karinės vadovybės prašymą ir esame pasirengę jį patenkinti. Tačiau ne visoms taisyklėms galima pritarti“, – nurodė jis ir pridūrė, kad įstatymo projektas buvo grąžintas vyriausybei.
„Trumpai tariant, pagal mobilizacijos įstatymą nebus jokių pokyčių. Nei šiandien, nei rytoj. Nei artimiausiu metu“, – sakė opozicijos deputatas Jaroslavas Železniakas.
Ketvirtadienį per spaudos konferenciją Estijoje V. Zelenskis pripažino, kad šaukiamo amžiaus vyrai nelegaliai palieka Ukrainą, kad išvengtų tarnybos kariuomenėje.
„Jei jie yra mobilizacinio amžiaus, jie turėtų padėti Ukrainai. Ir jie turėtų būti Ukrainoje“, – teigė jis.
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų sudėtyje yra apie 850 tūkst. karių. Kyjivas siekia padidinti jų skaičių, Maskvai didinant spaudimą ir dislokavimą fronto linijose.
Kyjivas neatskleidžia savo nuostolių, patirtų per 2022 metų vasarį Rusijos pradėtą plataus masto invaziją. Tačiau, nepriklausomais vertinimais, aukų skaičius siekia dešimtis tūkstančių.
Ukrainos kontrpuolimas baigėsi, bet V.Zalužnas turėjo visai kitokį planą
18:10
Šią vasarą Ukrainos ginkluotosios pajėgos susidūrė su tvirta Rusijos gynyba pietų Ukrainoje ir galiausiai net prezidentas Volodymyras Zelenskis pripažino, kad ilgai lauktas kontrpuolimas nedavė norimų rezultatų.
Tačiau ginkluotųjų pajėgų vadas Valerijus Zalužnas kritiniame Ukrainos sektoriuje puolimą norėjo įgyvendinti metais anksčiau, tačiau nesulaukė Jungtinių Valstijų paramos, rašoma naujoje „The Wall Street Journal“ užsienio reikalų korespondento Jaroslavo Trofimovo knygoje „Mūsų priešai išnyks“.
Knygoje „Mūsų priešai išnyks“ (angl. „Our Enemies Will Vanish: The Russian Invasion and Ukraine's War of Independence“) rašoma, kad vyriausiasis Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadas siekė drąsaus ir, kai kurių nuomone, rizikingo kontrpuolimo dar 2022 m., tačiau jis taip ir neįvyko.
Pasirodžius knygai, Vakarų žiniasklaidoje pasipylė spėlionės apie tai, ar įvykdžius puolimą tuomet, kai jį planavo V.Zalužnas, karas būtų pasikeitęs į gerąją ar į blogąją pusę.
Teigiama, kad pirminis planas buvo prasiskverbti Zaporižioje ir atkirsti vadinamąjį sausumos tiltą į laikinai okupuotą Krymą, kad Rusijos pajėgos būtų izoliuotos pusiasalyje.
Aptarinėdami šio kontrpuolimo planus su Vakarų partneriais, Ukrainos prezidentas V.Zelenskis ir generolas V.Zalužnas pasisakė už veržimąsi prie Azovo jūros per Zaporižios regioną. Tuo metu Rusija dar nebuvo įrengusi didelių minų laukų ir įtvirtinimų, kurie sutrukdė praėjusią vasarą vykdytam kontrpuolimui.
Plačiau skaitykite ČIA.
Maskva importuoja trečdalį kovinės technikos iš Vakarų bendrovių
18:04
Praėjusiais metais Rusija mažiausiai trečdalį užsienyje įsigytų svarbiausių mūšio lauko komponentų gavo iš JAV ir jos sąjungininkių įmonių – didžiąja dalimi dėl to, kad gamybos įmonės buvo perkeltos į valstybes, kuriose taikoma silpnesnė eksporto kontrolė, skelbia laikraštis „The Financial Times“.
Šios prekės – iš viso už 7,3 JAV mlrd. dolerių – daugiausia buvo pagamintos šalyse, kurios nepriklauso JAV vadovaujamai eksporto kontrolės koalicijai, rodo Kyjivo ekonomikos mokyklos atlikta analizė. Didžiausia šių prekių dalis – apie 1,9 mlrd. JAV dolerių vertės – buvo pagaminta Kinijoje.
Analizėje minimos 485 sudedamųjų dalių rūšys apima puslaidininkius, kompiuterių dalis, elektroniką, automobilių komponentus ir guolius. Sąrašas remiasi Ukrainos pareigūnų atliktos komponentų, rastų Rusijos įrangoje mūšio lauke, analizės rezultatais.
Analizė mini 22 mlrd. dolerių vertės Rusijos importą per pirmuosius devynis 2023 m. mėnesius ir pabrėžia, kaip užsakomoji gamyba gali palengvinti Rusijai įsigyti kontroliuojamų prekių iš šalių, kurių muitininkai netaiko patikrinimų pasienyje.
Duomenys taip pat rodo lemiamą Kinijos vaidmenį Rusijos tiekimo tinkluose, įskaitant prekes, pagamintas ne koalicijos įmonių. Dauguma sąraše esančių prekių buvo pagamintos šalyje, kuri įsitraukia į vis glaudesnę partnerystę su Maskva.
Kyjivo ekonomikos mokyklos vyresnioji tyrėja Olena Bilousova sakė: „Jau daugelį metų įprasta Vakarų technologijų bendrovių verslo strategija – turėti gamybos įmones Azijoje. Tačiau šioms gamykloms turi būti taikoma tokia pati griežta eksporto kontrolė, kokia būtų taikoma jų šalyje.“
JAV yra vienintelė šalis, reikalaujanti, kad trečiojoje šalyje pagamintoms prekėms būtų taikoma vidaus kontrolė. Tiesioginės užsienio produktų kontrolės taisyklės (FDPR) yra ekstrateritorinės ir gali būti taikomos trečiosiose šalyse pagamintoms prekėms, jei jas gaminant buvo naudojamas JAV kilmės turinys, programinė įranga ar technologijos.
FDPR nuostatos taikomos net jei gamintoja nėra amerikiečių kompanija. Kadangi JAV dominuoja puslaidininkių technologijų srityje, FDPR daro ypatingą poveikį šiam sektoriui.
Tačiau Naujojo Amerikos saugumo centro sankcijų ekspertė Emily Kilcrease teigė, kad FDPR taikyti sudėtinga. Tai „vienas iš sunkiau taikomų mechanizmų jau vien dėl to, kad veikla pagal apibrėžimą vykdoma ne savo šalyje. Kinija yra viena iš sudėtingesnių vykdymo užtikrinimo aplinkų“.
Iš „Financial Times“ peržiūrėtų duomenų matyti, kad prekės į Rusiją buvo parduodamos per platintojus ir tarpininkus. Kevinas Wolfas, Vašingtono advokatų kontoros „Akin“ partneris ir buvęs prekybos sekretoriaus padėjėjas, teigė, kad jei JAV bendrovės nežinojo apie galimą eksportą į Rusiją ir jo neinicijavo, jos nepažeidė Amerikos įstatymų.
Tačiau, pasak jo, JAV įtraukus „platintojus ir kitus tarpininkus“ į sankcijų sąrašą būtų „labai veiksmingas būdas spręsti puslaidininkių ir kitų prekių nukreipimo problemą“. „Tai uždraustų bet kurios bendrovės siuntas į sąrašą įtrauktiems subjektams – net jei visas sandoris vyksta už JAV ribų“, – sakė jis.
Palydovinėse nuotraukose užfiksuota žala karinei bazei Kryme
17:43
Socialiniame tinkle „X“ (buvusiame „Twitter“) JAV verslo instituto (AEI) mokslo darbuotojas Brady Afrik pasidalijo palydovinėmis nuotraukomis, kuriose matyti neseniai Ukrainos pajėgų suduotų smūgių Rusijos kariniam objektui padariniai.
Jis palygino 2023 m. lapkričio 12 d. ir sausio 5 d. užfiksuotus vaizdus.
„Naujose palydovinėse nuotraukose matyti neseniai Ukrainos smūgių Rusijos bazei Kryme padaryta žala. Šis objektas yra daugiau nei už 120 km nuo fronto linijos“, – pridūrė jis.
Anksčiau pranešta, kad naktį iš sausio 5 d. į sausio 6 d. Ukraina keturiomis sparnuotosiomis raketomis „Storm Shadow“ smogė į Rusijai priklausančio Sakų aerodromo administracinį pastatą.
Tuo metu Rusijos gynybos ministerija pranešė, kad jos pajėgos savo ruožtu tą naktį virš Juodosios jūros ir Krymo pusiasalio sunaikino penkis Ukrainos bepiločius orlaivius ir keturias raketas, o šeštadienio dieną – šešias Ukrainos raketas „Neptun“.
V.Zelenskis baigia vizitą Baltijos šalyse: atvyko į Latviją
16:57
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienio popietę atvyko į Latvijos sostinę Rygą, matyti iš tiesioginės transliacijos jo „Facebook“ paskyroje.
Anot agentūros LETA, po oficialios V.Zelenskio sutikimo ceremonijos Rygos pilyje numatytas susitikimas su Latvijos prezidentu Edgaru Rinkevičiumi, po to planuojama spaudos konferencija.
Taip pat numatyti V. Zelenskio susitikimai su latvių premjere Evika Silina bei parlamento pirmininke Daiga Mierina.
Vizito Rygoje metu bus aptartas dvišalis Latvijos ir Ukrainos bendradarbiavimas, tolesnė Latvijos ir sąjungininkų parama Ukrainai kovojant su Rusijos agresija, taip pat Ukrainos euroatlantinės integracijos klausimai.
Prezidento patarėjas Martinis Dregeris nurodė, kad V.Zelenskio vizito metu, be kita ko, bus paskelbta apie naują Latvijos pagalbos Ukrainai paketą.
Latvijoje baigiasi Ukrainos lyderio dviejų dienų kelionė po Baltijos šalis.
Planuojamas Ukrainos ir Vengrijos diplomatijos vadovų susitikimas
16:55
Ukrainos užsienio reikalų ministerija ketvirtadienį pranešė, kad šio mėnesio pabaigoje planuojamas ukrainiečių diplomatijos vadovo ir jo kolegos iš Vengrijos susitikimas, skelbia Ukrainos visuomeninis transliuotojas „Suspilne“.
„Užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba ir Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovas Andrijus Jermakas sausio 29 dieną Užhorode susitiks su Vengrijos užsienio reikalų ministru Peteriu Szijjarto", – Ukrainos URM atstovą Olehą Nikolenko cituoja „Suspilne“.
Užhorodas yra Vakarų Ukrainoje, netoli sienos su Slovakija ir Vengrija.
Pasak O.Nikolenko, per tas derybas bus aptartas potencialus prezidento Volodymyro Zelenskio ir Vengrijos premjero Viktoro Orbano susitikimas, kuriuo norima skatinti Ukrainai svarbių sprendimų priėmimą Europos Sąjungoje ir visapusiškai plėtoti dvišalius santykius.
Praėjusių metų pabaigoje V.Orbanas užblokavo 50 mlrd. eurų vertės Europos Sąjungos paramą Ukrainai.
Suomija pratęsė sienos su Rusija uždarymą iki vasario vidurio
16:53
Suomija pratęsė sienos su Rusija uždarymą iki vasario vidurio, ketvirtadienį pranešė vidaus reikalų ministrė Mari Rantanen.
Ją cituoja suomių transliuotojas „Yle“.
Pasak ministrės, toks sprendimas priimtas, nes situacija Suomijos ir Rusijos pasienyje nepasikeitė nuo to gruodžio, kai siena visiškai uždaryta.
Vidaus reikalų ministerija sakė, kad pastebėjo Rusijos pusėje migrantų, veikiausiai laukiančių, kol atsidarys sienos kirtimo punktas.
Lapkričio viduryje Suomija uždarė keturis iš aštuonių savo sienos su Rusija perėjimo punktų, o vėliau paliko dirbti tik vieną – labiausiai nutolusį į šiaurę. Galiausiai lapkričio pabaigoje buvo uždarytas ir šis punktas.
Nuo rugpjūčio pradžios prie 1 340 km ilgio Suomijos ir Rusijos sienos pasirodė beveik 1 tūkst. prieglobsčio prašytojų, daugiausia iš Somalio, Irako ir Jemeno, nurodo suomių pareigūnai.
„Tai organizuota veikla, o ne tikra ekstremali situacija“, – lapkričio pabaigoje apie šį antplūdį sakė Suomijos ministras pirmininkas Petteri Orpo.
JAV žiniasklaida įspėja apie grėsmę kitoms šalims: V.Putinas nesustos ties Ukraina
16:19
Jei karinė parama Ukrainai kovoje su Rusijos agresija susilpnės, pasekmės bus skaudžios Europai ir visam likusiam pasauliui, skelbia amerikiečių žurnalas „Foreign Affairs“.
„Jei Vladimirui Putinui bus leista pasiekti bet vieną iš savo tikslų Ukrainoje, jis ties tuo nesustos. Rusija kels dar daugiau grėsmių savo kaimynėms – nuo Moldovos iki Baltijos šalių – ir destabilizuos pasaulį. Kitos regioninės ir pasaulinės galybės atsižvelgs į jos sėkmę ir panaudos panašią taktiką savo tikslams pasiekti“, – rašoma straipsnyje.
„Foreign Affairs“ pažymėjo, kad Ukrainos pralaimėjimas reikštų tarptautinės sistemos žlugimo pradžią.
„Nesaugumas Vakaruose prives prie pražūtingų sprendimų. Istorija rodo, kad nuolaidžiavimas diktatoriams neveda prie taikos, o tik sukuria būsimus konfliktus. Todėl svarbu, kad Ukrainos sąjungininkai sustiprintų savo paramą 2024 m.“.
Straipsnio autoriai, tarp kurių yra buvęs NATO sekretorius Andersas Foghas Rasmussenas ir Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovas Andrijus Jermakas, pažymėjo, kad taip pat jau atėjo laikas pakviesti Ukrainą į NATO.
„Jei pasibaigus karui Ukraina liks pilkojoje zonoje tarp Rusijos ir NATO, tai bus pretekstas tolesniam nestabilumui ir Rusijos agresijai... Po invazijos 2022 m. vasarį Suomija ir Švedija pamatė, kad imperialistinės Rusijos akivaizdoje neutralumas nebėra išeitis ir kad tik narystė NATO gali užtikrinti suverenitetą. Tas pats pasakytina ir apie Ukrainą... Atėjo laikas pakviesti Ukrainą į NATO. Tai nereiškia, kad Ukraina taps nare per vieną naktį, tačiau tai bus nedviprasmiška žinia V.Putinui, kad jo karas jau pralaimėtas.“
Anksčiau leidinyje „Foreign Affairs“ buvo paskelbta nuomonė, kad Ukraina gali laimėti karą gynybos priemonėmis.
Šiuo metu Vakaruose ši galimybė iš esmės yra ignoruojama. Tačiau, kaip pažymėjo „Foreign Affairs“, ji yra prasminga, nes Kyjivo ir jo Vakarų partnerių pergalė daugiausia susijusi su tuo, kad būtų užkirstas kelias Rusijos prezidentui pasiekti savo strateginius tikslus: susilpninti Kyjivą, užgrobti kuo daugiau teritorijos ir užkirsti kelią tolesnei Ukrainos integracijai į Europą.
Britų žvalgyba įvardijo, kaip oro sąlygos veikia kovas fronto linijoje
15:10
Jungtinės Karalystės gynybos ministerija išanalizavo, kaip oro sąlygos veikia kovos tarp Rusijos ir Ukrainos fronto linijoje.
Pasak britų žvalgybos, dėl smarkaus šalčio ir žemės įšalo pėstininkams ir technikai judėti nelygiu paviršiumi bus daug lengviau. Jų skaičiavimai rodo, jog tokia padėtis tęsis iki kovo mėnesio. Atšilus orams, judėjimo sąlygos pablogės – su šiais sunkumais Ukrainos gynėjai ir Rusijos pajėgos susidūrė ir praeitą pavasarį.
Tačiau žiemą šviesaus paros meto trukmė yra trumpesnė negu kitais metų laikais, todėl tiek viena, tiek kita pusė būna priversta apriboti kai kurias operacijas arba dažniau naudoti naktinio matymo prietaisus.
Negana to, stora sniego danga gali tapti transporto priemonių ir pėstininkų manevringumą fronte ribojančiu veiksniu.
„Šiuo metu Ukrainoje smarkiai atšalo. Nors tikimasi, kad kitą savaitę temperatūra pakils aukščiau nulio, žemė vis dar įšalusi“, – rašoma karo apžvalgoje.
Latvija priėmė įstatymą dėl Maskvos namų Rygoje nacionalizavimo
15:03
Latvijos Saeima ketvirtadienį priėmė įstatymą dėl vadinamųjų Maskvos namų Rygoje nacionalizavimo.
Pastatas turėtų būti parduotas, o gautos lėšos skirtos Ukrainai. Be to, dar turi būti priimtas atskiras sprendimas dėl Maskvos namų pardavimo.
Šio įstatymo tikslas – užtikrinti Latvijos nacionalinį saugumą, taip pat laiku užkirsti kelią galimoms grėsmėms šalies demokratijai.
Pasak įstatymo projekto autorių, jis užtikrins, kad liausis Maskvos namuose vykstantys kultūriniai ir edukaciniai renginiai, kuriais dangstoma Latvijos saugumui grėsmę galinti kelti politinė veikla.
Jų teigimu, Maskvos namai kaip Rusijos tėvynainių politikos „prekės ženklas“ bus uždaryti ir taip bus užkirstas kelias grėsmei Latvijos valstybingumui ir nacionaliniam saugumui.
Įvedus tarptautines sankcijas Rusijai dėl 2022 metų vasarį pradėtos plataus masto invazijos į Ukrainą, Rygos centre įsikūrusių Maskvos namų veikla buvo smarkiai apribota, bet ne visiškai sustabdyta.
Latvijos valstybės saugumo taryba pažymėjo, kad net po to, kai Kremlius pradėjo karą Ukrainoje, Maskvos namų patalpos buvo nuomojamos asmenims, kurių veikla leidžia manyti, kad jie remia Rusijos agresiją.
Ministrų kabinetas iki šių metų kovo 31-osios turi pateikti Saeimai ataskaitą dėl tolesnių veiksmų su nekilnojamuoju turtu, kartu apsvarstydamas galimybes dėl pastato panaudojimo Ukrainos ir ukrainiečių naudai.
E.Lucasas: tapome pernelyg pesimistiški
14:56
Britų analitikas, knygų apie Rusiją autorius Edwardas Lucasas sako, kad pastaraisiais mėnesiais Vakaruose ėmė vyrauti pernelyg pesimistinės nuotaikos dėl Maskvos galimybių Ukrainoje.
Interviu 15min jis sakė, kad jei Vakarai tieks Ukrainai ilgojo nuotolio ginklų, tai kels grėsmę Krymui, o toks scenarijus gali greitai pakeisti situaciją agresoriaus nenaudai.
Visą interviu galite skaityti ir žiūrėti čia: E.Lucasas – apie V.Zelenskio vizito prasmę, įspėjimą iš D.Trumpo aplinkos ir baltarusius Lietuvoje
„Bild“: ši vieta rusams tapo vienais didžiausių spąstų Ukrainoje nuo karo pradžios
13:47
Priešakinis placdarmas prie Krynkų kairiajame Dniepro krante tapo vienais didžiausių Ukrainos gynėjų sukurtų spąstų Rusijos pajėgoms nuo plataus masto invazijos pradžios, skelbia vokiečių leidinys „Bild“.
Anot analitiko Juliano Ropke's, šiuo metu apie 300 Ukrainos karių gina sugriautą Krynkų kaimą. Jų įrengto priešakinio placdarmo plotas siekia apie 1 kv. km.
Pažymima, kad rusai ten siunčia vis daugiau šarvuočių kolonų, tačiau šie įstringa pakeliui, nes Ukrainos ginkluotosios pajėgos juos apšaudo iš dešiniojo kranto.
„Rusai nesupranta arba nenori suprasti, kad pateko į vienus didžiausių spąstų per visą karą. Ukrainos kariuomenė aplink savo drąsius karius yra sukūrusi neįveikiamą gynybinį skydą. Padedami atakos dronų, vakarietiškos tiksliosios artilerijos ir elektroninio karo priemonių, jie jau beveik tris mėnesius atremia kiekvieną rusų atakų bangą“, – įvertino analitikas.
Jis apskaičiavo, kad, gindami Krynkų vietovę, Ukrainos kariai sunaikino 153 rusų šarvuotosios technikos vienetus: 19 tankų, 58 šarvuotąsias kovos mašinas, 35 kariuomenės sunkvežimius, 12 daugkartinio paleidimo raketų sistemų, 6 savaeiges artilerijos sistemas.
Tuo tarpu Ukrainos nuostoliai penkiskart pažesni: ji prarado 31 šarvuotį ir 16 artilerijos sistemų, rašo „Bild“.
Vašingtone įsikūrusio Karo tyrimų instituto (ISW) analitikai trečiadienį nurodė, kad Rusijos pajėgos kairiajame upės krante patiria didelių vadovavimo ir ryšių problemų. Teigiama, kad rusų kariai po kelias valandas laukia vadovybės leidimo smogti artilerija į tam tikrus taikinius, o tuo tarpu vadai reikalauja iš karių pateikti šių taikinių nuotraukas ir vaizdo įrašus iš anksto.
Buvęs bataliono „Aidar“ kuopos vadas Jevhenas Dykyi ankčiau pažymėjo, kad Ukrainos kariai kairiajame Dniepro upės krante ne tik išlaiko priešakinį placdarmą, bet ir jį plečia.
V.Zelenskis: Rusijai trūksta ginklų, todėl jokių pauzių nebus
13:33
Pauzių nebus. Jei bus paskelbta pertrauka, ji bus naudinga tik Rusijai, o ne Ukrainai, pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis po derybų su Estijos vadovu Alaru Karisu.
V.Zelenskis nurodė, kad pauzė mūšio lauke Ukrainoje nėra karo pauzė: tai nereiškia, kad tai karo pabaiga, ir tai neveda prie politinio dialogo su Rusija ar kuo nors kitu, tad ši pertrauka padėtų tik Rusijos Federacijai.
„Nes mes suprantame apimtis, kiek dronų ir artilerijos jie pagamina per dieną. Matome, ko jiems trūksta, matome didelį dronų, artilerijos ir raketų trūkumą. Iš Irano perkama daug dronų, jie taip pat derasi dėl raketų, bet dar nesusitarė, iš Šiaurės Korėjos jie gavo daugiau kaip milijoną artilerijos sviedinių, taip pat matėme kai kurių raketų pavyzdžių“, – aiškino Ukrainos vadovas.
Jis sakė, kad Rusijos sandėliai ištuštėjo prasidėjus plataus masto invazijai į Ukrainą, todėl dabar pauzė nėra tik įšaldytas konfliktas, tai tik pauzė, kuri jiems padės.
„Jie neturi laiko. Taip, jūs teisus, pasaulis taip pat nespėja užpildyti Ukrainos sandėlių. Bet pasaulis šiandien padeda Ukrainai, o Rusija turi deficitą. Duoti pauzę, rizikuoti, duoti Rusijai 2-3 metus – tada ji gali mus įveikti, mes nerizikuotume, ir ačiū Dievui, kad visa tai sprendžiama Ukrainoje, todėl pauzių Rusijos naudai tikrai nebus“, – pabrėžė V.Zelenskis.
Ketvirtadienį Ukrainos prezidentas atvyko į Estiją, kur jau susitiko su šalies lyderiu.
„Bloomberg“: Baltieji rūmai pritaria siūlymui konfiskuoti įšaldytą Rusijos turtą
13:19
JAV prezidento Joe Bideno administracija pritaria įstatymui, pagal kurį siūloma Ukrainos naudai konfiskuoti maždaug 300 mlrd. dolerių (274 mlrd. eurų) įšaldyto Rusijos turto, trečiadienį pranešė agentūra „Bloomberg“, remdamasi JAV Nacionalinio saugumo tarybos dokumentais.
„Įstatymas suteiks vykdomajai valdžiai įgaliojimus, būtinus Rusijos [...] turtui konfiskuoti“, – sakoma Nacionalinio saugumo tarybos memorandume.
Pažymima, kad toks žingsnis neramina JAV politikus, nes įšaldyto turto konfiskavimas galėtų pakenkti JAV finansinės sistemos reputacijai. Dėl to Baltieji rūmai nori suderinti šį klausimą su sąjungininkėmis iš Didžiojo septyneto (G-7) Europoje, kur saugoma apie 200 mlrd. dolerių (182,7 mlrd. eurų) įšaldyto Rusijos turto.
Konfiskuoti pinigai galėtų būti skirti Ukrainos atstatymui. Baltųjų rūmų atstovas „Bloomberg“ sakė, kad toks įstatymas yra vienas iš galimų įrankių siekiant gauti iš Rusijos pinigus už padarytą žalą.
Kongreso pareigūnai mano, kad ši priemonė, sulaukusi abiejų partijų atstovų palaikymo, galėtų būti priimta kaip Ukrainai skirto papildomų išlaidų paketo dalis.
Pasaulio banko duomenimis, Ukrainos atstatymui po karo gali prireikti ne mažiau kaip 411 mlrd. dolerių (375,5 mlrd. eurų).
Ukrainos pulkininkas leitenantas: fronto linijoje gali atsiverti nauja kryptis
12:12
Rusijos pajėgų puolimo ir šturmo operacijos tikrai tęsis ir bet kurią akimirką gali atsiverti nauja kryptis, televizijos kanalo „Espresso“ eteryje pareiškė Ukrainos nacionalinės gvardijos pulkininkas leitenantas, „Rubižo“ brigados 4-ojo bataliono vadas Mychailo Kryžanovskis.
„Padėtis fronte šiandien išlieka sudėtinga. Priešas ir toliau bando vykdyti puolimo ir šturmo operacijas tam tikruose rajonuose palei kontaktinę liniją. Be to, dėl oro sąlygų pablogėjo abiejų pusių logistikos sąlygos, tačiau, nepaisant to, gynybos pajėgos atkakliai laikosi savo pozicijų ir atremia priešo atakas, atsižvelgdamos į užpuolikų amunicijos ir artilerijos pranašumą. Padėtis kritinė, bet kontroliuojama, – sakė jis.
Karininkas taip pat pridūrė, kad rusų puolamojo potencialo nereikėtų laikyti išnaudotu. Rusija bet kurią akimirką gali suaktyvėti kita kryptimi. Ir, pasak M.Kryžanovskio, nereikėtų tikėtis, kad Rusija žiemą nutrauks puolamąją kampaniją.
„Sprendžiant iš situacijos fronte, gali būti, kad atsivers kokia nors nauja kryptis, todėl priešo puolamieji ir puolimo veiksmai neabejotinai tęsis. Priešas nepraranda savo potencialo“, – pažymėjo Ukrainos nacionalinės gvardijos pulkininkas leitenantas.
Anksčiau Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas Valerijus Zalužnas nurodė, kad Rusijos pajėgos bando veržtis į priekį visomis kryptimis.
Karybos ekspertas: Rusija plečia desantines pajėgas, bet kam jai to reikia?
12:08
Karybos ekspertas Egidijus Papečkys socialiniame tinkle „Facebook“ trečiadienio vakarą publikuotoje karo apžvalgoje įvertino, kad fronte tęsiasi įprasti susirėmimai, šaudo artilerija ir nei viena pusė nepasiekė didesnių laimėjimų.
„Rutina“, – pažymėjo ekspertas ir pridūrė, kad informacijos srautas iš fronto ir toliau mažėja.
Jis atkreipė dėmesį į anksčiau paviešintus Rusijos ginkluotųjų pajėgų didinimo planus. E.Papečkys nurodė, kad juose numatyta 5 esamas jūrų pėstininkų brigadas performuoti į divizijas, t.y. į kelis kartus didesnį darinį. Pasak jo, Rusijos karinio jūrų laivyno vadas paminėjo, kad Kaspijos jūrų pėstininkų pulkas taip pat bus padidintas ir performuotas į brigadą. Tas pats liečia ir oro desanto pajėgas, kuriose brigados bus išaugintos iki divizijų.
„Klausimas – o kam viso to reikia? Kur Rusija ketina desantuotis? Gal, neduok Dieve, ketina parašiutuotis prie Berlyno, ir laipintis iš desantinių laivų Danijoje? Arba Vilniuje, Šiauliuose ir Palangoje? Visiškai atmesti tokių desantų galimybės pasienio NATO valstybėse atmesti negalima, bet čia desantuotis užtektų ir brigadų“, – rašė karybos ekspertas.
Netgi brigadų būtų per daug, nes banaliai nėra lėktuvų pervežti parašiutininkams ir desantinių laivų jūrų pėstininkams, nurodė E.Papečkys ir pažymėjo, kad dalinius dar apsunkina ginkluotė, kovos mašinos – „elitinių dalinių nepajėgtų perkelti jokios transportinės aviacijos pajėgos“.
Eksperto nuomone, oro ir jūrų desanto pajėgoms Rusija skiria didžiausią dėmesį, nes geba tarp jų išugdyti didžiausią kovingumą ir motyvaciją.
„Rusijos politinė ir karinė vadovybė ir didina būtent elitines oro desanto ir jūrų pėstininkų pajėgas, nes vienodai gerai motyvuoti ir parengti visą milžinišką armiją negali.“
Svarbiausia naujiena – pažadėta tolimesnė NATO valstybių parama Ukrainai, išskyrė E.Papečkys.
„Tiesa, kol kas nekonkretizuojama. Neabejoju, kad rusams perduoti ir prieš Ukrainą panaudoti iranietiški dronai ir korėjietiškos raketos prisidėjo prie planuojamos paramos padidinimo“, – nurodė jis.
Ekspertas mano, kad toliau laukia rutininės ir sekinančios kovos fronte, o jeigu prasidėtų rusų puolimas Charkivo link – „tai irgi bus tik lėtas slinkimas pirmyn“.
Estija Ukrainai skirs 0,25 proc. BVP, sako prezidentas
11:49 Atnaujinta 12:15
Estijos prezidentas Alaras Karis, ketvirtadienį susitikęs su Ukrainos lyderiu Volodymyru Zelenskiu, pareiškė, kad jo šalis pagalbai Kyjivui skirs 0,25 proc. savo bendrojo vidaus produkto (BVP).
„Puldama Ukrainą, Rusija puola visas demokratines šalis. Prie šio karo negalima priprasti. Agresorius turi pasitraukti. Tam reikia visų demokratinio pasaulio pastangų. Rusijos tikslas – kad Vakarai žlugtų, bet taip neatsitiks. Dirbdami kartu mes laimėsime“, – per spaudos konferenciją Taline kalbėjo A.Karis.
„Karas parodys demokratinio pasaulio stiprybę. Šio karo baigtis priklauso nuo mūsų noro padėti Ukrainai ilgalaikėje perspektyvoje. Turime susilpninti agresorių sankcijomis. Agresorius turi būti politiškai izoliuotas“, – sakė jis.
„Estija ir toliau padės Ukrainai per visą karo laikotarpį. Mūsų veiksmai turi būti nukreipti į tai, kad karo veiksmai baigtųsi“, – teigė prezidentas.
„Ukrainai skirsime 0,25 proc. BVP. Norime, kad kitos šalys imtų iš mūsų pavyzdį“, – pridūrė estų lyderis.
V.Zelenskis ketvirtadienį tęsia vizitą po Baltijos šalis.
Po susitikimo su estų prezidentu V.Zelenskis dar planuoja susitikti su parlamento pirmininku Lauri Hussaru ir ministre pirmininke Kaja Kallas bei pasakyti kalbą parlamente.
Plačiau skaitykite ČIA.
Jungtinės Tautos skirs daugiau nei 3 mlrd. dolerių humanitarinei pagalbai Ukrainai
11:45
Jungtinės Tautos (JT) planuoja 2024 m. humanitarinei pagalbai Ukrainai skirti 3,1 mlrd. dolerių, skelbia naujienų agentūra „Reuters“.
„Karas Ukrainoje tęsiasi. O tai lemia didelius humanitarinės pagalbos poreikius. Finansinė parama Ukrainai turi būti nuolatinė. Raginame visus paramos teikėjus 2024 m. vėl suaktyvinti veiklą ir padėti Ukrainos žmonėms“, – sakė JT Humanitarinių reikalų koordinavimo biuro Operacijų skyriaus direktorė Edema Vosornu.
Pasak jos, 2024 m. JT reagavimo planas bus pristatytas pirmadienį, sausio 15 d. Visų pirma planuojama Ukrainai skirti 3,1 mlrd. dolerių, kad būtų galima padėti 8,5 mln. žmonių Ukrainoje.
Skyriaus direktorė nurodė, kad šiais metais daugiau nei 14,6 mln. žmonių, arba 40 proc. visų Ukrainos gyventojų, reikės humanitarinės pagalbos dėl Rusijos vykdomos plataus masto invazijos.
Tačiau, anot E.Vosornu, Rusija neleidžia JT patekti į Rusijos laikinai okupuotas teritorijas. Tai savo ruožtu labai apsunkina humanitarinių misijų darbą.
„Tai kelia didžiulį susirūpinimą šimtams tūkstančių žmonių, gyvenančių okupuotose teritorijose netoli fronto linijos, kur poreikiai yra didžiausi“, – pažymėjo ji.
Trečiadienį Jungtinės Tautos paskelbė pareiškimą, kad pasaulyje vyksta didžiausias konfliktas nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos. Ir šio konflikto pabaigos „nematyti“.
JAV ir sąjungininkės apkaltino Rusiją prieš Ukrainą panaudojus Šiaurės Korėjos raketas
11:24
Jungtinės Valstijos, Ukraina ir šešios sąjungininkės trečiadienį apkaltino Rusiją, kad ši, pažeisdama Jungtinių Tautų sankcijas, panaudojo Šiaurės Korėjos balistines raketas ir jų paleidimo įrenginius niokojančioms oro atakoms prieš Ukrainą.
Jų bendrame pareiškime, paskelbtame prieš Saugumo Tarybos posėdį dėl Ukrainos, minimas Šiaurės Korėjos ginklų naudojimas per gruodžio 30, sausio 2 ir sausio 6 dienomis surengtas smūgių bangas bei teigiama, kad šie pažeidimai didina ukrainiečių kančias, remia Rusijos agresijos karą ir kenkia pasauliniam ginklų neplatinimo režimui.
Aštuonios šalys, tarp kurių taip pat yra Prancūzija, Jungtinė Karalystė, Japonija, Malta, Pietų Korėja ir Slovėnija, apkaltino Rusiją naudojantis savo, kaip veto teisę turinčios nuolatinės Tarybos narės, padėtimi, ir įspėjo, kad dėl kiekvieno pažeidimo pasaulis tampa daug pavojingesne vieta.
Tarybos posėdyje Rusijos ambasadorius prie JT Vasilijus Nebenzia sakė, kad ši informacija gauta iš Baltųjų rūmų Nacionalinio saugumo tarybos atstovo spaudai Johno Kirby, o Ukrainos karinių oro pajėgų atstovai, jo teigimu, „konkrečiai pasakė, kad Kyjivas neturi jokių šio fakto įrodymų“.
V.Nebenzia apkaltino Ukrainą naudojus amerikietiškus ir europietiškus ginklus smogiant į „kalėdines muges, gyvenamuosius namus, moteris, senelius ir vaikus“ Rusijos Belgorodo mieste ir kitur.
Plačiau skaitykite ČIA.
Ukrainos policija įvardijo, į ką Charkive taikėsi rusai
10:27
Charkive dėl Rusijos pajėgų išpuolio sužeista 13 žmonių, skelbia Ukrainos valstybinė nepaprastųjų situacijų tarnyba socialiniame tinkle „Facebook“. Anksčiau skelbta apie 11 sužeistųjų.
„Charkivas. Remiantis atnaujinta informacija, dėl raketinės atakos prieš viešbutį sužeista 13 žmonių“, – teigiama pranešime.
Pasak Charkivo srities Nacionalinės policijos vyriausiosios valdybos viršininko Volodymyro Tymoško, rusai nusitaikė į užsienio žurnalistus, kurie tuo metu buvo Charkive ir nušvietė Rusijos karinę agresiją Ukrainoje.
Generalinės prokuratūros duomenimis, tarp sužeistųjų yra du Turkijos žiniasklaidos žurnalistai – Turkijos pilietis ir Sakartvelo pilietis. Šiuo metu 10 žmonių yra ligoninėje, trys buvo gydomi vietoje.
Prokuratūra pridūrė, kad raketos S-300 buvo preliminariai paleistos iš Rusijos Belgorodo srities teritorijos.
Ukrainiečiai sunaikino rusų retą sistemą, pramintą „Starlink palydovų žudike“: pamatykite tai
10:21
Rusai tvirtina, kad elektroninės kovos sistema „Triada-2“ gali trikdyti palydovinį ryšį ir net išjungti palydovus tiesiogiai nuo Žemės paviršiaus. Be to, rusų propagandistai jai priskyrė „pergalę“ prieš palydovų tinklą „Starlink“. Tačiau žinant, kaip Rusija perdėtai sureikšmina savo ginklų galimybes, galima suabejoti jų taktinėmis ir techninėmis savybėmis, rašo „Defense Express“.
Ukrainos specialiųjų operacijų (SSO) pajėgų daliniai paskelbė aptikę ir likvidavę retą rusišką elektroninės kovos sistemą „Triada-2“ Donecko sektoriuje, teigiama SSO pranešime, paskelbtame socialiniame tinkle „Facebook“.
Plačiau skaitykite ČIA.
Žvalgyba nurodė, kiek rusų šiuo metu kariauja Ukrainoje
09:32
Šiuo metu Ukrainoje kariaujančių Rusijos sausumos pajėgų grupę sudaro 462 tūkst. žmonių, trečiadienio vakarą „Ukrainska pravda“ tinklalaidėje pareiškė Ukrainos karinės žvalgybos vadovo pavaduotojas Vadimas Skibickis.
Jo teigimu, šalyje taip pat yra 35 tūkst. „Rosgvardijos“ karių. Jie užtikrina okupacinio režimo veikimą laikinai okupuotose teritorijose. Be to, Rusija į karą prieš Ukrainą įtraukė aviacijos komponentą ir Juodosios jūros laivyną.
Priešiškų dalinių sukomplektavimas išlieka 92-95 proc., pridūrė V.Skibickis.
„Buvo momentų, kai personalo komplektacija nukrisdavo iki 89-90 proc., tačiau dėl nuolatinės mobilizacijos jiems pavyksta išlaikyti formuotes 92-95 proc. lygyje“, – paaiškino jis.
Dėl tokio dalinių sukomplektavimo Rusijos pajėgos gali vykdyti rotaciją ir siųsti kovinį pajėgumą praradusius dalinius atsigauti jėgas. Tai taip pat leidžia Kremliui išvengti naujo mobilizacijos skelbimo, nes šiuo metu nuostoliai yra sėkmingai kompensuojami, teigė Ukrainos karinės žvalgybos atstovas.
V.Skibickis priminė, kad 2022 m. vasario mėn., kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, kare dalyvavusių okupacinių pajėgų sausumos komponentas sudarė apie 180-190 tūkst. žmonių. Tačiau nuo to laiko okupuotų teritorijų plotas, deja, padidėjo.
E.Lucasas – apie V.Zelenskio vizito prasmę, įspėjimą iš D.Trumpo aplinkos ir baltarusius Lietuvoje
09:03
„Tapome pernelyg pesimistiški. Aš siūlyčiau neįpulti į spąstus, kuriuos mums bando paspęsti Vladimiras Putinas“, – perspėja britų analitikas, knygų apie Rusiją autorius Edwardas Lucasas. Po Ukrainos ir Lietuvos prezidentų spaudos konferencijos jis kartu su politologu Vyčiu Jurkoniu 15min studijoje įvertino V.Zelenskio vizito rezultatus ir Rusijos karo Ukrainoje perspektyvas.
„Galėčiau sakyti, kad Vakarai sukaupia dėmesį tiek, kiek trejų metų vaikas. Bet tai būtų nesąžininga trimečių atžvilgiu, kurie geba susitelkti, kai vyksta jiems svarbūs įvykiai.
Gėdinga, kad dalis vadinamųjų senųjų Vakarų ima nuobodžiauti, tarsi jie žiūrėtų „Netflix“ serialą, kur sulėtėjus veiksmui užsimano perjungti kitą kanalą.
Tuo metu ukrainiečiai kasdien žūva nuo bombų, nes mes jiems nesuteikėme pakankamai ginklų apsiginti ir ilgojo nuotolio ginklų, kuriuos jie įrodė galintys naudoti, kad laimėtų karą“, – kalbėjo E.Lucasas.
Plačiau skaitykite ČIA.
V.Zelenskis tęsia vizitą Baltijos šalių sostinėse: ketvirtadienį lankosi Taline
08:59 Atnaujinta 10:01
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį lankosi Estijoje, kur susitiks su prezidentu Alaru Kariu, parlamento pirmininku Lauri Hussaru ir ministre pirmininke Kaja Kallas bei pasakys kalbą parlamente.
Susitikimuose bus aptartas būsimas pasipriešinimas Rusijos agresijos karui ir būtina ilgalaikė, nuolatinė ir veiksminga parama Ukrainai, sakoma Estijos prezidento kanceliarijos pranešime spaudai.
„Demokratinės šalys daug nuveikė padėdamos Ukrainai, tačiau privalome drauge padaryti daugiau, kad Ukraina laimėtų, o agresorius būtų nugalėtas. Tuomet yra vilties, kad tai bus paskutinė karinė agresija Europoje, kai kažkas bando diktuoti savo kaimynų politinius pasirinkimus naudodamas raketas, dronus ir patrankas“, – sakė prezidentas A.Karis.
Po susitikimo V.Zelenskis ir A.Karis padarys pareiškimus ir surengs spaudos konferenciją; ją bus galima stebėti internetu. Be to, internetu bus galima stebėti Ukrainos prezidento ir Estijos ministrės pirmininkės susitikimą su žiniasklaida.
Ukrainos valstybės vadovo kalbą Riigikogu transliuos Estijos visuomeninis transliuotojas ERR, ją taip pat bus galima stebėti Riigikogu interneto svetainėje.
Estų užsienio reikalų ministras Margusas Tsahkna ketvirtadienį ryte V.Zelenskio vizitą pavadino istoriniu Estijai ir sakė, kad šalis gali didžiuotis savimi, nes besąlygiškai parėmė Ukrainą.
Pasak jo, užsienio reikalų ministrų lygio susitikimai su Ukraina jau įvyko trečiadienį vakare, bet oficiali vizito diena yra ketvirtadienis.
Trečiadienį V.Zelenskis lankėsi Lietuvoje, o vėliau ketvirtadienį taip pat lankysis Latvijoje.
Plačiau skaitykite ČIA.
Turkija, Rumunija ir Bulgarija formuoja koaliciją Juodajai jūrai nuo minų išvalyti
08:57
NATO sąjungininkės Turkija, Rumunija ir Bulgarija suvienijo jėgas ieškodamos minų Juodojoje jūroje. Šiuo žingsniu siekta pagerinti laivybos saugumą ir paremti gyvybiškai svarbų Ukrainos grūdų eksportą, pranešė naujienų agentūra „Bloomberg“.
Susitarimo memorandumas turi būti pasirašytas ketvirtadienį Stambule – tai pirmieji dideli bendri Juodosios jūros šalių veiksmai nuo 2022 m. vasario mėn. prezidento Vladimiro Putino invazijos į Ukrainą.
Stambulo vadovaujama iniciatyva siekiama nukenksminti minas, kurios dreifuoja tam tikruose Juodosios jūros rajonuose. Pasak agentūros „Bloomberg“, antrinis motyvas – į saugumo užtikrinimo veiksmus neįtraukti kitų NATO narių, įskaitant JAV ir Jungtinę Karalystės, siekiant išvengti įtampos eskalavimo regione.
Rusija ir Ukraina yra pagrindinės grūdų gamintojos, o karas kelia vis didesnę grėsmę saugiam prekių gabenimui. Tačiau nuo rugsėjo vidurio Ukraina per Juodosios jūros koridorių pervežė 15 mln. tonų krovinių, daugiausia maisto produktų, nes dėl sumažėjusios sąjungininkų finansinės pagalbos šaliai dar svarbiau užtikrinti, kad jos prekės pasiektų pasaulio rinkas.
Nors visos trys koalicijos šalys yra NATO sąjungininkės, ši iniciatyva savaime nelaikoma NATO operacija. Turkija prieštarauja kitų NATO šalių, įskaitant Jungtines Valstijas, karinių jūrų pajėgų buvimui Juodojoje jūroje, teigdama, kad tai gali padidinti įtampą regione. Praėjusią savaitę Turkija pareiškė, kad neleis pervežti dviejų minų detektorių, kuriuos Ukrainai padovanojo Jungtinė Karalystė, kol tęsis karas.
Kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, Ankara prisijungė prie NATO sąjungininkių ir pasmerkė bei apribojo Rusijos karo laivų patekimą per Bosforo sąsiaurį.
2022 m. Turkija tarpininkavo sudarant Jungtinių Tautų remiamą susitarimą dėl laisvo Ukrainos grūdų gabenimo per Juodąją jūrą užtikrinimo, tačiau 2023 m. liepą Rusija atsisakė šio susitarimo.
Rusija skelbia naktį savo teritorijoje numušusi 3 dronus
08:48
Rusijos gynybos ministerija ketvirtadienį pranešė, kad praėjusią naktį šalies teritorijoje buvo numušti trys ukrainiečių dronai.
Pranešime platformoje „Telegram“ sakoma, kad oro gynyba dronus numušė Rostovo, Tulos ir Kalugos srityse.
Apie aukas ar žalą nepranešta.
Ukrainos generalinis štabas paskelbė naujausius Rusijos kariuomenės praradimus
08:47
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas pranešė, kad per pastarąją parą likvidavo 830 Rusijos kovotojų. Nuo invazijos pradžios gyvosios jėgos nuostolis Rusijos pusėje pasiekė 367,6 tūkst. žmonių.
Pasak Generalinio štabo, buvo sunaikinta 12 tankų, 22 šarvuotosios kovos mašinos, 15 artilerijos sistemų, viena daugkartinio paleidimo raketų sistema, 2 priešlėktuvinės gynybos sistemos, 21 automobilių įrangos, autocisternų, degalų talpų vienetas ir vienas vienetas specialiosios įrangos.
Ukrainos gynėjai taip pat numušė vieną Rusijos sparnuotąją raketą.
„Bloomberg“: Vašingtonas reikalaus iš V.Zelenskio aiškesnio karo plano
08:37
Jungtinės Valstijos nori matyti aiškesnį Ukrainos karo su Rusija planą. Šią temą JAV patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake'as Sullivanas kitą savaitę Davose vyksiančiame susitikime planuoja aptarti su prezidentu Volodymyru Zelenskiu, skelbia naujienų agentūra „Bloomberg“.
Teigiama, kad JAV pareigūnai primygtinai reikalaus artimiausiomis savaitėmis susitikti ir aptarti neviešus klausimus.
„Pareigūnai Vašingtone yra susirūpinę, kad nesutarimai tarp V.Zelenskio ir jo ginkluotųjų pajėgų vado Valerijaus Zalužno lėtina pastangas parengti naują strategiją“, – rašoma straipsnyje.
Ukrainos kariuomenė šiuo metu rengia 2024 metų planus ir svarsto visas galimybes. Tuo tarpu Vašingtonas nori nustatyti, kaip geriausiai nukreipti savo paramą, kad kitais metais maksimaliai padėtų Ukrainai apsiginti.
Kyjivo partneriai tvirtina, kad labai svarbu parengti aiškią karinę strategiją, kaip apginti dabartines pozicijas ir toliau stengtis pralaužti Rusijos linijas.
Į nesutarimus tarp Ukrainos politinės ir karinės vadovybės praeitų metų pabaigoje atkreipė dėmesį ir britų žurnalas „The Economist“. Publikuotame straipsnyje teigta, kad V.Zelenskio ir V.Zalužno santykiai tapo „siaubingi“.
Cituodamas aukšto rango vyriausybės šaltinį, „The Economist“ rašė, kad „juoda katė“ tarp Ukrainos prezidento ir kariuomenės vado perbėgo Ukrainos kontrpuolimui nesulaukus pageidaujamų rezultatų.
Tuo metu prezidento kanceliarijos vadovo pavaduotojas Mychailo Podoliakas paneigė šiuos teiginius ir pareiškė, kad žurnalo informacija neatitinka tikrovės.
M.Bezuhla paskelbė pasitraukianti iš frakcijos ir partijos „Tautos tarnas“
07:36
Parlamentarė Mariana Bezuhla pranešė, kad parašė atsistatydinimo pareiškimą iš frakcijos ir partijos „Tautos tarnas“. Šį pareiškimą ji paskelbė savo „Facebook“ puslapyje.
„Man nereikia silpnos frakcijos ir kariaujančios partijos. Ir toliau remsiu prezidento iniciatyvas, bet nenoriu turėti bendrų įsipareigojimų su peilį į nugarą smeigiančiais frakcijos liaudies deputatais“, – rašė ji.
M.Bezuhla taip pat pridūrė, kad jai „nereikia Ukrainos Aukščiausiosios Rados Nacionalinio saugumo, gynybos ir žvalgybos komiteto pirmininko pavaduotojos kvotos“ pagal jai tariamai keliamas sąlygas.
Kartu ji pareiškė, kad „remia prezidentą“ ir lieka „Obolonskio rajono daugumos deputate su visais atvirumo ir darbo su piliečiais įsipareigojimais“.
Trečiadienį Aukščiausiosios Rados posėdyje deputatams nepavyko į parlamento sesijos darbotvarkę įtraukti klausimo dėl Marianos Bezuhlos atleidimo iš Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko pavaduotojos pareigų.
Naktį Charkive nuaidėjo sprogimas: viešbutyje kilo gaisras, tarp sužeistųjų buvo ir užsienio žurnalistai
06:23 Atnaujinta 08:39
Per Rusijos raketų smūgį į viešbutį Charkive, Šiaurės rytų Ukrainoje, trečiadienio vakarą buvo sužeista 11 žmonių, įskaitant žurnalistus, pranešė vietos pareigūnai.
Šis smūgis surengtas artėjant antrosioms karo metinėms, kai tiek Maskva, tiek Kyjivas kaltina vienas kitą dėl dešimčių civilių aukų, smarkiai suintensyvėjus išpuoliams.
„Dvi raketos pataikė į viešbutį Charkivo centre. Ten nebuvo kariškių. Vietoj jų buvo 30 civilių, iš kurių vienuolika buvo sužeisti“, – rašė miesto meras Ihoris Terechovas platformoje „Telegram“.
Jis sakė, kad vienas sužeistasis yra labai sunkios būklės, ir pridūrė, kad tarp sužeistųjų yra ir turkų žurnalistų, tačiau daugiau informacijos nepateikė.
Policijos duomenimis, buvo sužeistas užsienio leidinio žurnalistas.
Per pastarąjį smūgį taip pat buvo apgadinti keli kiti pastatai, įskaitant du daugiabučius.
Charkivo srities administracijos vadovas Olehas Synehubovas nurodė, kad dvi Rusijos raketos S-300 pataikė į viešbutį apie 22 val. 30 min. vietos (ir Lietuvos) laiku.
Pasak jo, devyni iš 11 sužeistųjų buvo paguldyti į ligoninę, du buvo gydomi vietoje, o sunkiausiai sužeistas 35-erių vyras.
„Tikiu, kad mes grįšime“: V.Zelenskio kalba jo tautiečiams Lietuvoje suteikė vilties
06:17 Atnaujinta 08:44
Lietuvoje gyvenantys ukrainiečiai sako, kad jiems suteikė vilties Vilniuje viešinčio Ukrainos prezidento pažadas padaryti viską, jog po karo su Rusija jie galėtų sugrįžti namo.
Net ir iš visiškai Rusijos pajėgų subombarduotų Ukrainos miestų į Lietuvą prieš beveik du metus atvykę žmonės neabejoja grįšiantys – net jei tai įvyks po ilgo laiko.
„Kai mes laimėsime, o abejonės, kad mes laimėsime, visiškai neturiu, tada jie visi galės sugrįžti namo. Mes padarysime viską, kad priartintume šį laiką, ir padarysime viską, kad grįžtumėte namo“, – Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Ukrainos centre trečiadienio vakarą kalbėjo prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Pasiklausyti Ukrainos vadovo kalbos susirinko apie 400 Lietuvoje gyvenančių ukrainiečių.
Tarp jų buvo studentai, bendruomenių lyderiai, svečiai iš įvairių Lietuvos regionų, organizacijų ir švietimo bendruomenių nariai.
„Aš – namuose“, – po kalbos pradžioje nuskambėjusios skanduotės „Šlovė Ukrainai! Šlovė didvyriams!“ ištarė V.Zelenskis.
Devyniolikmetė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) studentė iš Mariupolio Ana Pakhomenko laukia sugrįžimo į gimtąjį miestą, tačiau teigia suprantanti, kad tai įvyks negreitai.
„Mano miestas yra užimtas, mano miestas visiškai sunaikintas. Labai to norėčiau, bet negaliu grįžti namo“, – sakė A.Pakhomenko, į Lietuvą atvykusi 2022 metų balandį.
„Prezidentas suteikia tam tikrų vilčių, bet aš nežinau... Žinoma, turiu tokią viltį, bet jaučiu, kad tai įvyks po ilgo laiko“, – pridūrė ji.
Plačiau skaitykite ČIA.
Lietuva ir Ukraina sutarė bendradarbiauti gynybos ir saugumo srityje
06:14
Lietuvos ir Ukrainos gynybos ir saugumo pramonės atstovai sutarė bendradarbiauti vystant dabartines ir kuriant naujas technologijas.
Trečiadienį Vilniuje pasirašytas tai numatantis memorandumas, pranešė Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės asociacija (LGSPA).
„Susitarta kurti pridėtinę vertę Ukrainoje ir Lietuvoje, vystant autonomines, kibernetinio saugumo, išminavimo, bepiločių orlaivių bei kitas gynybos ir saugumo sistemas bei technologijas, taip pat kuriant naujus produktus“, – teigiama memorandume, kurį pasirašė Ukrainos strateginės pramonės viceministras Sergijus Bojevas ir LGSPA direktorius Vaidas Sabaliauskas.
Anot asociacijos pranešimo, pasirašyti ir pirmieji ketinimų protokolai tarp Lietuvos ir Ukrainos gamintojų.
Protokolus Ukrainos valstybinis ginklų ir karinės įrangos gamintojas „Ukroboronprom“ pasirašė su Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės sektoriaus įmonėmis – išmaniąją sprogmenų inicijavimo sistemą kuriančia „RSI Europe“, ryšio technologijų kūrimo ir inžinerinių sprendimų bendrove „NT Service“, ginklų gamintoja DMEXS ir jutiklių kūrėja „Brolis Semiconductors“.
Tikimasi, kad memorandumas taps geru pagrindu būsimoms deryboms tarp Lietuvos ir Ukrainos gynybos ir saugumo pramonės įmonių, dar labiau sutvirtins šalių partnerystę ir gynybinę galią.
