Svarbiausios naujienos
- Ukraina – apie iš Rusijos nelaisvės paleistus gynėjus: daug jų ypač rimtai sužeisti
- „The Washington Post“ šaltiniai įvardija priežastis, kodėl V.Zalužnas gali būti atleistas.
- V.Putinas: karinis rusų lėktuvas Il-76 numuštas JAV tiekiama „Patriot“ sistema
- „Foreign Policy“ šaltiniai: JAV ir Vokietija – pagrindinės Ukrainos stojimo į NATO priešininkės
- Atskleistose slaptose valdose akis patraukė bunkeris: kam su tokia įranga ruošiasi V.Putinas?
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Ukraina – apie iš Rusijos nelaisvės paleistus gynėjus: daug jų ypač rimtai sužeisti
21:07
Beveik 40 ukrainiečių iš 207 šiandien grįžusių iš Rusijos nelaisvės buvo sužeisti arba sunkiai sirgo. Apie tai per teletiltą pranešė Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos atstovas Andrejus Jusovas.
Jis pažymėjo, kad šiandienos apsikeitimas buvo vienas didžiausių nuo karo pradžios.
„Ir, tiesą sakant, tai yra sausio 24 d. įvykusio apsikeitimo užbaigimas, išskyrus 65 žmonių, kuriuos Rusija paskelbė kaip tariamai žuvusius lėktuve Il-76, sąrašą. Visi kiti iš sąrašo grįžo 24-ąją“, – pabrėžė jis.
Pasak jo, Ukraina ir toliau reikalauja, kad būtų atliktas tarptautinis tyrimas ir nustatytos lėktuvo Il-76 katastrofos aplinkybės bei tikrasis tų 65 ukrainiečių belaisvių, kuriuos Rusija jau paskelbė žuvusiais, likimas.
„Neatlikus tarptautinio tyrimo, apie nešališkus vertinimus ir faktus kalbėti tikrai negalima“, – sakė Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos atstovas.
A.Jusovas sakė, kad tarp grįžusiųjų iš Rusijos nelaisvės beveik 40 žmonių buvo sužeisti, ypač sunkiai sužeisti, taip pat sunkiai serga. Jis pažymėjo, kad susitikimo filmuotoje medžiagoje jų nesimato, nes juos iš karto išvežė greitosios pagalbos automobiliai. Pasak jo, visi belaisviai bus reabilituojami.
A.Jusovas pažymėjo, kad tarp paleistųjų „nebuvo nei moterų, nei civilių“.
„Ši savaitė buvo nepaprastai sunki ir, nepaisant Rusijos lėktuvo Il-76 katastrofos, nepaisant visų sunkumų, šiandien įvyko apsikeitimas, ir mes esame dėkingi JAE, kad jis įvyko“, – pabrėžė jis.
Vyriausiosios žvalgybos valdybos atstovas sakė, kad kaliniai buvo išsiųsti į medicinos įstaigą, kur jiems buvo suteikta pirminė priežiūra.
„Jų būklė skirtinga, priklausomai nuo ankstesnių kalinimo vietų, priklausomai nuo to, iš kur jie buvo pristatyti. Aišku, kad nelaisvė visada yra sunki. Tai visada yra tragedija, ir tai tikrai nėra kažkokia europietiška pagarbos karo belaisvių teisėms idėja, kai kalbame apie valstybę „agresorę“, – sakė jis.
A.Jusovas sakė, kad iki paskutinės akimirkos mainų faktas neskelbiamas viešai ir artimieji neinformuojami, kol nėra tikslaus patvirtinimo, kad viskas įvyko pagal planą.
„Ne kartą jau sutarti dalykai, kurie turėjo įvykti, buvo atidėti arba nutrūko, tai traumuojantys dalykai. Todėl daroma viskas, kad kaliniai ir jų artimieji nebūtų dar kartą traumuojami“, – pridūrė jis.
Pasak jo, kirtus sieną kiekvienas kalinys turi galimybę susisiekti su artimaisiais ryšio priemonėmis.
JAV perdavė Ukrainai pirmąsias GLSDB bombas
23:51
Jungtinės Amerikos Valstijos perdavė Ukrainai GLSDB bombas. Jos jau siunčiamos Ukrainos kariuomenei į frontą.
JAV valstybės sekretoriaus pavaduotoja Victoria Nuland apie tai pranešė per brifingą Kyjive, rašo „RBC-Ukraina“. Pažymima, kad Vašingtonas ir toliau teikia Kyjivui pagalbą saugumo srityje.
„Tai apima naujas investicijas ir naujas ginkluotės sistemas, pavyzdžiui, lengvas, mažo skersmens bombas, kurios jau keliauja į frontą, taip pat paramą Ukrainos ir mūsų gynybos pramonės bazės atkūrimui, kad galėtume toliau kovoti su tais, kurie nori pavogti laisvę“, – pabrėžė V.Nuland.
Ji taip pat pažymėjo, kad nuo Rusijos Federacijos karo prieš Ukrainą pradžios gynybos pajėgos deokupavo 50 proc. teritorijų, kurias rusai bandė užgrobti. Be to, Juodosios jūros laivynas ir Rusijos sausumos pajėgos patyrė didelę žalą.
Kinija pažadėjo paremti Rusiją Ukrainos klausimu, nepaisant Vakarų spaudimo
21:57
Kinija palaikys Rusiją „Ukrainos klausimu“, nepaisant Vakarų spaudimo. Tai pareiškė naujasis Kinijos gynybos ministras Dong Junas per vaizdo susitikimą su Rusijos gynybos ministerijos vadovu Sergejumi Šoigu.
„Pastaraisiais metais Jungtinės Valstijos ir Vakarų pasaulis izoliavo Rusiją. Tvirtai remiame teisingumą ir teikiame jums paramą Ukrainos klausimu, nepaisant to, kad Jungtinės Valstijos ir Europa ir toliau daro spaudimą Kinijos pusei“, – sakė Dong Junas.
Pasak jo, Kinija nenustos remti šalies agresorės, nors tai kenkia Pekino bendradarbiavimui gynybos srityje su ES šalimis.
„Mes dėl to nekeisime ir neatsisakysime nustatytos politikos. Ir jos neturėtų ir negali trukdyti normaliam Rusijos ir Kinijos bendradarbiavimui“, – sakė jis.
Ukrainos majoras fronte atlieka liūdną, bet svarbią specialią misiją: „Tokia yra šio karo kaina“
21:29
Kartą per mėnesį 24-osios Ukrainos mechanizuotosios brigados vado padėjėjas majoras Ivanas Tataurovas vyksta į ypatingą komandiruotę – jis įteikia Didvyrio kryžių kare prieš Rusiją žuvusių karių artimiesiems. Apie majoro vykdomą misiją rašo jį kalbinęs estų leidinys „Postimees“.
45 metų I.Tataurovas žino tikrąjį žuvusiųjų brigadoje skaičių nuo karo, kuriam netrukus sueis dveji metai, pradžios.
Jau perduotų šių garbės kryžių skaičius gali kelti siaubą.
„Anksčiau ar vėliau pranešimas apie mirtį ateina į kiekvieną šeimą. Tokia yra šio karo kaina“, – leidiniui estų leidiniui „Postimees“ sako I.Tataurovas.
Ukraina – apie iš Rusijos nelaisvės paleistus gynėjus: daug jų ypač rimtai sužeisti
21:07
Beveik 40 ukrainiečių iš 207 šiandien grįžusių iš Rusijos nelaisvės buvo sužeisti arba sunkiai sirgo. Apie tai per teletiltą pranešė Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos atstovas Andrejus Jusovas.
Jis pažymėjo, kad šiandienos apsikeitimas buvo vienas didžiausių nuo karo pradžios.
„Ir, tiesą sakant, tai yra sausio 24 d. įvykusio apsikeitimo užbaigimas, išskyrus 65 žmonių, kuriuos Rusija paskelbė kaip tariamai žuvusius lėktuve Il-76, sąrašą. Visi kiti iš sąrašo grįžo 24-ąją“, – pabrėžė jis.
Pasak jo, Ukraina ir toliau reikalauja, kad būtų atliktas tarptautinis tyrimas ir nustatytos lėktuvo Il-76 katastrofos aplinkybės bei tikrasis tų 65 ukrainiečių belaisvių, kuriuos Rusija jau paskelbė žuvusiais, likimas.
„Neatlikus tarptautinio tyrimo, apie nešališkus vertinimus ir faktus kalbėti tikrai negalima“, – sakė Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos atstovas.
A.Jusovas sakė, kad tarp grįžusiųjų iš Rusijos nelaisvės beveik 40 žmonių buvo sužeisti, ypač sunkiai sužeisti, taip pat sunkiai serga. Jis pažymėjo, kad susitikimo filmuotoje medžiagoje jų nesimato, nes juos iš karto išvežė greitosios pagalbos automobiliai. Pasak jo, visi belaisviai bus reabilituojami.
A.Jusovas pažymėjo, kad tarp paleistųjų „nebuvo nei moterų, nei civilių“.
„Ši savaitė buvo nepaprastai sunki ir, nepaisant Rusijos lėktuvo Il-76 katastrofos, nepaisant visų sunkumų, šiandien įvyko apsikeitimas, ir mes esame dėkingi JAE, kad jis įvyko“, – pabrėžė jis.
Vyriausiosios žvalgybos valdybos atstovas sakė, kad kaliniai buvo išsiųsti į medicinos įstaigą, kur jiems buvo suteikta pirminė priežiūra.
„Jų būklė skirtinga, priklausomai nuo ankstesnių kalinimo vietų, priklausomai nuo to, iš kur jie buvo pristatyti. Aišku, kad nelaisvė visada yra sunki. Tai visada yra tragedija, ir tai tikrai nėra kažkokia europietiška pagarbos karo belaisvių teisėms idėja, kai kalbame apie valstybę „agresorę“, – sakė jis.
A.Jusovas sakė, kad iki paskutinės akimirkos mainų faktas neskelbiamas viešai ir artimieji neinformuojami, kol nėra tikslaus patvirtinimo, kad viskas įvyko pagal planą.
„Ne kartą jau sutarti dalykai, kurie turėjo įvykti, buvo atidėti arba nutrūko, tai traumuojantys dalykai. Todėl daroma viskas, kad kaliniai ir jų artimieji nebūtų dar kartą traumuojami“, – pridūrė jis.
Pasak jo, kirtus sieną kiekvienas kalinys turi galimybę susisiekti su artimaisiais ryšio priemonėmis.
Atskleistose slaptose valdose akis patraukė bunkeris: kam su tokia įranga ruošiasi V.Putinas?
20:31
Rusijos opozicinės žiniasklaidos kanalas „Dosjė“ paskelbė dronu darytą vaizdo įrašą, kuriame matyti ant Ladogos ežero kranto netoli rytinės Suomijos sienos Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui pastatytas poilsio kompleksas su prabangiomis vilomis, bunkeriu ir sraigtasparnių nusileidimo aikštele. Prireikus ten taip pat galima auginti galvijus, lašišas ir daržoves bei virti alų.
„Dosjė“ yra buvusio Rusijos oligarcho Michailo Chodorkovskio finansuojamas projektas, kurias tiria korupciją aukščiausiuose Rusijos valdžios sluoksniuose.
Kas žinoma apie šias paslaptingas V.Putino valdas? Estijos leidinys „Postimees“ dėlioja pagrindinius akcentus.
Ukrainos oro pajėgos smogė okupuotam Belbeko aerodromui Kryme
20:26
Karinių oro pajėgų vadas generolas leitenantas Mykola Olesčiukas padėkojo visiems, dalyvavusiems smūgiuojant Belbeko aerodromui okupuotame Kryme. Anksčiau apie raketų ataką pranešė patys rusai.
„Ar žinojote, kad 204-oji Sevastopolio taktinės aviacijos brigada priklauso Ukrainos ginkluotųjų pajėgų oro pajėgoms? Taip, jos nuolatinė bazė yra Belbeko aerodromas!
Ukrainos aviatoriai tikrai grįš namo į gimtąjį aerodromą. O kol kas dėkoju visiems, dalyvavusiems valant Krymą nuo Rusijos buvimo!“.
Jis taip pat paskelbė vaizdo įrašą, kuriame matyti, kaip raketa pataiko į antžeminį taikinį ir sprogsta. Pasak šaltinių Ukrainos ginkluotosiose pajėgose, ataka prieš aerodromą buvo įvykdyta sparnuotosiomis raketomis („Storm Shadow“ arba „Scalp“).
19.20 val. Rusijos gynybos ministerija paskelbė, kad likviduota 20 „ukrainietiškų“ raketų. Teigiama, kad 17 iš jų buvo sunaikintos virš Juodosios jūros. Dar trys – virš Krymo teritorijos, praneša UNIAN.
Be to, Rusijos gynybos ministerija pranešė, kad ukrainietiškų raketų fragmentai nukrito ant karinio dalinio teritorijos netoli gyvenvietės. Krymo Respublikos Liubimovkos, kur yra Belbeko aerodromas. Pasak jų, Rusijos orlaiviai nenukentėjo.
Rusija tvirtina virš Juodosios jūros ir Krymo sunaikinusi 20 Ukrainos raketų
19:15
Rusija trečiadienį tvirtino sunaikinusi 20 raketų, kurias Ukraina paleido virš Juodosios jūros ir Maskvos aneksuoto Krymo pusiasalio.
„Budinti oro gynyba sunaikino 17 Ukrainos raketų virš Juodosios jūros ir dar tris – virš Krymo pusiasalio“, – socialiniame tinkle pranešė Rusijos gynybos ministerija.
Ministerija pridūrė, kad vienos raketos nuolaužos nukrito netoli Liubimovkos, šiaurinio Sevastopolio priemiesčio.
Maskvos paskirtas Sevastopolio gubernatorius Michailas Razvožajevas anksčiau sakė, kad virš miesto veikia oro gynyba.
Jis sakė, kad nuolaužos nukrito gatvėje Sevastopolio pakraštyje.
Vėliau M. Razvožajevas sakė, kad per ataką buvo apgadinti sodo sklypai, tačiau pabrėžė, kad žmonės nenukentėjo.
Jis paragino uostamiesčio gyventojus „išlikti ramius“.
Sevastopolyje yra įsikūręs Rusijos Juodosios jūros laivynas, o per beveik dvejus metus trunkantį Maskvos puolimą jis nuolat tampa Ukrainos atakų taikiniu.
„Foreign Policy“ šaltiniai: JAV ir Vokietija – pagrindinės Ukrainos stojimo į NATO priešininkės
19:01
JAV ir Vokietija yra pagrindinės Ukrainos kvietimo į NATO priešininkės, nors Rytų Europos šalys ir Didžioji Britanija primygtinai to reikalauja. Apie tai rašo leidinys „Foreign Policy“, cituodamas savo šaltinius.
Kitos Vakarų NATO valstybės narės taip pat tam nepritaria. Jos mano, kad Ukraina neturėtų būti priimta vykstant karui, kad nebūtų išprovokuotas Aljanso ir Rusijos konfliktas dėl okupuotų Ukrainos teritorijų. Nors ilgainiui jos iš esmės pritaria prisijungimui.
Baltijos šalys mano, kad Ukrainos narystė NATO įtikins Rusiją sulėtinti invaziją
Manoma, kad Prancūzija yra pasirengusi oficialiai pakviesti Ukrainą tapti NATO sąjungininke.
Lenkija, Čekija ir Baltijos šalys mano, kad tik Ukrainos narystė NATO įtikins Rusiją sulėtinti invaziją ir nutraukti karą, rašo leidinys.
Tačiau JAV paprašė savo sąjungininkių nespręsti šio klausimo vasarą Vašingtone vyksiančiame NATO aukščiausiojo lygio susitikime, kad Rusija negalėtų kalbėti apie Aljanso skilimą.
Leidinys teigė, kad net jei Ukraina gaus kvietimą, „gali prireikti metų“, kol visos NATO šalys jam pritars.
Kiti prisijungimo šalininkai mano, kad tai būtų pigiau nei nuolatinis ginklų tiekimas.
Ukrainos įstojimas į NATO
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pareiškė, kad visos Aljanso valstybės narės palaiko Ukrainos stojimo idėją. Kaip įrodymą jis paminėjo 2023 m. liepos mėn. įvykusio NATO aukščiausiojo lygio susitikimo sprendimą, kuriuo panaikintas reikalavimas Ukrainai įgyvendinti Narystės veiksmų planą.
Tuo pačiu šių metų sausio pradžioje buvęs JAV pajėgų Europoje vadas, į atsargą išėjęs generolas leitenantas Benas Hodgesas išreiškė nuomonę, kad 2024 m. Vašingtone vyksiantis NATO aukščiausiojo lygio susitikimas vargu ar duos reikšmingų rezultatų Ukrainai dėl to, kad Aljanse šiuo klausimu nėra „pakankamai energijos“.
Rusija grąžino tuos, kurie turėjo būti iškeisti IL-76 numušimo dieną, bet neperdavė 65 belaisvių iš M.Simonian sąrašo
18:46
Trečiadienį apsikeitus karo belaisviais, į Ukrainą buvo grąžinti tie, kurie turėjo būti paleisti sausio 24 d., kai keitimasis nutrūko po lėktuvo IL-76 numušimo Belgorodo srityje, taip žurnalistams sakė Koordinacinio štabo atstovas Petro Jacenka.
Jis patvirtino informaciją, kad Rusija negrąžino 65 belaisvių, kurie neva buvo kariniame transporto lėktuve Il-76. Rusija atsisako pateikti bet kokią informaciją apie juos, kalbėjo P.Jacenka.
Plačiau skaitykite ČIA.
TTT atmetė didžiąją dalį Ukrainos teiginių byloje prieš Rusiją dėl terorizmo finansavimo
18:30
Jungtinių Tautų teismas atmetė didžiąją dalį Ukrainos teiginių, kad Rusija finansavo terorizmą Rytų Ukrainoje, ir tik nurodė, kad Maskva neištyrė įtariamų pažeidimų.
Kyjivas kaltino Maskvą, kad ji yra teroristinė valstybė, kurios parama prorusiškiems separatistams Rytų Ukrainoje buvo plataus masto invazijos 2022-aisiais pranašas.
Tarptautinis Teisingumo Teismas (TTT) nusprendė, kad Maskva pažeidė dviejų sutarčių straipsnius – vieną dėl terorizmo finansavimo, o kitą dėl rasinės diskriminacijos panaikinimo, – tačiau atmetė daug daugiau Kyjivo pretenzijų pagal šias sutartis.
Atmetė Ukrainos reikalavimą, kad Maskva sumokėtų kompensaciją už išpuolius Rytų Ukrainoje
Jis atmetė Ukrainos reikalavimą, kad Maskva sumokėtų kompensaciją už išpuolius Rytų Ukrainoje, dėl kurių kaltinami prorusiški Ukrainos separatistai, įskaitant 2014 metų liepos 17-ąją įvykdytą oro bendrovės „Malaysia Airlines“ MH17 reisu skridusio lėktuvo numušimą, per kurį žuvo visi 298 keleiviai ir įgulos nariai.
Pasak TTT Rusija tik „nesiėmė priemonių ištirti faktų, susijusių su asmenimis, kurie, kaip įtariama, padarė nusikaltimą“.
Tarptautinis teismas taip pat nusprendė, kad Rusija pažeidė vieną iš teismo nurodymų, nes beveik prieš dvejus metus pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą.
Šis teisiškai privalomas galutinis sprendimas buvo pirmasis iš dviejų laukiamų TTT sprendimų, susijusių su dešimtmetį besitęsiančiu Rusijos ir Ukrainos konfliktu, beveik prieš dvejus metus peraugusiu į plataus masto karą.
2014 metais Rusijos remiami separatistai numušė lėktuvą, žuvo visi 298 keleiviai ir įgulos nariai. Rusija neigia esanti su tuo susijusi. Nyderlandų teismas 2022 metų lapkritį nuteisė du rusus ir promaskvietišką ukrainietį už jų vaidmenį šiame išpuolyje ir už akių skyrė laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes. Nyderlandai ir Ukraina taip pat yra padavę Rusiją į Europos Žmogaus Teisių Teismą dėl MH17 numušimo.
Praėjusiais metais vykusiuose teismo posėdžiuose Ukrainos advokatas Davidas Zioncas sakė, kad prorusiškos pajėgos Rytų Ukrainoje „vykdydamos bauginimo ir teroro kampaniją užpuolė civilius gyventojus“.
„Šią kampaniją skatino Rusijos pinigai ir ginklai“, – teigė jis.
Tačiau teismas nusprendė, kad ginklų ir kitos įrangos siuntimas pagal sutartį nėra terorizmo finansavimas.
Kitas Ukrainos advokatas Haroldas Kohas teigė, kad 2014 metais aneksuotame Krymo pusiasalyje Rusija „siekė pakeisti daugiatautę bendruomenę, kuri buvo būdinga Krymui iki Rusijos intervencijos, diskriminaciniu rusišku nacionalizmu“.
Šiuo atveju teismas nustatė, kad Rusija nesiėmė pakankamų priemonių, kad būtų sudarytos sąlygos mokytis ukrainiečių kalba.
Byla pradėta 2017 metais
Byla pradėta 2017 metais, o jos nagrinėjimo metu buvo ilgai keičiamasi nuomonėmis TTT, be to, teisėjams buvo pateikta tūkstančiai puslapių dokumentų.
Rusijos advokatai ragino TTT atmesti bylą, teigdami, kad prorusiškų separatistų veiksmai Rytų Ukrainoje neprilygo terorizmui, o rusų ambasadorius Nyderlanduose Aleksandras Šulginas kaltino Ukrainą melu.
Penktadienį teismas turėtų priimti sprendimą dėl Rusijos prieštaravimų dėl jo jurisdikcijos kitoje byloje, kurią Ukraina iškėlė netrukus po to, kai 2022 metų vasario 24 dieną į jos teritoriją įsiveržė Rusijos kariai. Joje teigiama, kad Maskva pradėjo puolimą remdamasi išgalvotais kaltinimais genocidu. Teismas jau yra priėmęs laikinąją priemonę nurodęs Rusijai sustabdyti invaziją, bet Maskva to nepaisė.
Pastarosiomis savaitėmis TTT taip pat nagrinėjo Pietų Afrikos bylą, kurioje Izraelis kaltinamas vykdęs genocidą Gazos Ruože. Praėjusią savaitę teisėjai paskelbė laikinąsias priemones, kuriomis Izraelis raginamas padaryti viską, kad konflikto metu būtų užkirstas kelias mirtims, naikinimui ir bet kokiems genocido veiksmams.
E.Rinkevičius: Rusijos karo taktika asimiliuoti ukrainiečių vaikus yra karo nusikaltimas
18:16
Latvijos prezidentas Edgaras Rinkevičius trečiadienį Rygos pilyje vykusiame susitikime su Ukrainos pirmąja ponia Olena Zelenska pareiškė, kad Rusijos karinė taktika asimiliuoti deportuotus ukrainiečių vaikus yra karo nusikaltimas.
Prezidento patarėjas Martinis Dregeris Latvijos naujienų agentūrai LETA sakė, kad susitikimo metu E. Rinkevičius dar kartą patvirtino, jog Rygos parama Ukrainai ir jos žmonėms tęsis iki jos pergalės ir kad Latvija yra pasirengusi padėti susigrąžinti į Rusiją deportuotus ukrainiečių vaikus.
Latvijos prezidentas pasmerkė Rusijos vykdomą tikslingą Ukrainos vaikų deportaciją ir patvirtino, kad jo šalis yra pasirengusi padėti susigrąžinti deportuotus vaikus. Rusijos karinė taktika, kuria siekiama asimiliuoti Ukrainos vaikus, jo žodžiais tariant, yra niekinga ir šlykšti psichologinio karo dalis.
„Vaikų deportavimas, pilietybės keitimas, neteisėtas įvaikinimas ir jų karinis rengimas yra karo nusikaltimai. Latvija ir toliau skatins į Rusiją deportuotų ukrainiečių vaikų grąžinimą tiek dalyvaudama įsteigtoje tarptautinėje valstybių koalicijoje dėl deportuotų ukrainiečių vaikų grąžinimo, tiek išlaikydama šį klausimą tarptautinių organizacijų darbotvarkėje“, – sakė E. Rinkevičius.
Prezidentas dar sykį pažadėjo tęsti ilgalaikę paramą Ukrainai ir jos žmonėms iki jos pergalės. E. Rinkevičius taip pat pabrėžė, kad Latvija ir toliau teiks paramą Latvijoje esantiems ukrainiečių pabėgėliams, tarp kurių yra daugiau kaip 4 tūkst. vaikų.
V.Putinas: Rusijos kariai laiko pozicijas Avdijivkos pakraščiuose
17:39
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį pareiškė, kad Rusijos pajėgos esą laiko pozicijas Rytų Ukrainos Avdijivkos miesto pakraščiuose.
Spalį Rusija pradėjo brangiai kainuojantį bandymą užimti miestą, kuris nuo 2014 metų buvo įtrauktas į kovas po to, kai trumpam atiteko Maskvos remiamiems separatistams.
Per televiziją transliuotame renginyje V. Putinas sakė, kad Maskvos pajėgos „pralaužė priešo gynybą ir pasiekė Avdijivkos pakraščius. Jos užėmė 19 namų ir juos laiko“, nepateikdamas išsamesnės informacijos.
Praeitą savaitę naujienų agentūrai AFP Avdijivkos meras teigė, kad Rusijos pajėgos pirmą kartą įžengė į šį karo nuniokotą pramonės centrą, bet buvo nustumtos atgal.
Rusijos pajėgos kontroliuoja teritoriją į šiaurę, rytus ir pietus nuo Avdijivkos, kurioje prieš karą gyveno apie 32 tūkst. žmonių.
Šią savaitę mūšio lauke abi pusės pranešė apie besitęsiančias kovas dėl daugiau teritorijos išsiplėtusioje fronto linijoje.
Ukrainos kariuomenės atstovas spaudai Oleksandras Štupunas sakė, kad Ukrainos pajėgos tvirtai ginasi rytiniame Donecko regione, kur yra Avdijivka.
„Priešas nenustoja bandyti apsupti Avdijivką“, – teigė jis interviu nacionalinei televizijai.
Rusijos pajėgos jau kelis mėnesius bando užimti strategiškai svarbų miestą, kurį ukrainiečiai laiko pasipriešinimo simboliu.
Avdijivkos užėmimas suteiktų Rusijai labai reikalingą pergalę, artėjant antrosioms puolimo Ukrainoje metinėms ir kovą vyksiantiems prezidento rinkimams.
Maskva teigia aneksavusi keturis Ukrainos regionus, įskaitant Donecko sritį, nors visiškos kontrolės juose neturi. Kyjivas ir jo sąjungininkai pasmerkė šias aneksijas ir jų nepripažįsta.
J.Borrellis: iki kovo ES bus pristačiusi Ukrainai tik pusę žadėtų sviedinių
17:37
Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas trečiadienį pareiškė, kad iki kovo Bendrija Ukrainai bus pristačiusi kiek daugiau nei pusę milijono artilerijos sviedinių, nors yra pažadėjusi per metus jų parūpinti milijoną.
Josepas Borrellis žurnalistams sakė, kad tikisi, jog iki praėjusiais metais ES nustatyto 12 mėnesių termino pabaigos bus pristatyta 524 tūkst. haubicų sviedinių.
V.Putinas: karinis rusų lėktuvas Il-76 numuštas JAV tiekiama „Patriot“ sistema
17:30
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį pareiškė, kad JAV Ukrainai tiekiamos „žemė-oras“ raketų sistemos „Patriot“ buvo panaudotos numušant rusų karinį transporto lėktuvą Il-76, kuriuo, pasak Maskvos, buvo gabenami ukrainiečių belaisviai.
„Lėktuvą numušė, tai jau neabejotinai nustatyta, amerikiečių sistema „Patriot“, – nurodė V. Putinas.
Jis nepateikė faktų, kuo remdamasis tai sako.
Nei Kyjivas, nei Vašingtonas kol kas dar nesureagavo į Maskvos pareiškimus.
Rusija kaltina Kyjivą sausio 24 dieną numušus karinį transporto lėktuvą Il-76, kuriuo, jos teigimu, buvo gabenami 65 Ukrainos kariai, kurie turėjo būti iškeisti apsikeičiant belaisviais.
Rusų ministerijos teigimu, lėktuvas buvo numuštas, kai skrido iš aerodromo netoli Maskvos į Belgorodą netoli Ukrainos sienos, kad nugabentų ukrainiečių karius apsikeitimui.
Ukraina nėra aiškiai paneigusi, kad numušė lėktuvą, tačiau sako neturinti įrodymų dėl karo belaisvių ir teigia, kad Rusija tiesiog žaidžia ukrainiečių jausmais. Tačiau Kyjivas sakė, kad tądien turėjo būti apsikeista karo belaisviais.
Rusija teigia norinti tarptautinio tyrimo, tik niekas neva nenori to imtis
V. Putinas taip pat pabrėžė, kad Rusija reikalauja tarptautinio lėktuvo numušimo tyrimo. Tačiau, anot jo, nėra tarptautinių organizacijų, kurios norėtų to imtis.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis irgi nurodė atlikti tarptautinį tyrimą. Jo teigimu, jį apsunkins tai, kad Rusija visiškai kontroliuoja patekimą į katastrofos vietą.
„The Washington Post“ šaltiniai įvardija priežastis, kodėl V.Zalužnas gali būti atleistas
17:24
Pirmadienį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis susitiko su Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiuoju vadu Valerijumi Zalužnu ir, „The Washington Post“ šaltinių teigimu, pranešė apie jo atleidimą.
Pasak su pokalbiu susipažinusio aukšto rango pareigūno, V.Zelenskis per susitikimą vyriausiajam vadui generolui Valerijui Zalužnui pasakė, kad atleidžia jį iš pareigų, o tai yra trikdantis karinis sukrėtimas Ukrainai susidūrus su sunkumais mūšio lauke ir po kelis mėnesius trukusios prezidento ir populiaraus generolo trinties.
V.Zalužnas kol kas lieka savo poste, tačiau manoma, kad oficialus prezidento dekretas patvirtins jo atstatydinimą praėjus beveik dvejiems metams po Rusijos invazijos, kai Maskvos pajėgos, leidinio teigimu, įgyja strateginę iniciatyvą kai kuriose fronto dalyse.
Pažymima, kad prezidentas ir pajėgų vadas nesutarė dėl to, kiek karių Ukraina turi mobilizuoti šiais metais.
Nesutarė dėl mobilizacijos
V.Zalužnas siūlė mobilizuoti apie 500 000 žmonių, tačiau prezidentas mano, kad šis skaičius yra netinkamas, atsižvelgiant į uniformų, ginklų ir mokymo priemonių trūkumą, taip pat kitas galimas su mobilizacija susijusias problemas.
Kartu V.Zelenskis sakė, kad Ukraina neturi pakankamai lėšų sumokėti tokiam skaičiui mobilizuotų ukrainiečių.
Vienas su pokalbiu susipažinęs asmuo teigė, kad Ukrainai jau trūksta pajėgų dėl didėjančių nuostolių ir kad jai reikia naujų karių atsverti 400 000 karių, kuriuos planuoja mobilizuoti Rusija.
Bataliono vado pavaduotojas Andrijus pasmerkė numatomą V.Zalužno pašalinimą. Andrijus, kaip ir kiti kariai, įvardijamas tik vardu, nes nebuvo įgaliotas kalbėti viešai.
V.Zalužnas „turi protingų minčių apie mobilizaciją“, sakė Andrijus. „Žmonės sako: „Mums nereikia mobilizacijos, ten viskas tiesiog gerai“, bet jie nėra... čia. Jie nežino, kas čia vyksta“, – kalbėjo jis.
Tikimasi, kad naujas vadas duotų naujų impulsų pavargus nuo karo
Pirmadienį vykusiame pokalbyje V.Zelenskis sakė V.Zalužnui, kad ukrainiečiai pavargo nuo karo, o tarptautiniai šalies rėmėjai taip pat sumažino karinę pagalbą, todėl galbūt naujas vadas atgaivins padėtį, sakė su jų pokalbiu susipažinęs asmuo.
Du asmenys apie susitikimą kalbėjo su anonimiškumo sąlyga, kad galėtų atvirai papasakoti apie itin jautrią situaciją, kurios pasekmės karui ir Ukrainos saugumui nenuspėjamos. Taip pat manoma, kad bus atleisti aukšto rango V.Zalužno štabo nariai, sakė vienas asmuo.
Kas galėtų jį pakeisti
Iš karto nebuvo aišku, kas pakeis 50-metį V.Zalužną.
Vienas pagrindinių kandidatų yra Ukrainos karinės žvalgybos vadovas, 38 metų generolas leitenantas Kyrylo Budanovas, o tai gali reikšti perėjimą prie asimetrinės taktikos, pavyzdžiui, dronų smūgius giliai į Rusijos teritoriją, kuriuos BK.udanovas dažnai įsakydavo vykdyti kare, kuriame fronto linijos per daugiau nei metus beveik nepasikeitė. Tačiau K.Budanovas, turintis specialiųjų pajėgų patirties, neturi kariuomenės vado patirties.
Kitas variantas – generolas pulkininkas Oleksandras Syrskis, 58 metų Ukrainos sausumos pajėgų vadas, kuriam buvo priskirta vadovauti Kyjivo gynybai pirmąjį karo mėnesį, o vėliau, 2022 m. rudenį, organizuoti sėkmingą kontrpuolimą šiaurės rytinėje Charkivo srityje. Tačiau tarp eilinių kariškių O.Syrskis yra itin nemėgstamas, daugelio laikomas sovietinio stiliaus vadu, kuris per ilgai laikė pajėgas apšaudomas Rytų Ukrainos Bachmuto mieste, kai Kyjivas turėjo pasitraukti anksčiau.
ES Vengrijai pasiūlė kompromisą dėl Ukrainos
16:23
Europos Sąjungos valstybės pasiūlė Vengrijos ministrui pirmininkui Viktorui Orbanui kasmet rengti debatus dėl pagalbos Ukrainai, bet kad nebūtų galimybės kaskart vetuoti 50 mlrd. eurų ES pagalbos Kyjivui, trečiadienį pranešė pareigūnai.
Ketvirtadienį Briuselyje vyks bloko vadovų aukščiausiojo lygio susitikimas, kuriame bus bandoma įtikinti V. Orbaną atsisakyti pasipriešinimo be galo reikalingam finansavimui Ukrainai.
V. Orbanas – artimiausias Rusijos prezidento Vladimiro Putino sąjungininkas ES – užsitraukė 26 bloko narių pyktį, gruodį sužlugdęs susitarimą dėl didelio pagalbos beveik dvejus metus su Rusijos invazija kovojančiai Ukrainai paketo.
Kritikai jau seniai kaltina V. Orbaną, kad jis laiko paramą Ukrainai įkaite, siekdamas priversti Briuselį atblokuoti milijardus eurų ES lėšų, įšaldytų dėl ginčo dėl teisinės valstybės principo jo šalyje.
ES pareigūnai bandė rasti kompromisą su Vengrija, kad būtų susitarta dėl ketverių metų paramos paketo Ukrainai, kuris yra platesnės bloko biudžeto pertvarkos dalis.
Budapeštas yra sakęs, kad V. Orbanas yra pasirengęs pritarti, tačiau su sąlyga, kad kasmet bus balsuojama dėl finansavimo pratęsimo ir jis turėsiąs galimybę vetuoti.
Tačiau jo kolegos iš ES pavadino tai „raudona linija“, kurios jie nenori peržengti, ir vietoj to pasiūlė tik kasmet rengti diskusijas šiuo klausimu.
Vienas aukšto rango ES pareigūnas sakė, kad tai „vienas žingsnis Vengrijos link“, tačiau „vis dar yra problemų“.
„Pasiekėme tokį etapą, kai tai turi išspręsti lyderiai, ypač Vengrijos pusėje“, – sakė pareigūnas.
Jei jiems nepavyks įtikinti V. Orbano atsisakyti veto ilgalaikiam paramos Kyjivui paketui, likę ES vadovai pažadėjo susivienyti, kad Ukrainą pasiektų pagalba.
Tačiau Kyjivui iki pavasario gali pritrūkti biudžeto lėšų, todėl šiam pasiūlymui įgyvendinti prireiktų daugiau laiko, o pagalba greičiausiai būtų teikiama tik vienerius metus.
Įtikinti V. Orbaną, kuris ne kartą yra pasipriešinęs Briuseliui, bus nelengva, todėl politinės grumtynės gali trukti ne vieną valandą.
Didėjant nusivylimui Vengrijos vaidmeniu, vis dažniau pasigirsta raginimų aktyvuoti 7-ąjį Bendrijos sutarčių straipsnį ir atimti iš Budapešto balsavimo teisę.
Tam reikėtų visų kitų 26 vadovų vieningo sutarimo, o kol kas tik nedaugelis norėjo viešai pritarti šiai galimybei.
ES siūlo apsaugos priemones, siekiant apriboti be muitų importuojamą Ukrainos produkciją
16:22
Europos Sąjunga trečiadienį pasiūlė nuo birželio vieneriems metams pratęsti Ukrainos žemės ūkio produktų įvežimą be muitų, tačiau tai daryti pasitelkiant apsaugos priemones, kad pigesnis importas nepridarytų nuostolių bloko valstybių narių ūkininkams.
Grūdų importas iš karo draskomos Ukrainos jau sukėlė priešpriešą su Lenkija ir tapo dideliu europiečių ūkininkų pykčio šaltiniu.
Europos Komisija imasi veiksmų kelių ES šalių ūkininkams reikalaujant didesnių pajamų bei geresnių sąlygų ir surengus kelių blokadas.
Pasiūlyme numatyta galimybė imtis greitų taisomųjų veiksmų esant dideliems ES rinkos sutrikimams, o jautriausiems produktams – paukštienai, kiaušiniams ir cukrui – būtų taikomas „avarinio stabdžio“ mechanizmas, kad importas būtų stabilizuotas remiantis vidutiniais 2022 ir 2023 metų kiekiais, sakoma EK pareiškime.
Briuselis taip pat pasiūlė dar kartą vieneriems metams taikyti išimtį, nors ir dalinę, taisyklėms, pagal kurias ūkininkai įpareigojami dalį savo žemių palikti pūdymui ir kurios nustatytos įgyvendinant bendrąją žemės ūkio politiką bei siekiant skatinti biologinę įvairovę.
Taisyklės, kuriomis nustatoma, kad keturi procentai žemės turi likti nepanaudoti, ir dėl kurių Europos ūkininkai taip pat nuolat skundžiasi, buvo sustabdytos 2023 metais – po Rusijos invazijos į Ukrainą, – kad būtų kompensuotas grūdų tiekimo sumažėjimas.
Ūkininkų grupės ir ES valstybės, įskaitant Prancūziją, siekė, kad praėjusių metų pabaigoje nustojus galioti išimtims, jos būtų pratęstos.
„Tai dalinė išimtis, taikoma tik šiais metais“, – skelbdamas naująjį pasiūlymą teigė EK pirmininkės pavaduotojas Marošas Šefčovičius.
„Su orais susijusios nelaimės, geopolitinė įtampa, žemės ūkio ekonomika, didelės energijos kainos – visa tai sukūrė situaciją, dėl kurios jaučiame, kad privalome imtis veiksmų“, – sakė jis.
Vietoj to, kad dalis ariamosios žemės liktų nedirbama, ūkininkai galėtų auginti vadinamuosius azotą fiksuojančius augalus, tokius kaip lęšiai, žirniai ar pupos, arba tarpinius augalus, auginamus tarp reguliaraus derliaus nuėmimo, ir būtų laikoma, kad jie atitinka pūdymo reikalavimą, aiškinama EK pareiškime.
Tokiu atveju ūkininkai ir toliau galėtų gauti išmokas pagal bloko žemės ūkio politiką.
Dabar EK pasiūlymą turi apsvarstyti Europos Parlamentas ir valstybės narės, kad jis būtų priimtas iki birželio, kai baigsis dabartinės tarifų išimties galiojimas.
Artimiausiomis dienomis valstybės narės balsuos dėl pūdymo reikalavimo.
„Puikiai padirbėta“: iš Rusijos nelaisvės paleisti 207 ukrainiečiai
15:07 Atnaujinta 15:30
Į Ukrainą iš Rusijos nelaisvės grįžo 207 ukrainiečiai, tai trečiadienį savo socialiniame tinkle X pranešė prezidentas Volodymyras Zelenskis.
„Prisimename kiekvieną ukrainietį nelaisvėje. Ir karius, ir civilius. Turime juos visus sugrąžinti. Dirbame prie to“, – sakė Ukrainos prezidentas.
„Ukrainos komanda atliko dar vieną puikų darbą. Budanovai, Jermakai, Usovai, Maliukai ir Klymenka. Puikiai padirbėta!“ – dėkojo šalies vadovas.
Apie paleistus ukrainiečių belaisvius taip pat pranešė prezidento kanceliarijos vadovas Andrijus Jermakas.
Socialiniame tinkle „Telegram“ jis parašė, kad iš Rusijos nelaisvės grįžo ginkluotųjų pajėgų, Nacionalinės gvardijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos, Nacionalinės policijos nariai – eiliniai, seržantai ir karininkai.
Tarp jų – daug Mariupolio gynėjų, karių, buvusių plieno gamykloje „Azovstal“, gynusiųjų Ukrainą Gyvačių saloje, Donecko, Zaporižios, Charkivo, Luhansko, Chersono ir Sumų kryptimis.
„Tai antrasis didelis apsikeitimas po ilgos pertraukos. Toliau dirbame ir vykdome Prezidento užduotį grąžinti visus“, – nurodė A. Jermakas.
Rusijos gynybos ministerija pranešė, kad 195 jos kariai buvo išlaisvinti.
Belaisviai paleisti po pranešimų apie numuštą lėktuvą
Apie apsikeitimą pranešta praėjus savaitei po to, kai Maskva pareiškė, kad Kyjivas numušė lėktuvą su dešimtimis į nelaisvę paimtų Ukrainos karių.
Rusijos karinis krovininis lėktuvas Il-76 nukrito lauke netoli vakarinės sienos su Ukraina. Maskva tvirtina, kad juo į mainų vietą skraidino 65 ukrainiečius.
Ukraina nėra aiškiai paneigusi, kad numušė lėktuvą, tačiau sako neturinti įrodymų dėl karo belaisvių ir teigia, kad Rusija tiesiog žaidžia ukrainiečių jausmais. Tačiau Kyjivas sakė, kad tądien turėjo būti apsikeista karo belaisviais.
Šis incidentas sukėlė abejonių dėl abiejų šalių keitimosi belaisviais ateities.
Ukraina teigė, kad trečiadienį įvykęs apsikeitimas buvo 50-asis nuo 2022 metų vasario, kai Rusija įsiveržė į šalį.
Vokietijos kancleris žada padaryti viską, kad ES suteiktų didžiulę paramą Ukrainai
14:54
Vokietijos kancleris Olafas Scholzas trečiadienį pažadėjo padaryti viską, kad sutelktų partnerius Europoje ir surinktų didžiulę paramą Ukrainai, o Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nematytų jos silpnėjimo laikui bėgant.
„Padarysime viską, [...] kad bendra Europos pagalba būtų tokia didžiulė, kad Ukraina galėtų ja remtis ir kad Putinas negalėtų tikėtis mūsų paramos susilpnėjimo kažkuriuo metu“, – sakė jis Vokietijos parlamentui.
O. Scholzas kalbėjo prieš Europos Sąjungos viršūnių susitikimą, rengiamą siekiant sutelkti paramą Kyjivui.
Latvių europarlamentarai: Europos Parlamente yra daugiau Rusijos šnipų
14:42
Europos Parlamentui atliekant tyrimą dėl europarlamentarės iš Latvijos, įtariamos šnipinėjimu Rusijai, jos kolegos įspėja, kad yra ir kitų panašių į ją.
„Yra ir kitų europarlamentarų... sąmoningai tarnaujančių Rusijos interesams“, – rašo Sandra Kalnietė, Robertas Zīle ir Ivaras Ijabas, atstovaujantys atitinkamai centro dešiniajai Europos liaudies partijai, dešiniesiems Europos konservatoriams ir reformistams bei liberaliesiems „Renew“, laiške, kurį gavo leidinys „Politico“.
Parlamentas pirmadienį pradėjo vidinį tyrimą dėl Latvijos europarlamentarės Tatjanos Ždanokos po to, kai Latvijos tiriamosios žurnalistikos centras „ReBaltica“ ir nepriklausomas Rusijos portalas „Insider“ pranešė, kad ji daugelį metų dirbo kaip Rusijos slaptųjų tarnybų agentė.
T.Ždanoka šiuos teiginius paneigė.
Ji buvo viena iš vos 13 Europos Parlamento narių, kurie 2022 m. kovo mėn. balsavo prieš rezoliuciją, smerkiančią Rusijos plataus masto invaziją į Ukrainą, ir dėl to buvo pašalinta iš Žaliųjų frakcijos / EFA. Dabar T.Ždanoka posėdžiauja kaip nepriklausoma EP narė.
Plačiau skaitykite ČIA.
Kremlius: Rusija laiko NATO grėsme
14:11
Rusija laiko NATO grėsme ir imasi priemonių jai spręsti, trečiadienį pareiškė Kremlius, paklaustas apie Aljanso pradėtas didelio masto karines pratybas.
Vakarų karinis aljansas yra sakęs, kad kelis mėnesius truksiančiose pratybose „Steadfast Defender 24“, skirtose išbandyti savo gynybą Rusijai tęsiant karą Ukrainoje, dalyvaus maždaug 90 tūkst. karių. Pratybos yra didžiausios nuo 1988-aisiais – Šaltojo karo metu – vykusių „Reforger“ pratybų.
„Žinoma, tai grėsmė mums, mes taip vertiname ir dėl to nuolat imamės atitinkamų priemonių“, – sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.
„Aljansas kelis dešimtmečius nepaliaujamai stumia savo karinę infrastruktūrą mūsų sienų link“, – sakė jis, reporterių paklaustas apie pratybas.
Per praėjusią savaitę pradėtas „Steadfast Defender 24“ bus imituojamas NATO atsakas į tokio varžovo kaip Rusija puolimą; pratybose dalyvaus apie 50 karo laivų.
Plačiau skaitykite ČIA.
Rusijoje pritarta įstatymui dėl turto konfiskavimo už „melagienas“ apie kariuomenę
14:09
Rusijos parlamentas trečiadienį trečiuoju skaitymu pritarė naujam įstatymui, pagal kurį bus konfiskuojami pinigai, nuosavybė ir vertingi daiktai tų asmenų, kurie bus nuteisti už „melagienų“ apie šalies kariuomenę skleidimą.
Maskva uždraudė kritikuoti savo ginkluotąsias pajėgas, priimdama daugybę cenzūros įstatymų, ir nuo 2022 metų vasario, kai pasiuntė karius į Ukrainą, įkalino dešimtis savo oponentų.
Trečiadienį Rusijos parlamento žemieji rūmai – Valstybės Dūma – pritarė įstatymo projektui, pagal kurį valdžios institucijos galės konfiskuoti pinigus, turtą ir vertybes iš asmenų, nuteistų už puolimo kritiką.
Plačiau skaitykite ČIA.
Estijos gynybos pajėgų vadas apie GPS trikdžius: manome, kad tai Rusijos darbas
14:06
Pasak Estijos kariuomenės generolo, Rusija gali būti atsakinga už tai, kad Baltijos jūros regione padažnėjo aviacijos įmonių, išmaniųjų telefonų ir ginklų sistemų naudojamų palydovų signalų trukdymo atvejų, rašo leidinys „Bloomberg“.
Estijos gynybos pajėgų vadas Martinas Heremas bedė pirštu į Kremlių, dėl Baltijos jūros regione vykdomų GPS sistemos signalų trikdžių.
Nuo praėjusių metų Baltijos regione padažnėjo palydovinės navigacijos sistemų trikdžiai. Šį mėnesį ypač padaugėjo trikdžių teritorijoje, besidriekiančioje nuo Suomijos iki Lenkijos ir Juodosios jūros regiono.
„Kažkas tai sukelia, ir mes manome, kad tai Rusija. <...> Manau, kad jie mokosi ir bando“, – praėjusią savaitę Taline „Bloomberg“ duotame interviu sakė M. Heremas, pridūręs, kad Maskva gali tokiu būdu žaisti karo žaidimus, atsižvelgiant į galimo konflikto su NATO riziką.
Plačiau skaitykite ČIA.
Nyderlandų ministrė tikisi, kad naikintuvų Ukraina sulauks dar šiemet
12:56
Nyderlandų gynybos ministrė Keesa Ollongren išreiškė įsitikinimą, kad jos šalis šiais metais galės pristatyti Ukrainai naikintuvus F-16. Ji tai pareiškė prieš trečiadienį Briuselyje prasidėjusį Europos Sąjungos gynybos ministrų susitikimą.
„Ukrainiečiai dėl to sunkiai dirba. Tai įvyks šiais metais. Esu tuo tikra, tačiau dabar negaliu nurodyti konkretaus laiko ir datos“, – pažymėjo ji.
Kiek anksčiau apie būsimą F-16 naikintuvų pristatymą Ukrainai pareiškė ir Jungtinių Valstijų gynybos sekretoriaus padėjėja tarptautinio saugumo reikalams Celeste Wallander.
Pasak jos, Pentagonas tikisi, kad Ukraina galės užtikrinti F-16 naikintuvų operacinį pajėgumą jau 2024 m.
„Dirbame kaip koalicija aviacijos įrangos srityje ir siekiame, kad pradinį operacinį pajėgumą Ukrainai F-16 programa užtikrintų 2024 m.“, – sakė ji.
Anksčiau buvo pranešta, kad ukrainiečių pilotai su instruktoriais jau skraido daugiafunkciniais naikintuvais F-16.
Karo statistika: kas penktas mobilizuotas rusas fronte neišgyvendavo nė dviejų mėnesių
12:51
Karo su Ukraina pradžioje Maskva buvo priversta kuriam laikui pradėti belaisvių verbavimo kampaniją. Šiuo metu pagrindinis kariuomenės komplektavimo šaltinis yra reguliarus įdarbinimas pagal sutartis, naujausioje karo apžvalgoje pažymėjo Jungtinės Karalystės gynybos ministerija.
Kaip pažymima pranešime, BBC Rusijos tarnybos atliktas tyrimas parodė, kad nuo 2023 m. rugsėjo Rusijos kariuomenė nustojo verbuoti kalinius pagal trumpalaikes sutartis.
Paskutiniu metu kaliniams siūlomos standartinės (ilgalaikės) karinės tarnybos sutartys, pagal kurias jie turi sutikti tarnauti kariuomenėje bent iki dalinės mobilizacijos įsakymo, kuris paskelbtas 2022 m. rugsėjį, panaikinimo.
Pasak britų žvalgybos, trumpalaikės sutartys su kaliniais sukėlė tam tikrų diskusijų Rusijos viešojoje erdvėje, ypač dėl grįžusių kalinių pakartotinio nusikalstamumo ir trumpos kalinių tarnybos, palyginti su neterminuotai mobilizuotais rezervistais.
„Labai tikėtina, kad trumpalaikis kalinių įdarbinimas buvo atsakas į verbavimo problemas konflikto pradžioje. Tikėtina, kad 2024 m. Rusijos valstybė pereis prie reguliaraus sutartinio įdarbinimo kaip pagrindinio naujo karinio personalo šaltinio“, – teigė Didžiosios Britanijos gynybos ministerija.
2022 m. karui su Ukraina kalinius verbuoti ėmėsi privačios samdinių grupuotės „Wagner“ vadas Jevgenijus Prigožinas. Pasak jo, pagal šią schemą Rusijos pajėgų gretose atsidūrė beveik 50 000 žmonių. Jie fronte išbuvo po šešis mėnesius.
Rusijos žiniasklaida apskaičiavo, kad į karą Ukrainoje mobilizuoti rusai vidutiniškai mobilizuodavosi praėjus 4-5 mėnesiams nuo šaukimo gavimo, o kas penktas neišgyveno nė dviejų mėnesių.
Ukrainos žvalgybos duomenimis, šiuo metu Ukrainoje gali būti apie 460 tūkst. Rusijos karių.
JAV valstybės sekretoriaus pavaduotoja atvyko į Ukrainą
12:27
Jungtinių Valstijų valstybės sekretoriaus pavaduotoja Viktorija Nuland su darbo vizitu atvyko į Kyjivą, skelbia naujienų agentūra „RBC-Ukraine“.
Tai – jau antrasis jos vizitas Ukrainoje nuo Rusijos invazijos pradžios.
Paskutinį kartą V.Nuland į Ukrainos sostinę buvo atvykusi 2022 m. gruodžio pradžioje. Ukrainoje ji viešėjo dvi dienas ir susitiko su prezidentu Volodymyru Zelenskiu, ministru pirmininku Denysu Šmyhaliu, prezidento administracijos vadovu Andrijumi Jermaku, daugeliu kitų ministrų, aukšto rango pareigūnų ir parlamento narių, pilietinės visuomenės ir privačių įmonių, kuriančių aukštųjų technologijų sprendimus Ukrainos kariuomenei, atstovais.
„Ukraina laimės šį karą. Vladimiras Putinas pralaimi. Man buvo svarbu pasakyti visiems mūsų kolegoms ir draugams ukrainiečiams, kad taip, jie kovoja, o mes juos remiame, kad Ukraina išliktų ir klestėtų. Bet tai taip pat yra laisvės garantija, Ukraina kovoja už mus visus“, – tą kartą po vizito sakė V.Nuland.
Vizitas, apie kurį paskelbta trečiadienį, vyksta tuo metu, kai JAV Kongresas jau kelis mėnesius negali patvirtinti prezidento Joe Bideno prašymo skirti papildomą finansavimą Ukrainai. Pentagonas šiuo metu neturi lėšų naujiems karinės pagalbos paketams, o paskutinis buvo paskelbtas praėjusių metų pabaigoje.
Ukrainos pirmoji ponia O.Zelenska atvyksta vizito į Latviją
11:22
Ukrainos pirmoji ponia Olena Zelenska trečiadienį susitinka su aukščiausio rango Latvijos pareigūnais, o ketvirtadienį dalyvaus Rygoje vyksiančioje tarptautinėje konferencijoje „Rusijos karas prieš vaikus“.
Kaip pranešė naujienų agentūra LETA, Latvijos prezidentas Edgaras Rinkevičius su O.Zelenska susitiks trečiadienį 14 val. vietos (ir Lietuvos) laiku Rygos pilyje. Susitikimo metu planuojama aptarti paramą Ukrainai ir jos žmonėms, žmogaus teisių padėtį karo alinamoje šalyje, taip pat Rusijos neteisėtai deportuotų ukrainiečių vaikų grąžinimą.
Po susitikimo planuojama trumpa ekskursija po Rygos pilį; jos metu O.Zelenskai bus pristatytas audiogidas ukrainiečių kalba.
Po susitikimo su prezidentu ministrų kabinete numatytas O.Zelenskos ir ministrės pirmininkės Evikos Silinos susitikimas.
Anot Valstybės kanceliarijos atstovės Santos Jirgensonės, šalys planuoja aptarti Latvijos humanitarinę ir kitokią paramą Ukrainos gyventojams ir padėtį dėl Rusijos įvykdytų karo nusikaltimų prieš Ukrainos gyventojus, įskaitant moteris ir vaikus.
Ketvirtadienį E. Rinkevičius ir O.Zelenska dalyvaus konferencijoje „Rusijos karas prieš vaikus“, kurioje aptars, kaip pareikalauti, kad Rusija atsakytų už neteisėtą vaikų deportaciją iš laikinai okupuotų Ukrainos teritorijų, ir kaip palengvinti Rusijos deportuotų ukrainiečių vaikų sugrąžinimą.
Rusija apeina sankcijas naftai, naudodama šešėlinius tanklaivius
11:01
Jungtinės Karalystės įstatymų leidėjų priežiūros komitetas trečiadienį įspėjo, kad randama vis daugiau įrodymų, jog Rusija naudodamasi „šešėliniais“ tanklaivių laivynais apeina Vakarų nustatytą naftos kainų apribojimą.
Teigdamas, kad JK ir jos sąjungininkės turi toliau taikyti sankcijas ir teikti karinę paramą Ukrainai tiek, kiek reikės, nerenkamų Lordų Rūmų komitetas paragino jas imtis ryžtingų veiksmų šiuo klausimu.
Kiek daugiau nei prieš metus Didžiojo septyneto (G-7) šalys, Europos Sąjunga ir Australija nustatė precedento neturintį kainos apribojimą Rusijos naftai, tikėdamosi atimti iš prezidento Vladimiro Putino labai reikalingas pajamas tuo pačiu užtikrinant, kad jis toliau tiektų pasaulinei rinkai.
Iš pradžių sėkmingai taikyta 60 JAV dolerių (55,47 euro) už barelį rusiškos naftos kainos viršutinė riba prarado savo poveikį, kai Maskva rado naujų pirkėjų ir naujų tanklaivių eksportuojamai naftai pristatyti.
Plačiau skaitykite ČIA.
Karybos ekspertas: artimiausiu metu Ukraina turėtų sulaukti galingos rusų atakos
10:53
Karybos ekspertas Egidijus Papečkys antradienio vakarą socialiniame tinkle „Facebook" publikuotoje karo apžvalgoje įvertino, kad rusų spaudimas fronte ir toliau po truputį mažėja, o ukrainiečiams nesibaigiančiomis stipriomis kontratakomis pavyko stabilizuoti padėtį.
„Tai tik mažas epizodas kare. Agresorius truputį atsikvėps, mėgins surasti silpną vietą gynyboje ir spustelėti ten su didesne jėga. Bet kol kas ukrainiečiai pasiekė nedidelę pergalę, neleidę pranašesnėms Rusijos pajėgoms įsibėgėti“, – pažymėjo jis.
E.Papečkio dėmesį atkreipė žiniasklaidoje pasirodantys pranešimai apie tai, kad ukrainiečių atakų skaičius laikinai okupuotose teritorijose ir pačioje Rusijoje sparčiai didėja, apie naujus taikinius pastaruoju metu skelbiama beveik kasdien.
Rusijos gynybos ministerijos teigimu, antradienio naktį buvo numuštas net 21 ukrainiečių bepilotis, iš jų 11 – virš laikinai okupuoto Krymo, likę – virš Rusijos sričių.
„Tuo tarpu intervalai tarp agresoriaus atakų didėja, o jų metu paleidžiama mažesnės grupės raketų ir bepiločių. Tai nereiškia, kad jie jų visai neturi, bet yra priversti taupyti didesniems smūgiams, kuriuos laikas nuo laiko suduoda. Netrukus tokio didesnio apšaudymo turėtume sulaukti, gal net šiąnakt“, – spėjo karybos ekspertas.
Jis taip pat pažymėjo, kad ukrainiečiams paskelbus apie numuštą rusų bombonešį Su-34, komentarų iš Rusijos pusės nepasigirdo. Kas ypač kontrastuoja su reakcijomis po galimai praeitą savaitę numušto Il-76 orlaivio, kuriuo tariamai buvo gabenami ukrainiečių belaisviai.
„Istoriją su numuštu lėktuvu Kremliaus propaganda planuoja išnaudoti dar ilgai“, – nurodė E.Papečkys.
Daugėjant pranešimų apie Rusijos gretose kovojančius užsienio piliečius, kurie buvo užverbuoti į šalies kariuomenę, ekspertas priminė, kad dar pernai rusų šaltiniai tvirtino, kad vien Maskvos srityje kontraktus tarnauti armijoje pasirašė du tūkstančiai migrantų, gavusių Rusijos pilietybę
„Toliau matysime intensyvius mūšius, Rusija ieškos silpnesnės vietos puolimui sustiprinti, turėtų būti didesnio masto apšaudymai raketomis ir bepiločiais. Padėtis ir toliau išlieka sudėtinga, bet geresnė nei buvo galima tikėtis.“
Ukrainai bus perduotos galingos amerikietiškos bombos tolimiems smūgiams
10:26
Pentagono atstovas spaudai Patas Ryderis patvirtino, kad Ukraina iš Jungtinių Valstijų sulauks naujų tolimojo nuotolio tiksliai valdomų bombų GLSDB (antžeminė mažo skersmens bomba). Nors perdavimo laiko jis nepatikslino, leidinys „Politico“ pažymėjo, kad jos fronto linijoje gali atsidurti net šiandien.
„Kaip buvo pritarta praėjusiais metais, mes suteiksime Ukrainai GLSDB bombų kaip saugumo pagalbos dalį. Tačiau saugumo sumetimais negalime patvirtinti konkretaus pristatymo termino“, – nurodė JAV gynybos departamento atstovas spaudai.
Naujosios bombos veikimo nuotolis siekia apie 150 km, o tai galėtų suteikti Ukrainai tam tikrą pranašumą ir papildyti jos tolimojo nuotolio ugnies arsenalą.
Plačiau skaitykite ČIA.
V.Zelenskis atsidūrė ant prarajos krašto: jei paliks V.Zalužną, bus silpnas, jei atleis – gali prarasti viską
10:10
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis nepasirašė dekreto dėl Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiojo vado Valerijaus Zalužno atsistatydinimo, tačiau mažai kas abejoja, kad tai tik laiko klausimas.
Nors prezidento atstovas bei Gynybos ministerija teigia, jog gandai apie V.Zalužno atleidimą nėra tiesa, įtakingiausia pasaulio žiniasklaida rašo, kad sprendimas jau priimtas, ir svarsto jo pasekmes. Ekspertai įspėja, jog V.Zelenskis atsidūrė labai pavojingoje situacijoje, o V.Zalužno atleidimas gali pakirsti pasitikėjimą valdžia.
„Vieno populiariausių Ukrainos veikėjų atleidimas būtų labai prieštaringai vertinamas ir taptų lūžio tašku Ukrainos kare su Rusija. Kol kas V.Zelenskis nepaskelbė, kas pakeis generolą. Tačiau tai nereiškia, kad generolui Zalužnas negresia joks pavojus. Taip gali būti tiesiog todėl, kad dar neapsispręsta dėl jo pamainos“, – rašo „The Economist“.
Plačiau skaitykite ČIA.
Ukrainos dronas atakavo naftos perdirbimo gamyklą Sankt Peterburge
09:57 Atnaujinta 10:00
Praėjusią naktį Ukrainos bepilotis orlaivis nukrito Nevskio naftos perdirbimo gamyklos Sankt Peterburge teritorijoje, pranešė naujienų agentūra „RBC-Ukraine“.
Tvirtinama, kad šią operaciją įvykdė Ukrainos karinė žvalgyba.
Pasak agentūros šaltinio, rusai bandė numušti ukrainiečių bepilotį orlaivį naudodami sistemą S-400, kuri yra galingiausia priešininko arsenale esanti priešlėktuvinės gynybos sistema.
„Reikšminga, kad jie panaudojo S-400, kad pataikytų į mūsų dronus. Labai įdomu, kaip veikia ši Rusijos priešlėktuvinė gynyba, nes po to, kai dronas tariamai buvo numuštas, jis vis tiek nukrito mūsų taikinio teritorijoje“, – aiškino šaltinis.
Anksčiau trečiadienį keli su Rusija susiję kanalai susirašinėjimo platformoje „Telegram" pranešė, kad dronas nukrito Sankt Peterburgo naftos perdirbimo gamyklos „Nevsky Mazut“ teritorijoje.
Preliminariai, sprogimas buvo girdimas apie 4 val.
Rusijos teigimu, nors dronas buvo „numuštas“, jam nukritus apgadintos kelios cisternos ir automobiliai.
Gamyklos teritorijoje taip pat kilo gaisras, kuris esą buvo „greitai užgesintas“. Tradiciškai, pasak Rusijos žiniasklaidos, sužeistųjų nebuvo.
Pasak „RBC-Ukraine“, atakos metu vietos Pulkovo oro uostui buvo įvestas planas „Kilimas“.
Ukrainos žvalgybos vadas: leisime Rusijai baigti puolimą, o tada bus mūsų eilė
09:21
Ukrainos karinės žvalgybos vadovas Kyrylo Budanovas nacionalinio teletilto eteryje prognozavo, kad 2023 m. lapkritį prasidėjęs Rusijos puolimas netrukus baigsis ir tada Ukraina pradės savo puolimą.
„Rusijos puolimo operacija tęsiasi. Ji prasidėjo 2023 m. lapkričio mėn. ir tęsiasi jau du su puse mėnesio. Rezultatus galite pamatyti patys. Sakyti, kad jie puikūs, būtų melas. Mūsų nelaimei, jie padarė tam tikrą pažangą. Ir prie Avdijivkos, štai kas atsitiko“, – kalbėjo jis.
Tačiau, pasak K.Budanovo, Rusija tikėjosi ne to.
Jo įsitikinimu, rusai norėjo kuo greičiau pasiekti užkardos liniją palei Čornyj Žerebec upę Charkivo srityje ir Donecko bei Luhansko sričių administracinę sieną, tačiau dabar „nieko net arti to nėra“.
„Tačiau jų puolimas vis dar tęsiasi. Kada nors ankstyvą pavasarį jis visiškai išseks... Tai yra priešo žingsnis. Jis baigsis, ir, manau, prasidės mūsų“, – nurodė K.Budanovas.
Ukrainos generalinis štabas paskelbė naujausius Rusijos kariuomenės praradimus
09:01
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas pranešė, kad per pastarąją parą likvidavo 1090 Rusijos kovotojų. Nuo invazijos pradžios gyvosios jėgos nuostolis Rusijos pusėje siekia 385,2 tūkst.
Pasak Generalinio štabo, buvo sunaikinta 10 tankų, 32 šarvuotosios kovos mašinos, 51 artilerijos sistema, 2 daugkartinio paleidimo raketų sistemos, 40 automobilių įrangos, autocisternų, degalų talpų vienetų ir 4 specialiosios įrangos vienetai.
Ukrainos gynėjai taip pat numušė 16 rusų bepiločių orlaivių.
Ukrainos oro pajėgos sunaikino 14 rusų dronų
08:25 Atnaujinta 10:59
Ukrainos oro pajėgos trečiadienį paskelbė, kad per praėjusią naktį sunaikino 14 rusų paleistų „Shahed“ tipo dronų.
Oro pajėgų pranešime socialiniame tinkle „Telegram“ sakoma, kad rusai iš viso paleido 20 dronų iš Rusijos Primorsko Achtarsko rajono, Kursko srities ir okupuoto Krymo. Taip pat nurodoma, kad rusai iš Krymo ir Rusijos Voronežo srities paleido tris balistines raketas „Iskander-M“.
Ukrainos oro gynyba 14 dronų numušė virš Mykolajivo, Zaporižios, Kirovohrado, Dnipropetrovsko ir Charkivo sričių, nurodė oro pajėgos.
Pareigūnai nepateikė daug informacijos apie išpuolio metu padarytą žalą.
Tačiau su Rusija besiribojančio rytinio Charkivo regiono policija pranešė, kad per ataką buvo apgadintas prekybos centras ir kažkiek gyvenamųjų namų.
Tuo metu Rusijos gynybos ministerija „Telegram“ paskelbė, kad šalies oro gynyba Pskovo srityje perėmė ukrainiečių droną.
Horlivkos miesto Donecko srityje – viename iš Ukrainos regionų, kuriuos Rusija teigia aneksavusi – Maskvos primestas meras Ivanas Prichodka socialiniame tinkle „Telegram“ parašė, kad per ukrainiečių drono ataką du civiliai žuvo, o dar vienas buvo sužeistas.
Ukraina jau beveik dvejus metus yra Rusijos pajėgų nuolat atakuojama iš oro ir prašo sąjungininkų Vakaruose pastiprinti jos gynybos sistemas.
Prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, jog šiais metais Ukrainai svarbiausia atgauti savo oro erdvės kontrolę, kad būtų padaryta pažanga mūšio lauke.
Ukrainos žvalgyba surengė kibernetinę ataką prieš Rusijos gynybos ministeriją
08:24
Ukraina antradienį pranešė sėkmingai įvykdžiusi kibernetinę ataką, kurios metu buvo išjungtas Rusijos gynybos ministerijos naudojamas serveris ir laikinai sutrikdytas karinių dalinių ryšys.
„Dėl kibernetinės atakos buvo nutrauktas keitimasis informacija tarp Rusijos Federacijos gynybos ministerijos padalinių, kurie naudojosi nurodytu Maskvoje esančiu serveriu“, – sakoma Ukrainos karinės žvalgybos pranešime.
Tarnyba pridūrė, kad kibernetinė ataka tęsiasi.
Naujienų agentūra AFP negalėjo patikrinti šio teiginio, o Rusijos pareigūnai kol kas nereagavo į įtariamą įsilaužimą.
Tačiau Rusijos valdžios institucijos antradienį paskelbė, kad dėl techninės problemos šalyje buvo išjungtos kelios interneto svetainės, nors Gynybos ministerija nebuvo paminėta.
Rusijos skaitmeninės plėtros ministerija teigė, kad problema buvo susijusi su domenų vardų sistemos saugumo plėtiniais (angl. Domain Name System Security Extensions, DNSSEC), ir buvo išspręsta iki antradienio vakaro, nors sutrikimų, kaip nurodoma, kuriam laikui gali likti.
Rusijos naftos imperija turi bėdų: Kremlius kasdien praranda dešimtis milijonų eurų
08:21
Praėjusių metų gruodį smarkiai sumažėjo Rusijos eksporto pajamos – iš naftos, dujų ir anglies prekybos per mėnesį uždirbta beveik dešimtadaliu mažiau. Suomijos nepriklausomo klimato tyrimų centro CREA atlikta analizė atskleidė, kad Rusijos pajamos iš užsienyje parduodamo iškastinio kuro mažėja jau nuo rugsėjo mėnesio.
Gruodį, palyginti su lapkričiu, Kremliaus pajamos iš iškastinio kuro sumažėjo 8 procentais, o tai, CREA skaičiavimais, reiškia 58 mln. eurų praradimą per dieną.
Plačiau skaitykite ČIA.
„The Economist“: karinė ir politinė vadovybė Ukrainoje pasiekė aklavietę
07:19
Sausio 29 d. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pranešė Valerijui Zalužnui, kad nusprendė atleisti jį iš Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiojo vado pareigų, rašo „The Economist“.
„The Economist“ teigimu, generolui buvo pasiūlytas Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretoriaus postas, tačiau jis atsisakė. Pretendentais į vyriausiojo vado postą laikomi V.Zelenskiui artimi Sausumos pajėgų vadas Oleksandras Syrskis ir Ukrainos karinės žvalgybos vadovas Kyrylo Budanovas.
Leidinyje pažymima, kad O.Syrskis yra vienas labiausiai patyrusių kariuomenės karininkų, jis buvo dviejų ryškiausių 2022 m. pergalių: prie Kyjivo ir Charkivo srityje – „operacijų smegenys“.
„Tačiau dėl savo griežto požiūrio į kovą jis tapo nepopuliarus kariuomenėje“, – rašoma straipsnyje.
Kita vertus, K.Budanovas, dar nevadovavęs didelėms pajėgoms.
„Kai kas mano, kad jis paskutinę minutę atsisakė šio darbo. Artimas kolega tvirtina, kad K.Budanovas nesiekė V.Zalužno vietos, tačiau atsisakyti karinio posto jis taip pat neturėjo teisės“, – rašo „The Economist“.
Plačiau skaitykite ČIA.
Mobilizacija: į karinę tarnybą gali būti šaukiami valstybės tarnautojai ir teisėsaugos pareigūnai
06:44
Ministrų kabinetas Aukščiausiajai Radai pateikė naują mobilizacijos įstatymo projektą. Šiuo dokumentu siūloma leisti šaukti į karinę tarnybą valstybės tarnautojus ir teisėsaugos pareigūnus.
Kaip pranešama įstatymo projekte, Ministrų kabinetas ragina nustatyti „apskaitą“ visiems. Kitaip tariant, valstybės tarnautojai nebeturės teisės į karo prievolės atidėjimą.
Gali būti mobilizuojami Ekonominio saugumo biuro, Valstybinio tyrimų biuro, Valstybės vykdomosios tarnybos, prokuratūros, NABU, Teisminės apsaugos tarnybos ir Nacionalinės policijos darbuotojai.
„Valstybės tarnautojai apmokami kaip ir visi kiti. „B“ ir „C“ kategorijos – po 50 proc. karo prievolininkų kiekvienoje įstaigoje“, – rašoma įstatymo projekto tekste.
Rezervacijas darys miestų ir miestelių, teritorinių bendruomenių vadovai. Tačiau karo prievolininkams, dirbantiems pareigose savivaldos institucijose, bus rezervuojama 50 proc. darbuotojų.
