Naujienų agentūra „Reuters“ praneša, kad palydovines nuotraukas išstudijavę Amerikos mokslo pažangos asociacijos (AMPA) ekspertai ir žmogaus teisių gynimo organizacijų atstovai nedavė atsakymo, kuri šalis – Gruzija ar Rusija – atsakinga už gyvenamųjų pastatų ir infrastruktūros objektų sunaikinimą Pietų Osetijoje, tačiau, kaip skelbia tyrimui vadovavusi organizacija „Amnesty International“, palydovinės nuotraukos gali padėti įrodyti karo nusikaltimų faktus.
Žmogaus teisių aktyvistai ne kartą kritikavo Rusiją už tai, kad ši nekreipia dėmesio į pranešimus, jog karinio konflikto metu ir iš karto po jo Pietų Osetijos karinės formuotės naikino gruzinų kaimus. Gruzija teigia, kad plėšikavimo ir naikinimo mastai prilygsta etniniam valymui. Savo ruožtu Rusija tvirtina, kad Gruzijos vykdytas Cchinvalio apšaudymas laikytinas osetinų genocidu. Abi pusės neigia jiems priešingos pusės metamus kaltinimus.
Per karą sunaikinti 626 pastatai
„Šios nuotraukos nemeluoja, jos padės identifikuoti kaltininkus ir turi būti panaudotos kaip įkalčiai prieš tuos, kurie atsakingi už civilių objektų naikinimą, vykdytą tarp rugpjūčio 10-osios ir 19-osios“, – pareiškė „Amnesty International“ atstovė Ariela Blatter, pridurdama, kad tarptautinė bendruomenė turi imtis nepriklausomo konflikto aplinkybių tyrimo.
Karas Gruzijoje prasidėjo po to, kai gruzinai pamėgino jėga priversti centrinei valdžia paklusti separatistinę Pietų Osetiją ir nutraukti gruzinų kaimų apšaudymą, vykdomą iš Pietų Osetijos teritorijos. Maskva į šiuos gruzinų veiksmus rugpjūčio 7-8 dienomis atsakė galinga karine intervencija ne tik į separatistinį regioną, bet ir į etninę Gruziją.Kai nuotraukose matote vidines pastato sienas, tai pirmiausia reiškia, kad pastatas nebeturi stogo, o antra – tai greičiausiai ne sprogimo, o gaisro pasekmė
Palydovinių nuotraukų studijos parodė, kad rugpjūčio 10 d., kai Cchinvalį ir jo apylinkes jau kontroliavo Rusijos pajėgos, tyrinėtoje teritorijoje jau buvo sunaikinti ar apgriauti 202 pastatai. Rugpjūčio 19 d. nuotraukose papildomai aptinkami dar 424 sugriauti pastai, kurie ankstesnėse nuotraukose užfiksuoti kaip sveiki. Tokiu būdu iš viso suskaičiuoti 626 civiliniai objektai, sunaikinti per karinį konfliktą. AMPA tyrėjai išstudijavo 1000 kvadratinių kilometrų zoną, kurioje išsidėstę 24 kaimai, esantys greta Pietų Osetijos sostinės Cchinvalio.
Pavyzdžiui, Tamarašeni kaime, kuriame gyveno etniniai gruzinai, 152 pastatai, kurie buvo nepažeisti rugpjūčio 10 d., matomi kaip sunaikinti ar apgadinti rugpjūčio 19 d. nuotraukose, gruzinų Berulos kaime galima aptikti 70 tokių pastatų, pareiškė AMPA atlikto tyrimo vadovas Larsas Bromley. Jokių naikinimo pėdsakų neaptikta tik aštuoniuose iš 24 tyrinėtų kaimų. Jie išsidėstę analizuoto regiono rytinėje ir pietinėje dalyse.
Cchinvalis, priešingai, labiausiai nukentėjo iki rugpjūčio 10-osios. Tos dienos nuotraukose matyti 182 sugriauti pastatai, o 19-osios dienos nuotraukose papildomai atsidaro tik keturių pastatų griuvėsiai.
Tyrinėtos ir sunkiosios karinės technikos vėžės laukuose
„Šios nuotraukos aiškiai parodo, kokius sugriovimus patyrė Cchinvalis ir aplinkiniai kaimai tuo metu, kai juos kontroliavo Rusijos kariuomenė, ir kokius tada, kai juos dar kontroliavo Gruzijos kariai“, – pabrėžė L.Bromley.
Palydovinės nuotraukos atskleidžia, kad daug civilinių pastatų buvo ne subombarduota, o sudeginta. „Kai nuotraukose matote vidines pastato sienas, tai pirmiausia reiškia, kad pastatas nebeturi stogo, o antra – tai greičiausiai ne sprogimo, o gaisro pasekmė“, – paaiškino L.Bromley.
Nors tyrimo metu daugiausiai dėmesio buvo skirta tokiems civiliniams pastatams, kaip gyvenamieji namai, ligoninės ar įstaigos, buvo užfiksuota ir žala, padaryta neapgyvendintoms vietovėms – sunkiosios karinės technikos išvažinėti pasėlių laukai, sprogimų krateriai ir kiti karinės veiklos pėdsakai.
AMPA tyrimo išvadose rašoma: „Nuotraukų analizė parodo, kad iki rugpjūčio 10-osios didžiausių nuostolių patyrė Cchinvalis, o gretimos apylinkės nukentėjo nedaug. Vėliau, iki rugpjūčio 19-osios, labiausiai buvo niokojami kaimai aplink Cchinvalį.
Nusikaltėliams buvo suteikta laisvė veikti
Gruzijos užsienio reikalų ministrė Eka Tkašelašvili pareiškė, kad Rusija yra atsakinga už tai, kas įvyko jos kontroliuojamoje teritorijoje. „Etninis valymas, sugriovimai ir šiurkštūs pagrindinių žmogaus teisių pažeidimai šiose teritorijose yra Rusijos darbas. Mes aiškiai tai pabrėžiame ir labai pritariame idėjai, kad turėtų būti sukurta tarptautinė tyrimo komisija šiems faktams patvirtinti“, – perduoda „Reuters“ E.Tkašelašvili žodžius.
Separatistinės Pietų Osetijos prezidentas Eduardas Kokoity pakartotinai paneigė kaltinimus dėl etninio valymo gruzinų kaimuose. „Tai Gruzijos pajėgos pačios degino tuos namus gruzinų kaimuose, kai traukėsi, – pareiškė E.Kokoity atstovė spaudai, kai jos buvo paklausta apie palydovines nuotraukas. – Osetinai nevykdė jokio etninio valymo, jokio.“
Ji taip pat pareiškė, kad Pietų Osetija norėtų atidžiau išstudijuoti nuotraukas prieš ką nors daugiau komentuodama. Rusijos gynybos ministerija jokių komentarų kol kas irgi nepateikė.
„Be jokios abejonės, abi konflikto pusės pademonstravo neproporcingą jėgos panaudojimą, – per brifingą Vašingtone pareiškė žmogaus teisių gynimo organizacijos „Human Rights Watch“ atstovė Anna Neistat. – Vis dėlto didžiąją dalį žmonių turto grobimų ir padegimų, o taip pat taikių gyventojų užpuolimo atvejų įvykdė Pietų Osetijos savanoriai ir kriminaliniai nusikaltėliai, kuriems Rusijos kontroliuojamoje teritorijoje buvo suteikta visiška veiksmų laisvė.“
Tyrimo nuotraukos pateikiamos viešai. Jas .pdf formatu galima parsisiųsti iš čia.
