Rusijos gyventojų požiūris į Gruziją tebėra nevienareikšmis: praktiškai pusė (48 proc.) iš jų teigiamai vertina šią kaimyninę Kaukazo šalį, o 40 proc. ji kelia neigiamas emocijas, išsiaiškino Levados centro ekspertai, liepos pabaigoje apklausę 1 600 respondentų 45 šalies regionuose.
Vis dėlto sociologai pažymi, jog situacijos vystymosi dinamika yra aiškiai teigiama: 2011 metais Gruzijai simpatizavo 37 proc. respondentų, o 2012 metais – tik 42 procentai.
Kita vertus, santykinė dauguma apklaustųjų, kaip ir prieš metus, mano, kad Abchazija ir Pietų Osetija turėtų likti nepriklausomomis valstybėmis (atitinkamai 42 proc. ir 43 proc.).
Praktiškai kas trečias respondentas nurodo, kad šios „teritorijos“ turėtų įeiti į Rusijos sudėtį (atitinkamai 30 proc. ir 29 proc.). Tik 9 proc. apklaustųjų neatmeta galimybės Abchazijai tapti Gruzijos dalimi, o už ankstesnio statuso išlaikymą Pietų Osetijai pasisako 7 proc. apklaustųjų.
Tuo tarpu Abchazijos ir Pietų Osetijos nepriklausomybės pripažinimo faktas respondentams praranda reikšmę – jeigu 2008 metais per analogišką apklausą 40 proc. Rusijos gyventojų manė, jog toks Rusijos aktas bus naudingas jų šaliai, tai 2013 metais šios idėjos šalininkų tapo dvigubai mažiau (20 proc.).
Per pastaruosius penkerius metus padaugėjo respondentų, kurie Abchazijos ir Pietų Osetijos nepriklausomybės pripažinimo fakte neįžvelgia nei naudos, nei žalos Rusijai: dabar tokio požiūrio laikosi 49 proc. apklausos dalyvių prieš anksčiau buvusius 28 procentus. Apie tokio įsikišimo į Abchazijos ir Pietų Osetijos žalą kalba kas dešimtas apklaustasis (11 proc.).
Į tiesų sociologų klausimą apie Abchazijos ir Pietų Osetijos statusą beveik pusė respondentų (atitinkamai 48 proc. ir 45 proc.) atsakė, kad laiko šiuos Kaukazo regionus nepriklausomomis valstybėmis.
Rusijos dalimi Abchaziją laiko 28 proc. apklaustųjų, o Pietų Osetiją – 27 procentai. Gruzijos teritorija šias respublikas atitinkamai laiko 11 proc. ir 13 proc. respondentų.
