-35% metinei prenumeratai. Maža kaina - didelė vertė.
Išbandyti
Maža kaina - didelė vertė. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Kinija ir Tibetas: politika be dialogo

Ketvirtadienį JAV prezidentas Barackas Obama susitiko su Tibeto dvasiniu lyderiu Dalai Lama ir išreiškė paramą Tibeto unikalaus religinio, kultūrinio ir kalbinio identiteto išsaugojimui, taip pat tibetiečių žmogaus teisių apsaugą Kinijos Liaudies Respublikoje.
Kovotojai už Tibeto nepriklausomybę
Kovotojai už Tibeto nepriklausomybę / AFP/„Scanpix“ nuotr.

Nors Kinijos atstovai, Tibeto kraštą laikantys savo regionu, šiam susitikimui ir prieštaravo, o politologai įžvelgė naują grėsmę JAV ir Kinijos dvišaliams santykiams, ilgai planuotas susitikimas įvyko. Tačiau ar jis ką nors keičia?

Ką reiškia B. Obamos ir Dalai Lamos susitikimas?

Pasak politologo Kęstučio Girniaus, šis Amerikos prezidento B. Obamos ir Dalai Lamos susitikimas nėra išskirtinis atvejis JAV užsienio politikoje, mat prieš tai ne vienas prezidentas buvo susitikęs su Tibeto tautos dvasiniu lyderiu.

„2009 metų pabaigoje prieš keliaudamas į Kiniją B. Obama sąmoningai atsisakė susitikimo su Dalai Lama nenorėdamas sugadinti numatyto vizito ir net leido jiems sudaryti savo vizito Kinijoje dienotvarkę. Tačiau po susitikimo su Dalai Lama aiškėja, kad Amerika reiškia susirūpinimą Tibeto situacija ir neketina Kinijai leisti nurodinėti, kaip JAV privalo elgtis vienu ar kitu klausimu“, - teigė politologas.

Tarptautinės teisės ekspertas, teisininkas Dainius Žalimas vertindamas šį susitikimą pabrėžė, kad tokiais veiksmais JAV demonstruoja demokratinius principus, kuriais siekiama visus konfliktus, jei tik įmanoma, spręsti taikiu būdu.

 „Džiugu, kad ne vien ekonominiai ir pragmatiniai išskaičiavimai lemia Amerikos užsienio politiką. Kita vertus, nemanau, kad dėl šio susitikimo Amerikos ir Kinijos santykiai taptų šaltesni nei yra šiuo metu“, – sakė teisininkas.

Pasak D. Žalimo, šiandien tibetiečiams, kaip etninei ir kalbinei grupei, kyla pavojus išnykti, o tai jau ne vienos tautos, bet pasaulio reikalas. Todėl B. Obamos išreikšta parama  Dalai Lamai palaikant jo taikų kelią dialogui su Kinija yra itin svarbus veiksnys.

Kaip Kinija supranta dialogą?

Kiekvieną kartą Tibeto dvasiniam lyderiui Dalai Lamai susitinkant su kurios nors valstybės vadovu Kinija reiškia savo griežtą protestą ir net gąsdina, jog toks sutikimas gali pakenkti dvišaliams Kinijos bei tos valstybės santykiams.

Ne išimtis buvo ir šis Dalai Lamos bei Amerikos prezidento susitikimas.

Kinijos URM jau penktadienį pareiškė, kad JAV prezidento B. Obamos susitikimas su Tibeto dvasiniu lyderiu Dalai Lama „rimtai pakenkė“ Kinijos ir Jungtinių Valstijų santykiams.

Pasak K. Girniaus, iš Kinijos pareiškimų tampa akivaizdu, kad pastaruoju metu ši šalis itin pabrėžia savo savarankiškumą ir nori būti laikoma didele galybe, tačiau jos kalbėjimo tonas – per griežtas.

„Tai ne pirmas Kinijos ir Amerikos ginčas. Neseniai Kinija užsipuolė Jungtines Valstijas dėl Taivaniui parduodamų ginklų. Tačiau iki šiol visi nesutarimai tarp valstybių buvo išsprendžiami be didelių nuostolių abiem pusėms“, - teigė K. Girnius.

Pasak politologo, Kinijai nenaudinga nutraukti bendradarbiavimą su Amerika. „Tai, kad Amerika prekes perka iš Kinijos yra kur kas svarbiau pačiai Kinijai, tad kalbėjimas apie žalą tarpusavio santykiams kol kas vertintinas tik kaip savo kategoriškos nuomonės reiškimas“, – sakė K. Girnius.

Teisininko D. Žalimo teigimu, Kinijos reakcija į B. Obamos ir Dalai Lamos susitikimą yra įprastas  totalitarinių valstybių kalbėjimo tonas.

 „Kinijos reakcija tik parodo, kad ši šalis dar nepriaugo prie pažangių ir taikių konfliktų sprendimų būdų. Kinai politizuoja Tibeto problemą ir tai neveda į konstuktyvų dialogą“, – teigė D. Žalimas

Apie Tibetą ir mus

Šią savaitę, po metus trukusių vilkinimų, Vilniaus miesto savivaldybės Kultūros, švietimo, sporto ir jaunimo reikalų komiteto posėdyje buvo pritarta iniciatyvai Užupyje įkurti Tibeto vardo skverą. Artimiausiu metu šis klausimas dar turėtų būti svarstomas Vilniaus miesto tarybos Miesto plėtros komitete ir jam pritarus pateiktas svarstyti Vilniaus miesto tarybai.

Penktadienį po susitikimo su Kinijos ambasadoriumi Tong Mingtao premjeras Andrius Kubilius teigė nematąs trukdžių Tibeto skvero atsiradimui Vilniuje. Sostinės meras Vilius Navickas jau anksčiau yra pareiškęs, kad Tibeto skveras netrukdytų savivaldybės planams.

Pasak politologo K. Girniaus, svarbu, kad Lietuva turėtų savo aiškią poziciją Tibeto klausimu ir jos laikytųsi.

„Tiek Amerika, tiek Europos Sąjungos valstybės gerbia Dalai Lama ir pripažįsta Tibeto unikalumą išreikšdami susirūpinimą dėl žmogaus teisių padėties Kinijoje, ypač Tibeto tautos atžvilgiu. Todėl skverelio atsiradimas Vilniuje – tai žingsnis į unikalios Tibeto kultūros saugojimą ir puoselėjimą“, – sakė politologas.

Tibeto skvero iniciatyvą Užupyje jau parėmė UNESCO komisija Lietuvoje, tarparlamentinė grupė ryšiams su Tibetu, Tibeto kultūros fondas, Jurgos Ivanauskaitės kūrybos paveldo centras, Užupio bendruomenė, Lietuvos Sąjūdis.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Miškasodyje dalyvavę „Herbalife“ nepriklausomi partneriai pagerino savo pačių rekordą – pasodino daugiau nei 3 tūkst. medžių
Reklama
„Teleloto“ studija virs podiumu
Reklama
Šimtai vyrų kasdien susiduria su erekcijos sutrikimais ar net prostatos vėžio diagnoze – kaip to išvengti?
Reklama
Pirmą kartą per beveik penkiolika metų fiksuotas verslo ginčų augimas – ką tai reiškia verslui?
Užsisakykite 15min naujienlaiškius