Ši pergalė tapo Kolumbijos prezidento Juano Manuelio Santoso triumfu, bet mažai tikėtina, kad ji padės greitai užbaigti jau beveik penkis dešimtmečius Kolumbijoje vykstantį karą. Tačiau nebelikus A.Cano sukilėliams taps dar sunkiau persigrupuoti ir koordinuoti savo atakas, dėl kurių šis judėjimas įgijo blogą vardą.
Kol kas žinoma mažai detalių apie FARC lyderio žūtį, tačiau nurodoma, kad jis buvo nukautas per susirėmimą, pranešė vienas ministerijos pareigūnas.
„Tai tiesa, jis nebegyvas“, – pareigūnas sakė naujienų agentūrai „Reuters“.
Dar prieš vyriausiojo lyderio žūtį FARC buvo smarkiai susilpninta per JAV palaikomą karinę kampaniją, kuri prasidėjo 2002 metais, o per ketverius pastaruosius metus sukilėliai neteko kelių kitų savo svarbiausių vadų.
„Tai mus priartina prie pergalės ir taikos, kad galėtume liautis žudę vieni kitus“, – sakė 19-metis karys Jorge Cordero sostinės Bogotos šiauriniame rajone.
63 metų A.Cano FARC vairą perėmė 2008 metais, kai mirė šio judėjimo įkūrėjas. Jo žūtis tapo didele strategine pergale J.M.Santosui, kuris į prezidento postą iškilo pernai, žadėdamas tęsti griežtosios linijos politiką prieš marksistų partizanus.
Vyriausybė buvo pasiūliusi apie 3,7 mln. JAV dolerių premiją už informaciją, kuri padėtų sučiupti A.Cano.
Akinius dėvėdavęs barzdotas sukilėliu vadas, kuris anksčiau buvo studentas aktyvistas ir Kolumbijos komjaunimo narys, buvo nukautas praėjus beveik metams po to, kai jo dešinioji ranka Mono Jojoy žuvo per jo stovyklos bombardavimą ir puolimą.
Sukilėlių pajėgos dėl dezertyravimo ir vyriausybės karinių operacijų sumažėjo iki maždaug 7 000 kovotojų, bet FARC išsilaikė ilgiau nei 40 metų ir tebeturi daug patyrusių viduriniosios grandies vadų. Sukilėliai, veikiantys daugiausiai kaimo vietovėse, dažniausiai naudoja žaibiškų išpuolių ir pasalų taktiką.
FARC, kurios sukilėliai sprukdami nuo Kolumbijos armijos neretai pereidavo į Venesuelos ir Ekvadoro teritorijas, yra įtraukta į JAV sudarytą teroristinių organizacijų sąrašą.
