J.M.Santosas, kuris prezidentu tapo 2010 metais, padirbęs populiaraus A.Uribe gynybos ministru, dalyvauja derybose su Kolumbijos revoliucinių ginkluotųjų pajėgų (FARC) sukilėliais, kuriomis siekiama nutraukti jau pusę amžiaus trunkantį jų sukilimą.
A.Uribe nuo pat pradžių kategoriškai nepritarė šioms deryboms, o sekmadienį dideliu balsų skaičiumi buvo išrinktas senatoriumi.
Vis dėlto J.M.Santoso centro dešiniųjų koalicija laimėjo 47 iš 102 vietų Senate, rodo oficialūs duomenys, gauti suskaičiavus 87 proc. balsų.
Žemuosiuose parlamento rūmuose J.M.Santoso šalininkai laimėjo 91 iš 163 vietų.
Šis balsavimas yra „svarbus ženklas šaliai ir visam pasauliui, kad didžiulė mūsų dauguma nori taikos“, vėlai sekmadienį sakė J.M.Santosas, kuris gegužės 25 dieną sieks perrinkimo.
A.Uribe prezidentavimą 2002-2010 metais žymėjo griežtos karinės priemonės, kuriomis buvo sunaikinta aukščiausia FARC vadovybė. Jis nepritarė jokioms deryboms su jais, o darbą prezidento poste baigė būdamas labai populiarus.
„Balsas už Uribe yra baudžiamasis balsavimas Santosui. Juo keliami klausimai dėl jo derybų su FARC”, – sakė Rosarijaus universiteto analitikas Vicente Torrijosas.
Nors A.Uribe šalininkai daugumos parlamente neturės, jis tapo opozicijos lyderiu de facto ir dabar turi puikią tribūną reikšti nepritarimą deryboms.
„Balsas už Uribe yra baudžiamasis balsavimas Santosui. Juo keliami klausimai dėl jo derybų su FARC”, – sakė Rosarijaus universiteto analitikas Vicente Torrijosas.
Vykdydamas kampaniją su šūkiu „Ne nebaudžiamumui“, A.Uribe tapo pirmuoju buvusiu Kolumbijos prezidentu, siekusiu vietos Senate.
61 metų A.Uribe kaltina J.M.Santosą išdavyste ir sako, kad jis pavertė FARC „politiniais žaidėjais“ su svarbia scena Havanoje, kur vyksta derybos.
„Šiandien mes balsavome prieš „kastročavizmą“, kurį kai kas nori įvesti ir kurį remia vyriausybė“, – sekmadienį sakė A.Uribe, paminėdamas kairiųjų režimus Kuboje ir Venesueloje.
J.M.Santosas siekia antros kadencijos, kad turėtų laiko užbaigti derybas su FARC, kurios galėtų nutraukti karą, jau pareikalavusį maždaug 220 tūkst. gyvybių, ir transformuoti Kolumbijos politinį modelį, jeigu sukilėliai gaus norimą politinį vaidmenį.
Nors 2012 metų pabaigoje pradėtose derybose Kubos sostinėje Havanoje daroma lėta, bet drąsinanti pažanga, sprendimas pradėti taikos derybas su partizanais vis dar kelia nesutarimus ir bus lemiamas veiksnys rinkėjams gegužės mėnesį renkantis prezidentą.
