Rusijos sociologai pranašauja, kad stiprės protesto nuotaikos blogėjant gyvenimui, kai ekonomika praėjusiais metais smuko 8 proc. Tačiau valdžia žada visus nuraminti: gyventojus – piniginėmis injekcijomis, kaip ir sočiais 2000 metais, o „Vakarų kurstomą“ opoziciją – pasitelkusi į pagalbą Ypatingosios paskirties milicijos būrius (OMON).
Rusijos prezidento administracijos vadovo pavaduotojas ir pagrindinis Kremliaus ideologas Vladislavas Surkovas interviu laikraščiui „Vedomosti“ pareiškė, kad susiklostęs prezidentaujant Vladimirui Putinui autoritarinis modelis tebeveikia, „nors kartais ir braška“.
„Sistema... giliai įsišaknijusi socialiniame audinyje. Tas, kas nori ją sugriauti, yra socialiniu požiūriu pavojingas. Kritiškai svarbu išsaugoti politinį stabilumą“, – sakė V.Surkovas.
Remiantis sausį atliktu J.Levados centro tyrimu, žmonių, kurie yra už „tvarką, net jeigu jei norint ją pasiekti teks kiek pažeisti demokratijos principus ir suvaržyti asmenines laisves“, skaičius didesnis nei tų, kurie yra už demokratiją – atitinkamai 59 proc. ir 18 proc. apklaustųjų.Sistema... giliai įsišaknijusi socialiniame audinyje. Tas, kas nori ją sugriauti, yra socialiniu požiūriu pavojingas.
Tačiau valdančiuosius sluoksnius išgąsdino protesto mitingai kai kuriose srityse. Iš pradžių Vladivostoke, o po metų kitame šalies pakraštyje – Kaliningrade tūkstančiai demonstrantų, nepatenkintų monopolijų keliamais tarifais ir valdžios elgesiu, vykstant krizei, taip pat reikalavo, kad atsistatydintų premjeras Vladimiras Putinas ir prezidentas Dmitrijus Medvedevas. Alyvos į ugnį įpylė praėjusių metų rinkimai regionuose, kuriuos Kremlius pripažino „nesteriliais“, o opozicija pavadino begėdiška klastote V.Putino partijos naudai.
Oponentai sako, kad valdanti rinkimus valdžia prarado atgalinio ryšio kanalą ir galimybę reaguoti į problemas, o nepatenkinta visuomenė ieško išeities.
„Jeigu jūs neturite politikos tose vietose, kurios skirtos jai institucijose – parlamentuose, rinkimuose ir kt., ji kaip kremas iš tūtelės išlįs iš principo pro kitas skyles. Dažniausiai gatvėse“, – rašo publicistas Andrejus Kolesnikovas.
Opozicija reikalauja grąžinti politinį rungtyniavimą, atšaukti cenzūrą televizijoje ir apginti verslininkus nuo teisėsaugos institucijų bei biurokratų savavaliavimo, kad būtų erdvės gyvybiškai svarbiam šaliai naujų darbo vietų kūrimui.
Šalis nepasirengusi laisvei?
Bet V.Surkovas sako, kad šalis vis dar nepasirengusi laisvei. „Konkuruojančių sistemų neturi būti per daug: dėl to suprastėja konkurencijos kokybė“, – pareiškė Kremliaus ideologas, pakartodamas V.Putino terminą, kuriuo jis neseniai baigė diskusiją politikos reformų Rusijoje tema.
„Jeigu bus kaip Ukrainoje, niekam ir į galvą neateis ką nors Rusijoje investuoti ir plėsti. Keliant triukšmą ir tauškiant apie „laisvę“ bus išnešta ir tai, kas dar liko“.
V.Surkovas anksčiau apibūdino V.Putino valstybę kaip „suverenią demokratiją“ – šį terminą džiugiai sutiko bendražygiai ir ne itin džiugiai oponentai. Vakarai nepripažino laisvais nė vienų rinkimų Rusijoje, opozicija skundžiasi spaudimu ir savivale, bet V.Surkovas įsitikinęs, kad tai tokia demokratija, ir kad skubėjimas suteikti „daugiau laisvės“ tik pakenks: „Bus itin didelis margumas parlamente, diskusijos vyks visur – prezidento administracijoje, vyriausybėje. Mums visa tai jau buvo“.
Spekuliacijas būsimo „atšilimo“ tema sukėlė liberalūs šūkiai, kuriuos skelbė išrinktas V.Putino įgaliojimų perėmėjas. Tačiau per beveik dvejus D.Medvedevo prezidentavimo metus kritikai mato mažai įrodymų, kad jis tesi pažadus mažiau kontroliuoti politinę sistemą ir kovoti su korupcija.
„Žodžiai būna kartais vis labiau liberalūs, o veiksmai – vis labiau reakcingi. Štai tokia tendencija, kaip man regis, yra“, – komentavo valdžios kalbas buvęs ekonomikos ministras Jevgenijus Jasinas „Laisvės radijo“ laidoje.
„Mes gyvensime dabar taip, kaip anksčiau“
Per pasitarimą Omske praėjusį penktadienį D.Medvedevas pasiuntė iš žaliavų gyvenančiam elitui viltingą signalą, pavadindamas kuro ir energetikos kompleksą Kremliaus svarbiausiu prioritetu, „nors ekonomikos modernizavimas tebėra mūsų svarbiausias uždavinys artimiausiais metais“.
Tą pačią dieną koncepcijos pokyčius sukonkretino V.Putino pirmasis pavaduotojas Igoris Šuvalovas.Svarbiausia – mums nereikia lėtinti tempų ir iki 2020 metų toliau gyventi taip, kaip mes gyvenome pastaruosius 15 metų. Štai kas yra modernizacija.
„Svarbiausia – mums nereikia lėtinti tempo ir iki 2020 metų toliau gyventi taip, kaip mes gyvenome pastaruosius 15 metų. Štai kas yra modernizacija“, – trimitavo jis iš Krasnojarsko, kuris kadaise buvo įkvepiančių opoziciją ir verslą D.Medvedevo deklaracijų tribūna.
Kremlius taip pat mano, kad praėjęs gyvenimas buvo sėkmingas ir tai turėjo pajusti net neturtingiausi sluoksniai.
„Daugumą teko traukti iš skurdo pirmaisiais metais, paprasčiausiai padengiant jų nuostolius, patirtus praėjusį dešimtmetį“, – pranešė V.Surkovas.
„Vedomosti“ redakcijos straipsnyje apibendrino valstybės veikėjų kalbas, pasakytas Sibire: „Juos tenkina nebaigti pertvarkymai, leidžiantys gauti įvairių „rentų“ ir iš valstybės, ir iš visuomenės“, nes politikos institutų modernizacijai valdžia nepasirengusi.
Pastarieji kaupia jėgas pretenzijoms atremti. VRM vadovo pavaduotojas Michailas Suchodolskis, kurio žodžius cituoja žiniasklaidos priemonės, paragino kolegas rengtis didėjančioms politinėms protesto akcijoms dėl dabartinės ekonominės padėties šalyje.
Jam pritaria prezidento įgaliotasis atstovas Tolimuosiuose Rytuose Viktoras Išajevas: „Krizės reiškiniai Rusijos ekonomikoje, didėjantis visuomenės susiskirstymas į ekonominius sluoksnius“ skatina Vyriausybei priešiškų nuotaikų plitimą.
Sekdamas bendražygių iš „Vieningosios Rusijos“ pavydžiu įgaliotasis atstovas apkaltino Vakarus. „Užsienio valstybių specialiosios tarnybos tebemano, kad Tolimieji Rytai yra perspektyvus regionas... Rusijos valdžios opozicijai formuotis“, – pareiškė V.Išajevas, kurio žodžius cituoja įgaliotojo atstovo oficialus tinklalapis (www.dfo.gov.ru).
Tačiau kritikai mano, kad veržlių priveržimas, nors ir labiausiai tikėtinas artimiausioje ateityje, yra ir pats pavojingiausias kelias.
„Man regis, labiau tikėtina, kad politinė sistema bus labiau įšaldoma nei atšildoma... Valdžia verš vertikalės veržle, sudarydama prielaidas baisiam įvykių pasikartojimui, kaip tai buvo dešimtajame dešimtmetyje“, – sakė analitikas ir tarybos prie prezidento narys Dmitrijus Oreškinas, kurio žodžius cituoja portalas slon.ru.
