Nuo sausio, kai šioje Europos Sąjungos (ES) narėje į valdžią atėjo naujoji valdančioji koalicija, valdžia pro pirštus žiūri į kraštutinių dešiniųjų kilimą ir net prie to prisideda, sako kritikai.
Reaguodamos, žydų, etninių serbų ir antifašistinės grupės praėjusią savaitę atsisakė dalyvauti dešimčių tūkstančių žmonių, kurie žuvo Jasenovaco koncentracijos stovykloje valdant fašistinės pakraipos ustašių režimui, atminimo ceremonijoje.
Tas boikotas buvo „drąsus ir teisingas sprendimas susidūrus su neofašistinės ustašių nostalgijos banga, kuri užlieja Kroatiją“, – sakė Efraimas Zuroffas iš Simono Wiesenthalio centro, tarptautinės žydų teisių gynimo organizacijos.
Nors vadinamoji ustašių Nepriklausoma Kroatijos Valstybė buvo nacių marionetė, išžudžiusi šimtus tūkstančių serbų, žydų, romų ir kitų žmonių, dabar kai kurie kroatai laiko juos valstybės tėvais.
Jų vykdytų žiaurių nusikaltimų nesureikšminimas „egzistavo daug metų, bet kitokiu intensyvumu“, AFP sakė istorikas Tvrtko Jakovina.
„Dabar jis persmelkė ministrų kabineto narius ir pagrindinės srovės žiniasklaidą“, – sakė jis.
Tarp prieštaringų paskyrimų į naująją vyriausybę yra istoriko Zlatko Hasanbegovičiaus, kuris, kaip įtariama, prijaučia ustašiams, paskyrimas kultūros ministru.
Naują dokumentinį filmą apie Jasenovaco mirties stovyklą, kurį žydai pasmerkė kaip bandymą perrašyti tamsią Kroatijos praeitį, Z.Hasanbegovičius gyrė „kaip geriausią būdą pagaliau nušviesti daugelį prieštaringai vertinamų Kroatijos istorijos dalių“.
Fašizmas ir futbolas
Premjeras Tihomiras Oreškovičius buvo kritikuojamas už tai, kad nereagavo į kovo mėnesį įvykusias futbolo rungtynes su Izraelio komanda, per kurias stadione aidėjo skanduojamas ustašių pasveikinimas „Za dom spremni!' („Pasirengę dėl tėvynės!“).
Kitą dieną vyriausybė pasmerkė „totalitarinių režimų simbolius“, bet ustašių konkrečiai nepaminėjo.
„Valstybė paprasčiausiai nieko nedaro ir nenori“ užkirsti kelio kraštutinių dešiniųjų atsigavimui, sakė Kroatijos žydų bendruomenės lyderis Ognjenas Krausas.
Galiausiai ir T.Oreškovičius, ir prezidentė Kolinda Grabar-Kitarovič konkrečiai pasmerkė ustašių nusikaltimus – kai praėjusį mėnesį šalyje lankėsi JAV specialusis pasiuntinys Holokausto klausimams.
Stebėtojai Kroatijos poslinkį į dešinę lygino su tokiais pačiais pasikeitimais kitose Rytų Europos dalyse, konkrečiai – Vengrijoje, kuriai vadovauja Viktoras Orbanas, ir Lenkijoje, kur spalį į valdžią atėjo konservatyvi partija „Įsttaymas ir teisingumas“.
Bet šie lyderiai buvo aiškiai išrinkti, o Kroatijos pagrindinė konservatorių partija HDZ nesugebėjo užtikrintai laimėti lapkričio rinkimų ir savaites derėjosi dėl koalicijos suformavimo.
Politologas Žarko Puhovski mano, kad naujoji vyriausybė stipria nacionalistine ideologija naudojasi norėdama „sukurti politinės pergalės iliuziją“.
Politologas Žarko Puhovski mano, kad naujoji vyriausybė, kuriai taip pat trūksta tikros ekonominės programos trapiam augimui paremti, stipria nacionalistine ideologija naudojasi norėdama „sukurti politinės pergalės iliuziją“.
Pagarba mažumų teisėms buvo svarbi sąlyga Kroatijai 2013 metais įstojant į ES, bet Kroatijos etninių serbų lyderis Miloradas Pupovacas ne kartą perspėjo dėl „netolerancijos atmosferos“.
HDZ aukšto rango pareigūnas Milijanas Brkičius praėjusį mėnesį atsakė, kad M.Pupovacas „turėtų keliauti ten, kur nebūtų pavojuje“, jei jaučia grėsmę.
Vienas vietos televizijos žurnalistas sausio mėnesį perspėjo Zagrebo gyventojus, „pirmiausia – motinas su vaikais“, saugotis vaikštant netoli vienos serbų ortodoksų cerkvės, kad šventikai jų nenužudytų.
Kai tam kanalui buvo paskelbtas laikinas draudimas dėl neapykantos kurstymo, tūkstančiai žmonių išėjo į gatves protestuoti ir kai kurie jų vėlgi skandavo ustašių pasveikinimą, o policija nesikišo.
„Silpnėjantis pasaulietiškumas“
Vyriausybės spaudos tarnyba paneigė „klaidingus ir politizuotus“ kaltinimus ir sakė AFP, kad „griežtai pasmerkė“ totalitarinius šūkius ir „visas raiškos formas, kuriomis propaguojama ar skatinama neapykanta bei tolerancija“.
Bet žurnalistai taip pat nerimauja, ypač – po to, kai HDZ deputatas Željko Glasnovičius pavadino žiniasklaidą „didžiausia kliūtimi tikrai demokratijai“.
Garsus satyrikas Ante Tomičius kovo mėnesį buvo užpultas pajūrio mieste Splite. Šį išpuolį pasmerkė Europos žurnalistų federacija, bet kultūros ministras sakė, kad tas atvejis „primena mums apie atsakomybės už viešai tariamus ir rašomus žodžius svarbą“.
Elektroninę žiniasklaidą reguliuojančios Kroatijos agentūros vadovas praėjusį mėnesį atsistatydino, priežastimi nurodydamas politinį spaudimą.
Kalbant apie švietimo sritį, Zagrebo universiteto studentai protestavo sužinoję apie planus sudaryti bendradarbiavimo sutartį tarp Filosofijos fakulteto, kuris yra laikomas liberalios minties bastionu, ir Katalikų teologijos fakulteto.
Tas dabar jau sustabdytas susitarimas buvo laikomas bandymu padidinti Bažnyčios, kuri laikoma nacionalinio identiteto simboliu ir kuri tradiciškai vienijasi su HDZ, įtaką.
„Tai būtų žingsnis tolesnio sekuliarizmo silpnėjimo Kroatijoje link“, – sakė 20-metė sociologijos studentė Iva.
