Latviai – nepaprastai kantrūs: to juos išmokė sovietinė sistema

„Viskas labai paprasta. Daugelis žmonių iš sovietinių metų paveldėjo nepaprastą gebėjimą gyventi kitoje aplinkoje, visiškai ignoruojant valstybę. Kaip tai pasireiškia laikas nuo laiko, matome iš vasario mėnesio statistikos. Valstybės iš gyventojų surenkamas pajamų mokestis mažėja, o įplaukos gaunamos iš pridėtinės vertės mokesčio – auga. Tai reiškia, kad mažinant algas didėja perkamoji galia. Tai liudija, kad vyksta nekontroliuojamas, nelegalus verslo procesas. Tai ta pilietinė valstybė, kurios visą laiką reikalavo politikai, tačiau ji formuojasi savarankiškai ir gyvena daugiausia antivalstybinėmis nuotaikomis“, – sakė A.Freimanis interviu, kurį trečiadienį paskelbė laikraštis „Latvijas Avize“.

Pasak jo, žmonės garsiai apie tai neskelbdami, nusprendė veikti prie valstybę, teisindami savo elgesį tuo, kad Latvijos elitas vagia: „Kam eiti į gatves ir kažko reikalauti iš vyriausybės, jeigu išgyvenimo modelį galima rasti čia ir dabar? Būtent, nemokėti, nebendradarbiauti ir nepalaikyti ryšių su valstybe“.

Žmonės nusprendė, kad susiklosčiusioje situacijoje geriau niekur neiti ir nedalyvauti, kad neužsitrauktum sau nereikalingų nemalonumų.

„Geriau niekur nedalyvausime, neisime į gatves. Kas žino, dar sučiups policija, parai uždarys į areštinę, skirs baudą – vieni nemalonumai. Sovietų laikais visi dalyvaudavo gegužės 1 dienos demonstracijoje, kad po po to grįžtų į savo namų virtuvę ir viską užmirštų. Todėl mes neturime tokios socialiai susitelkusios visuomenės kaip Švedijoje ar Graikijoje, kur yra stiprios kairiosios jėgos ir sutelkta pilietinė visuomenė, tarpininkaujanti tarp individo ir valstybės“, – sako A.Freimanis.

„Mūsų pilietinė visuomenė, prasčiau ar geriau, gyvena savo pačios alternatyvinį gyvenimą. Ji yra labai išsivysčiusi ir leidžia sau spėti, kad garsiausiai pinigų plovimą kritikuoja tie, kurie patys tuo ir užsiima“, – sakė sociologas.