Ši bendra grėsmė ir šiuo metu susidariusi gana palanki tarptautinė padėtis leidžia tikėtis, kad Jungtinių Tautų organizuojamos derybos pagaliau išjudins Sirijos krizės sureguliavimo procesą iš mirties taško.
Penktus metus trunkantis kruvinas pilietinis karas Sirijoje supriešino šiitiško Damasko režimo rėmėjus – Iraną ir Rusiją su šalies gyventojų daugumą sudarančiais sunitais, kuriuos remia Saudo Arabija ir Jungtinių Amerikos Valstijų vadovaujama koalicija.
Politinę padėtį šalyje apsunkina Sirijos kurdai, nes šios politinės jėgos iškilimo Sirijoje ir Irake labai nenori galingiausia Sirijos kaimynė Turkija. Būtent tokiomis komplikuotomis sąlygomis Sirijoje iškilo ir sustiprėjo radikalių islamiškų pažiūrų teroristinė organizacija pasivadinusi „Islamo valstybė“.
Jos išpuoliai Sirijoje ir sunitiškose Irako dalyse, bei su ja siejamos teroristinės atakos Europoje ir Amerikoje pagaliau privertė visas šiame konflikte dalyvaujančias puses tartis bet jau dėl IS pažabojimo ir paliaubų, kurios sustabdytų precedento neturintį pabėgėlių iš Sirijos srautą.
Specialusis Jungtinių tautų įgaliotinis Sirijos klausimams Staffanas De Mistura derybų išvakarėse bandė padrąsinti Sirijos žmones – ir tuos kurie tebegyvena karo sąlygomis ir tuos, kurie virto Turkiją ir Europą užplūdusiais pabėgėliais.
„Jūs žinote, kad per kelias ateinančias dienas planuojame pradėti derybas tarp Sirijoje konfliktuojančių jėgų, kad galiausiai pasiektume pažangą ir sugražintume Sirijai stabilumą, taiką ir orumą. Jūs to nusipelnote“, – teigė Staffanas De Mistura.
Planuojama, kad derybų procesas leis suformuoti pereinamojo laikotarpio vyriausybę
Kita vertus, pagrindinė Ženevos derybų problema – suformuoti patikimą nuosaikiąją Sirijos opoziciją atstovaujančių žmonių delegaciją. Šios iniciatyvos ėmėsi Saudo Arabija, bet, pavyzdžiui, dėl kai kurių kurdų dalyvavimo dideles pretenzijas išsakė Turkija ir dar neaišku, kurie opozicijos nariai gavo pakvietimus ir ar jie spės penktadienį atvykti į Šveicariją, todėl jų atstovai abejoja, kad konferencija tikrai prasidės penktadienį.
Derybos turėjo prasidėti pirmadienį, bet jas teko nukelti nesutariant, kas turėtų atstovauti opozicijai.
Pagal Jungtinių Tautų planą derybos Ženevoje gali trukti apie pusę metų. Pirmasis derybų raundas turėtų užtrukti apie dvi savaites ir pagrindinis jo tikslas – pabandyti susitarti dėl paliaubų ir humanitarinės pagalbos tiekimo civiliams.
Planuojama, kad derybų procesas leis suformuoti pereinamojo laikotarpio vyriausybę, priimti naują konstituciją ir per pusantrų metų surengti rinkimus.
