„Mes sukursime savo priešraketinės gynybos sistemą. Mūsų nacionalinį priešraketinį skydą su Amerikos skydu, kurio atskiri elementai mūsų teritorijoje bus iki 2018 metų ir sudarys dalį NATO sistemos“, – kalbėjo Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis trečiadienį parlamente skaitydamas metinį pranešimą, kuriame nurodė ES ir NATO narės užsienio politikos prioritetus.
„Mes sukursime atgrasinimo pajėgas – įsigysime raketų, sraigtasparnių, šarvuotį transporterį, povandeninių laivų ir bepiločių lėktuvų“. – sakė R.Sikorski pabrėždamas, kad „tarpatlantinis aljansas išliks mūsų pagrindinis saugumo garantas“.
Pareikšdamas, kad toks kariuomenės atnaujinimas bus Lenkijos dešimtmečio prioritetas, ministras žadėjo šiam tikslui per minėtą laikotarpį skirti 33,6 mlrd. eurų.
Dar rugpjūčio mėnesį Lenkijos prezidentas Bronislawas Komorowski nurodė, kad Lenkija turėtų sukurti savo priešraketinį skydą ir būti pajėgi ginti savo teritoriją, dalyvaudama platesnio masto NATO projekte.
Gegužę Aljansas oficialiai pradėjo pirmąją Europos priešraketinio skydo fazę, kurią Jungtinės Valstybės pristatė kaip apsaugą nuo galimos grėsmės iš Irano, nors šiam projektui kategoriškai priešinosi Rusija, kuri tvirtina, kad ši sistema ilgainiui bus taip sustiprinta, jog ims kelti pavojų Rusijos branduoliniam arsenalui.
Pagal JAV prezidento Baracko Obamos iniciatyva parengtą priešraketinės gynybos sistemos projektą, Europai numatytą skydą sudaro itin galingi radarai Turkijoje, raketų gaudyklės Sm-3 IIA Viduržemio jūroje dislokuotose fregatose, 24 raketų gaudyklės Lenkijoje ir tiek pat jų Rumunijoje.
Tačiau JAV gynybos sekretoriaus Chucko Hagelio pranešimas penktadienį, kad, atsakydamas į branduolinį ginklą turinčios Šiaurės Korėjos grėsmę, Vašingtonas ketina dislokuoti 14-a papildomų gaudyklių Aliaskoje, taip pat leido numanyti, kad Vašingtonas gali atsisakyti paskutinės ketvirtosios priešraketinės gynybos sistemos fazės Europoje, pagal kurią buvo numatyta per artimiausią dešimtmetį dislokuoti pažangias gaudykles SM-3 IIB.
Naujienų agentūra AFP, remdamasi neįvardytu JAV pareigūnu, teigė, kad vadinamos ketvirtosios fazės atsisakoma dėl „finansavimo apkarpymų Kongrese ir besikeičiančios technologijos“.
Lenkija, kuri nuo 1999 metų yra NATO ir nuo 2004 metų ES narė bei turi 38 mln. gyventojų, pastaruosius du dešimtmečius stengėsi atnaujinti savo seną sovietinių laikų karinę techniką.
Ji yra vienintelė ES narė, išsaugojusi ekonomikos augimą, ir, nepaisant pasaulio ekonomikos ir euro zonos krizės, gynybai išleidžianti 1,95 proc. savo BVP.
