Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Lukašenka renkasi tarp Rytų ir Vakarų

Aleksandras Lukašenka
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr. / Aleksandras Lukašenka
Šaltinis: BNS
0
Skaitysiu vėliau
A A

Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka, balansuojantis tarp mėginančių daryti jam įtaką Europos Sąjungos (ES) ir Kremliaus, gali netekti Vakarų paramos, jeigu pripažins atskilusių Gruzijos autonomijų nepriklausomybę.

Rusija įtikinėja sąjungininką pasekti jos pavyzdžiu ir pripažinti separatistinių Abchazijos ir Pietų Osetijos suverenitetą. Gruzijos mėginimas pernai rugpjūtį susigrąžinti pastarosios kontrolę virto penkių dienų karu, per kurį Rusijos tankai sustojo tik už keliasdešimties kilometrų nuo Tbilisio.

Sekdama Maskvos pavyzdžiu separatistų nepriklausomybę pripažino tik tolima Nikaragva, o Minskas atidėlioja sprendimą, gaudamas iš Rusijos paskolų,, kurias analitikai vertina kaip politinį mokestį.

Tuo pačiu metu A.Lukašenka daro reveransus ES, kuri kritikuoja Rusiją už karą Gruzijoje.

ES metų metais smerkia Baltarusiją už žmogaus teisių pažeidimą, bet pastaruoju metu įžvelgia čia pažangos ir net sustabdė draudimą išduoti vizas A.Lukašenkai.

„Valdžios laukia sunkus pasirinkimas: pripažinti ar nepripažinti Abchazijos ir Pietų Osetijos nepriklausomybę, – sakė agentūrai „Reuters“ vienas žinomiausių A.Lukašenkos kritikų Aleksandras Milinkevičius. – Valdžia turi nuspręsti, su kuo bus Baltarusija: su Rytais ar su Vakarais“.

Prezidento varžovas per ankstesnius rinkimus tai pavadino egzaminu A.Lukašenkai.

„Tai lakmuso popierėlis – ar rimtai Baltarusijos valdžia nori pagerinti santykius su Europos Sąjunga ir ką paaukoti ji gali dėl to“, – sakė A.Milinkevičius.

Valdžios laukia sunkus pasirinkimas: pripažinti ar nepripažinti Abchazijos ir Pietų Osetijos nepriklausomybę, – sakė agentūrai „Reuters“ vienas žinomiausių A.Lukašenkos kritikų Aleksandras Milinkevičius. – Valdžia turi nuspręsti, su kuo bus Baltarusija: su Rytais ar su Vakarais.

JAV atstovai pavadino Baltarusijos lyderį „paskutiniu Europos diktatoriumi“ ir, kaip ir ES, apkaltino jį persekiojant opoziciją ir nepriklausomas žiniasklaidos priemones bei klastojant rinkimų rezultatus.

Tačiau po aštraus ginčo su Maskva ir Rusijos dujų pabrangimo Baltarusijai 2007 metais A.Lukašenka nusprendė susitaikyti su Vakarais. Minskas paleido į laisvę politinius kalinius ir leido vėl tęsti kai kurių opozicijos laikraščių leidybą.

Atsakydama į tai ES sustabdė sankcijas ir įtraukė Baltarusiją į Rytų partnerystės programą, pagal kurią kai kurioms Nepriklausomų Valstybių Sandraugos šalims bus suteikta kelių šimtų milijonų eurų pagalba.

Jeigu A.Lukašenka bus pakviestas į Rytų partnerystės šalių vadovų susitikimą Prahoje gegužės 7 dieną, tai gali būti jo pirmasis per dešimt metų oficialus vizitas į Vakarus.

Kas baisiau?

Dar prieš pusmetį A.Lukašenka žadėjo, kad pernai išrinktas jo kontroliuojamas parlamentas išnagrinės Abchazijos ir Pietų Osetijos pripažinimo klausimą.

Tačiau šis klusimas taip ir nebuvo įtrauktas į darbotvarkę.

„Aplink Lukašenka yra daug gana nedemokratiškų žmonių, bet gana pragmatiškų, kad neužtrenktų lango, praverto į Vakarus... Ir šie žmonės pasirengę lėtai, be sukrėtimų keisti valdžios sistemą“, – sakė agentūrai „Reuters“ politologas Aleksandras Klaskovskis.

„Be to, Lukašenka supranta, kad Rusijos imperinės ambicijos – tai nuolatinė grėsmė Baltarusijos nepriklausomybei ir pagrindinė grėsmė jos paties valdžiai“, – sakė jis.

Tačiau susierzinusi dėl Baltarusijos lyderio manevrų Rusija turi pakankamai spaudimo svertų Minskui.

„(Gruzijos regionai) gali būti pripažinti rudenį ar artėjant metų pabaigai, kai vėl iškils Rusijos dujų kainos klausimas“, – sakė politologas.

„Tačiau aš manau, pats A.Lukašenka, žinoma, norėtų išvengti šio pripažinimo“, – pridūrė jis.

Neseniai per vizitą į Minską ES užsienio politikos vadovas Javieras Solona įspėjo A.Lukašenką nepripažinti Gruzijos separatistų. Maskva tučtuojau sureagavo: URM apkaltino Briuselį kišantis į Baltarusijos vidaus reikalus.

Rusija suteikė Baltarusijai ilgalaikes 1,5 mlrd. dolerių paskolas ir žada skirti naujų išaugusioms dujų kainoms padengti. Šaliai labai reikia pagalbos: sumažėjus paklausai dėl krizės Baltarusijos eksportas per pirmuosius metų mėnesius sumažėjo 45 procentais.

Opozicija įspėja apie pavojus. „Skolų duobė, į kurią mes krintame, ekonominė priklausomybė nuo Rusijos labai pavojingos. Visiška ekonomikos priklausomybė nuo kitos šalies – tai Baltarusijos suvereniteto pabaiga“, – sakė A.Milinkevičius.

Tuo pat laiku, kai buvo suteiktos Rusijos paskolos, Minskas gavo beveik 2,5 mlrd. dolerių paskolą iš Tarptautinio valiutos fondo. Dėl šios aplinkybės, analitikų nuomone, pagerėjo santykiai su ES.

„Europos Sąjungos parama buvo svarbi, kad būtų suteikta šį paskola“, – sakė agentūrai „Reuters“ vienas Vakarų diplomatų.
 

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
KALĖDINIŲ DOVANŲ GIDAS
Parašykite atsiliepimą apie 15min