Senovinis ežeras, kuriame vandens tikriausiai buvo ir tada, kai pačios planetos paviršius jau buvo išdžiūvęs, pakurstė mokslininkų viltis rasti įrodymų, kad prieš milijardus metų Marse klestėjo gyvybė.
Kaip pranešė Kolorado universiteto mokslininkai, juos dominantys dariniai buvo nufotografuoti iš palydovo „Mars Reconnaissance Orbiter“.
Vanduo prieš 3,4 mlrd. metų tyvuliavo 200 kvadratinių kilometrų plote, ežero gylis siekė 450 metrų, rodo duomenys, kuriuos mokslininkai paskelbė žurnale „Geophysical Research Letters“.
Nėra abejonių, kad Marse buvo vandens, nes tyrimą atliekantiems robotams jau pavyko rasi planetos paviršiuje ledo. Taip pat yra įrodymų, kad vanduo kartais gali prasiskverbti iš planetos gelmių, bet greitai pradingsta šaltoje ir retoje atmosferoje.
Mokslininkai jau anksčiau Marso paviršiuje matė tai, kas galėjo būti milžiniškų upių ir jūrų krantai, tačiau negalima atmesti tikimybės, kad toks reljefas galėjo susidaryti ir per sausas nuošliaužas.
„Tai pirmasis neužginčijamas įrodymas, kad Marso paviršiuje yra krantų linijų“, – minimo senovinio ežero atradimą komentavo tyrimo vadovas Gaetano Di Achille.
„Identifikavę kranto linijas ir palyginę jas su gautais geologiniais duomenimis galime nustatyti ežero dydį ir apimtį. Iš visko sprendžiant, jis susiformavo prieš maždaug 3,4 mlrd. metų“, – sakė jis.
Vanduo yra pagrindinė sąlyga gyvybei atsirasti ir mokslininkai atkakliai mėgina rasti Marse gyvybės įrodymų. Vandens buvimas planetoje taip pat gali praversti būsimiems tyrėjams iš Žemės.
„Žemėje įvairios deltos ir ežerai yra puikūs ženklai, rodantys praeities gyvenimą, – pažymėjo G.Di Achille. – Jeigu Marse kada nors buvo gyvybė, tai deltos gali padėti atskleisti tą planetos biologinę praeitį.“
„Ne tik šis tyrimas įrodo, jog Marse ilgai buvo ežerų sistema, – mes matome, kad ežeras susiformavo po šilto drėgno laikotarpio, kuris, kaip manome, (tuo metu jau buvo) praėjęs“, – sakė profesoriaus asistentas Brianas Hynekas.
Galimas dalykas, tas ežeras išgaravo arba sušalo staiga pasikeitus klimatui, sakė tyrėjai. Niekas nežino, kodėl Marsas iš šiltos ir drėgnos planetos tapo šalta beore dykuma, kurią matome dabar.
