Tyrinėtojų tvirtinimu, žuvusios moters kaimynai akivaizdžiai tikėję, kad ji vampyrė, pranešė žurnalas „New Scientist“. Skeletas buvo rastas viduramžių kapavietėje, kur buvo laidojamos 1576-aisiais Venecijoje praūžusio maro aukos.
 |
| Masinėje kapavietėje rasta vampyrė. |
Tyrėjas Matteo Borrinis iš Florencijos universiteto rastą skeletą su plyta burnoje susiejo su tuo, kad Italijoje anksčiau taip buvo mėginama apsisaugoti nuo vampyrų. Viduramžiais čia buvo tikima, esą maro užkratą nešioja vampyrai, kurie, užuot gėrę žmonių kraują, platino ligą kramtydami drabužius, su kuriais buvo laidojami. Pasak M.Borrinio, būtent tam, kad tariami vampyrai nekramtytų savo įkapių, jiems duobkasiai į burną dėdavo po nedidelę plytą. Kitų mokslininkų nuomone, tikėjimas vampyrais atsirado dėl to, kad kartais po mirties kraujas savaime išstumiamas iš mirusiojo burnos. Dėl to įkapės nuo jo sušlapdavo iš vidaus ir ilgainiui suirdavo. Atkasus kapą atrodydavo, lyg lavonas būtų „pragraužęs“ drabužius, kuriais buvo palaidotas.
M.Borrinis savo radinį pristatė Amerikos teismo mokslų akademijoje, tvirtindamas, esą šis moters skeletas – pirmas pavyzdys, kurį galės nuodugniai ištirti teismo medicinos ekspertai. Tiesa, ne visi mokslininkai entuziastingai priėmė italo radinį. Amerikiečių mokslininkas Peeras Moore-Jansenas tvirtino radęs panašių skeletų Lenkijoje ir, nors kolegos radinys įdomus, „šiek tiek juokinga teigti, esą tai – pirmasis rastas vampyras“. M.Borrinis vis dėlto buvo įsitikinęs radęs vieną pirmųjų „egzorcizmo prieš vampyrus“ pavyzdžių.
