Iš anksto buvo galima numanyti, kad toks įstatymas padalys visuomenę į dvi dalis. Vienos didžiausių katalikiškų šalių bažnyčios hierarchai nesupranta, kaip galima paminti dar negimusio žmogaus teisę į gyvybę. Abortų šalininkai tikina, kad dar kartą patvirtintas įstatymas atgaivina moters teisę rinktis, taip pat lygina visuomenę dalijančius turtinius skirtumus.
Meksiko pavyzdžiu gali pasekti ir kitos valstijos
Lotynų Amerikoje esanti Nikaragva 2006-aisiais besąlygiškai uždraudė abortus, o Salvadoras bei Čilė taiko nors ne besąlygiškus, tačiau labai griežtus įstatymus. Tuo tarpu antrosios pagal dydį krikščioniškos šalies Meksikos sostinė šiuos įstatymus traktuoja visiškai priešingai.
Meksiko miesto teisė yra viena liberaliausių Lotynų Amerikoje. Ją galima palyginti su Kubos ir Gajanos valstybių teisės sistema, nes tai vienintelės šalys regione, kurios leidžia abortus per pirmuosius tris nėštumo mėnesius. Kaip ir JAV nurodyti aborto priežasties čia nereikia.
Tuo tarpu kitose Meksikos valstijose aborto moteris gali prašyti tik išprievartavimo arba kraujomaišos atveju. Be to, jis leidžiamas, kai moters sveikatai kyla pavojus dėl nėštumo.
Kai Meksiko Aukščiausiasis teismas išsaugojo daugiau nei prieš metus patvirtintą abortų įstatymą, pradėta baimintis, kad jos pavyzdžiu seks ir kitos valstijos. „Meksiko atvejis labai reikšmingas. Tikimės, kad tai suteiks galimybę sekti šia mada ir kitose Meksikos valstijose. Įstatymas, jo argumentai ir kelias, kaip ginamos moterų teisės yra simbolinis“, – teigė organizacijos Meksiko katalikai už teisę apsispręsti vadovė Marija Konsuelo Meija.
Ji tikino, kad šis įstatymas sulygina visuomenėje dėl turtinės padėties kylančius skirtumus, nes turtingai gyvenančios moterys abortus galėjo pasidaryti bet kada, o štai vargingosioms kildavo sunkumų.
Tačiau priešingai, nei manyta, šis pavyzdys nebus visa užkrečiantis. Po tokio sprendimo kai kurios Meksikos valstijos, atrodo, bandys dar labiau sugriežtinti aborto įstatymus, visiškai uždrausdamos abortus.
Katalikų Bažnyčia ir prieš abortus nusiteikusios organizacijos prieštarauja
Įstatymo patvirtinimas sukėlė ir protestų bangą. Meksiko arkivyskupas Norberto Rivera praėjusį sekmadienį pamoksle sakė nesuprantąs, kaip galima kovoti su smurtu ir kartu patvirtinti įstatymą, palaikantį abortus: „Man kyla prieštaravimų. Niekaip nesuprantu, kaip galima su fanfaromis pasirašyti susitarimą prieš smurtą ir tuo pat metu įteisinti grasinimą patiems nekalčiausiems, dar esantiems moterų pilvuose. Juo labiau kad tai deklaruojama kaip Konstitucijos nustatyta teisė.“ Jis dar kartą tą patį patvirtino ir Katalikų naujienų agentūrai.
Prieš abortus kovojančios organizacijos vadovas Jorge Serrano Limonas teigė, jog įstatymo patvirtinimas grėsmingas Meksikai. „Tokie įstatymai kuria mirties kultūrą, tad galiu daryti išvadą, kad kaip visuomenė, mes pralaimėjome“, – sakė jis.
Konservatyvusis Meksikos prezidentas Felipė Kalderonas dar nėra įtrauktas į šias diskusijas, tačiau vyriausybė ir Nacionalinis žmogaus teisių ombudsmenas išreiškė nuomonę, kad sveikatos įstatymai neturėtų būti sprendžiami tik viename regione, nes tai visos šalies reikalas.
Abortų daugiau, nei galima buvo manyti
Kai Meksiko vyriausybė prieš metus legalizavo abortus, ji nustatė, kad tokią teisę reikia suteikti ir vargingoms moterims, nes jos ilgai naudojosi nelegalių klinikų ir akušerių paslaugomis. Nors jos galėjo naudotis visuomeninių sveikatos įstaigų paslaugomis, į karą prieš abortus stojo gydytojai, mat jiems buvo palikta moralinė teisė apsispręsti, ar jie nori užgesinti dar negimusių kūdikių gyvybes. Taip abortams viešosiose ligoninėse paprieštaravo 85 proc. ginekologų.
Kai daugelis gydytojų atsisakė daryti abortus, miestas pasamdė keturis naujus gydytojus, kurie padėtų keturiolikai miesto ligoninių. Šiuo metu tokių gydytojų yra trisdešimt penki.
Kai mieste dar kartą nuspręsta, kad paslaugos neturtingai gyvenančioms moterims dar nėra tinkamos kokybės, gydytojai buvo išmokyti naudoti nėštumo nutraukimo tabletes, kai tai įmanoma, ir greičiau atlikti chirurgines procedūras.
Taip dirbdami gydytojai padarė apie 12,5 tūkst. abortų – tokius duomenis pateikė Sveikatos ministerija. Tačiau neaišku, kiek moterų atmetė legalaus aborto galimybę, pamačiusios sausakimšas viešąsias ligonines ir klinikas, patyrusios nesibaigiančius bandymus susitarti, arba per ilgai laukusios privalomų ultragarso tyrimų. Taigi tikrieji abortų skaičiai, kurių daugelis atliekami nelegaliuose klinikose, veikiausiai yra kur kas didesni.
Vieni „renkasi“, kiti – meldžiasi
Prieš priimant įstatymą, Katalikų Bažnyčia grasino įstatymo kūrėjus ekskomunikuoti, tačiau savo pažado neįvykdė. Po priėmimo buvo daug viešųjų protestų, tačiau nė viena ginčo pusė nebuvo įtikinamai stipri – žmonių nuomonės vis dar dalijasi pusiau.
Nenorėjusi prisistatyti ginekologė, neseniai susilaukusi vaikelio ir dirbanti viešojoje klinikoje, sakė turėdavusi perlipti per save, kai abortą daryti tekdavo jai. Jos nuomone, tik užsimezgusią gyvybę norinčios nutraukti moterys yra neatsakingos, nes apie pasekmes reikėjo galvoti anksčiau.
Kita gydytoja Laura Garcia yra viena iš trylikos ginekologų savo ligoninėje pasisiūliusi daryti abortus. „Tapau kariu, ginančiu savo įsitikinimus. Buvau liudininkė to, kas nutikdavo moterims, besidarančioms abortus nelegaliose klinikose: sepsis, nesustojantys kraujavimai... Dėl to tęsiu savo darbus“, – teigė ji.
Per dieną L.Garcia padaro septynis, aštuonis abortus. O tuo metu, kai L.Garcia ir kiti ginekologai negimusiems kūdikiams atimą gyvybę, prieš abortus kovojančios organizacijos nariai kasdien apie vienuoliktą valandą susirenka vienoje iš klinikų ir meldžiasi, kalba rožinį, dalija lankstinukus, kuriuose išdėstyti organizacijos argumentai prieš abortus.
Pagal „International Herald Tribune“ ir „The Christian Science monitor“ parengė K.U.
