Remdamasis neįvardytais šaltiniais, laikraštis rašo, kad Rusijos pilietis apie jo paiešką buvo informuotas oro uosto tranzitinėje zonoje ir nusprendė skristi atgal į Maskvą.
„Kurier“ tyrimas atskleidė, kad buvusiam KGB pulkininkui nebuvo uždėti antrankiai. Jis formaliai netgi nebuvo Austrijos teritorijoje. KGB veterano pavardė buvo Lietuvos ieškomųjų sąraše, bet nebuvo tarptautinio arešto orderio. Vyrui ši informacija buvo pateikta oro uosto tranzitinėje zonoje, prieš jam patenkant į Austriją. Dėl to jis nusprendė skristi atgal į Maskvą“, – sekmadienį rašo austrų laikraštis.
Austrijos pareigūnai aiškina, kad įtariamasis buvo paleistas tik dėl teisinių priežasčių. Teisingumo ministerijos atstovas AFP agentūrai sakė, kad teiginiai Lietuvos išduotame Europos arešto orderyje nebuvo pakankami priimti sprendimą dėl suėmimo.
Austrijos užsienio reikalų ministerijos atstovas Nikolausas Lutterotti austrų agentūrai APA teigė, kad rusas paleistas tik dėl teisinių, o ne politinių priežasčių. „Apgailestaujame, kad Lietuvoje tai vertinama kitaip“, – sakė austrų diplomatas.
Lietuvos generalinė prokuratūra austrų sprendimą pavadino šiurkščiu Europos Sąjungos (ES) teisės pažeidimu.
Austrijos užsienio reikalų ministerijos atstovas Nikolausas Lutterotti austrų agentūrai APA teigė, kad rusas paleistas tik dėl teisinių, o ne politinių priežasčių.Pasak prokuratūros, įtariamasis buvo sulaikytas mažiau negu parą, nors pagal Austrijos įstatymus laikino sulaikymo terminas yra 48 valandos, o asmeniui išduotas Europos arešto orderis yra pagrindas spręsti klausimą dėl suėmimo atitinkamam asmeniui taikymo.
Generalinė prokuratūra teigia per įmanomai trumpiausią laiką, penktadienį Austrijos institucijai perdavusi prašomą ir papildomą informaciją – Europos arešto orderio vertimą į vokiečių kalbą, informaciją anglų kalba apie M.Golovatovui inkriminuojamas nusikalstamas veikas ir patvirtinimą, kad pateiks visą reikiamą informaciją, kuri būtina sprendžiant M.Golovatovo perdavimo klausimą Lietuvai.
Kai kurie Lietuvos pareigūnai pareiškė manantys, kad austrai M.Golovatovą galėjo paleisti dėl Rusijos spaudimo. Užsienio reikalų ministro Audroniaus Ažubalio nurodymu pirmadienį dėl šio žingsnio Austrijos ambasadoriui Vilniuje bus įteikta nota.
M.Golovatovas vadovavo televizijos bokštą 1991 metais šturmavusiam „Alfa“ būriui. 1991 m. sausio 13 d. naktį Sovietų Sąjungos kariniams daliniams šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos komiteto pastatą žuvo 14 žmonių, daugiau kaip tūkstantis buvo sužeisti. Jis įtariamas veikomis, kurios priskiriamos prie karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui.
