„Tai šiek tiek mane sutrikdė. Nežinau, kodėl jis ją turėjo“, – sužinojęs, kad Miuncheno šaulys turėjo jo parašytą knygą, teigė P.Langmanas.
Psichologas sakė, kad šaulys, kurį jo kaimynai vadina tingiu iraniečių kilmės vokiečiu, galbūt bandė suvokti savo mintis.
„Turėtų būti koks nors savęs pažinimo troškimas“, – teigė P.Langmanas, kuris dešimtmečius tyrinėja mokyklų šaulių psichologiją.
Policija pridūrė, kad užpuolikas dar mokėsi mokykloje ir tikriausiai buvo psichiatro priežiūroje dėl gydomos depresijos.
Vokietijos pareigūnų teigimu, šaulys taip pat buvo įsilaužęs į „Facebook“ paskyrą ir savo aukas nemokamo maisto pasiūlymu viliojo į „McDonald's“ restoraną, kur ir prasidėjo šaudynės.
Policija pridūrė, kad užpuolikas dar mokėsi mokykloje ir tikriausiai buvo psichiatro priežiūroje dėl gydomos depresijos.
„Dažnai šauliai nori studijuoti kitus šaulius“, – kalbėjo P.Langmanas.
„Jie turi tokias mintis ir nori paskaityti apie kitus žmones, kurie tai padarė. Sunku pasakyti, ar tai noras surasti, nekenčiu šio žodžio, įkvėpimą ar elgesio modelį, kurį būtų galima pamėgdžioti“, – kalbėjo psichologas.
Vienas iš Miuncheno šaulio bendraklasių laikraščiui „The Guardian“ teigė, kad iš užpuoliko tyčiodavosi mokykloje ir jis turėjo vos kelis draugus. Savo ruožtu tyrėjai nerado jokių devyniolikmečio sąsajų su įvairiomis religinio pobūdžio ekstremistinėmis organizacijomis, kaip, pavyzdžiui, „Islamo valstybė“.
Vis dėlto, psichologas patyčių veiksnį, kaip galimai lėmusį išpuolį, atmetė.
„Patyčios yra ne toks svarbus veiksnys kaip žmonės dažniausiai mano“, – teigė P.Langmanas, pridūręs, kad patyčios yra paplitęs reiškinys mokyklose, kurio įtaką sunku apskaičiuoti.
Gerokai didesnę reikšmę, anot psichologo, galėjo turėti problemos su psichine sveikata, mokyklos disciplina, problemos šeimoje arba net nusivylimas romantiniuose santykiuose.
„Dėl dėmesio tik patyčioms, praleidžiame aibę kitų veiksnių“, – tikina P.Langmanas.
2010 m. išleistoje knygoje „Kodėl vaikai žudo“ pateikti dešimties šaulių psichologiniai portretai, kurie grupuojami į tris tipus – psichopatinį, psichozinį ir traumuotą.
Miuncheno šaulys nebuvo pirmasis žudikas, pas kurį buvo rasta minėtoji knyga. Ją skaitė ir 2013 m. vienoje iš Kolorado mokyklų šaudynes surengęs 18 m. Karlas Piersonas.
Psichologas pabrėžia, kad jo parašyta knyga potencialius šaulius norima atbaidyti nuo tokio žingsnio, o ne jiems suteikti patarimų.
„Viename skyriuje rašoma apie nerimą keliančius ženklus ir kaip jiems užkirsti kelią“, – teigė P.Langmanas, pabrėžęs, jog į klausimą, kodėl jauni žmonės žudo, nėra vieno paprasto atsakymo.
„Nėra vienos priežasties. Manau, kad žmonės dažnai ieško atsakymo iš vieno žodžio“, – teigė psichologas.
P.Langmanas priminė, kad kai kada auka tampa konkretus neapykantos objektas, kaip atstūmusi mergina, ar griežtas mokytojas. Tačiau kiti šauliai puola atsitiktinai – jų aukos visiškai nepažįstami žmonės.
„Kai kada yra keršto veiksnys. Kai kada jie būna įniršę prieš visą pasaulį. Kai kada jie nori įamžinti savo vardą. Būdami niekas, žudyme jie mato vienintelį būdą tapti kažkuo, ką žinotų tarptautiniu lygmeniu“, – aiškino P.Langmanas.
