Sicilijos salos katakombose, esančiose po Palermo kapucinų vienuolynu, nuo bronchų infekcijos mirusi Rosalina ilsisi jau daugiau nei 90 metų, tačiau gulėdama mediniame karste stikliniu paviršiumi atrodo lyg ką tik mirusi.
Ji ten – ne viena. Katakombose ilsisi bene 2000 mumifikuotų palaikų, kurių dauguma palaidoti prieš daugiau nei keturis šimtmečius. Rosalina buvo paskutinioji, patekusi į šią keistą požeminę amžino poilsio vietą, kai valdžia uždraudė tokiu būdu ten laidoti žmones.
Kai kurios mumijos ilsisi atvirose medinėse dėžėse, kaip ir Rosalina, kiti suguldyti ant suolų tiesiais į drobes suvyniotais kūnais, dar kiti tiesiog sukabinti ant sienų. Atrodo, lyg patys stovėtų. Tik kaukolės ir išlikę veido bruožai leidžia spėti, kiek laiko jie taip išbuvo.
 |
| dailymail.co.uk nuotr./Mumifikuota dvejų metukų Rosalina, mirusi 1920 m. |
Visi jie yra prieinami visuomenės akims. Vasario „National Geographic Magazine“ numeryje pasakojama, kaip šios katakombos atsirado ir kodėl palaikai išsilaikė tarsi būtų mumifikuoti. XVI amžiuje vienuolyno kapinės tapo perpildytos, todėl vienuoliai nusprendė iškasti požemines kriptas. Atrado, kad kriptos vėsumo ir kalkakmenio sienų derinys veikia taip, kad kūnai išsausėja, tačiau nesupūva.
Pirmasis ir seniausias požemio „gyventojas“ – brolis Silvestro iš Gubijo, miręs 1599-aisiais.
Mumifikavimo procedūra buvusi paprasta. Mirusysis buvo išrengiamas, specialiuose kambariuose paguldomas ant keraminio gulto. Jo kūno skysčiai natūraliai išsisunkdavo. Praėjus septyniems ar aštuoniems mėnesiams, kai visi skysčiai dingdavo iš kūno, šie būdavo panardinami į actą, perrengiami ir paguldomi į karstus ar pakabinami ant sienų – priklausomai nuo šeimos pageidavimų.
Katakombos suskirstytos į skirtingas sekcijas – specialistų, kur ilsisi gydytojai, mokslininkai, mokytojai, teisininkai ir kareiviai, vaikų koplyčią, kunigų ir t. t. Viena siena skirta išimtinai moterims, o kitoje pusėje palaidotos nekaltos mergelės.
Vėliau mumifikuojant pradėti naudoti chemikalai ir balzamavimo technika. Rosalina yra geriausias to pavyzdys. Ji išsilaikė taip puikiai, kad vietos gyventojai ilgai manė, jog ji tėra lėlė.
Šiandien katakombos – bauginanti ir keista turistų atrakcija, tačiau tai taip pat puiki galimybė mokslininkams išsiaiškinti daugiau apie tų žmonių gyvenimo būdą, maistą, aplinką.
