„Tai Marsą (tyrinėjančių) mokslininkų svajonių mašina“, – anksčiau sakė MSL projekto mokslinio vadovo pavaduotojas Ashwinas Vasavada iš Nacionalinės aeronautikos ir kosmoso agentūros (NASA) Reaktyvinių variklių laboratorijos Kalifornijoje.
„Tai pajėgiausias kada nors mūsų pasiųstas mokslinių tyrimų aparatas... Esame nepaprastai susijaudinę“, – pridūrė jis.
2,5 mlrd. dolerių kainavęs zondas, pavadintas „Curiosity“ (Smalsumas), turėtų padėti mokslininkams surinkti išsamios informacijos apie Marso paviršiaus uolienas ir galbūt padės atsakyti į klausimą, ar Žemei artimiausioje planetoje kada nors egzistavo gyvybė.
Visureigio automobilio dydžio marsaeigis turi kibernetinį manipuliatorių, grąžtą ir dešimties mokslinių prietaisų rinkinį, kuriame yra dvi spalvoto vaizdo kameros, lazeris, padėsiantis pasirinkti mokslininkus dominančias uolienas, jų analizės įrankiai.
Jeigu viskas vyks kaip planuota ir „Curiosity“ nusileis Marse maždaug po devynių mėnesių – 2012 metų rugpjūčio 5 dieną – marsaeigis galės siųsti mokslininkams informaciją apie radinius, neskraidinant mėginių į Žemę.
NASA tyrimai Marse prasidėjo 1976 metais, kai ant Raudonosios planetos buvo nuleistas zondas „Viking“. Didelį indėlį šioje srityje įnešė du identiški marsaeigiai „Spirit“ (Dvasia) ir „Opportunity“ (Galimybė), kurie pradėjo tyrinėti Marso paviršių 2004 metais.
„Spirit“ galiausiai sugedo pernai, tačiau „Opportunity“ tebeveikia iki šiol.
NASA laiko MSL tarpiniu projektu Marso tyrimuose, kuriuos 4-ame šio amžiaus dešimtmetyje galėtų vainikuoti žmonių skrydis į Raudonąją planetą arba į į vieną iš dviejų jos palydovų.
„Curiosity“ gali atsiųsti duomenų apie aplinkos sąlygas ir spinduliuotės lygį, padėsiančių NASA planuoti žmonių kelionę į ketvirtąją planetą nuo Saulės.
„Curiosity“ nusileidimo vieta Gale'o krateryje netoli Marso pusiaujo parinkta ilgai tyrinėjus vietovę; joje yra kalnas, kuriame yra daug nuosėdų sluoksnių, kurie galėtų atverti drėgnesnę planetos praeitį.
Zondo nusileidimo vietoje yra aliuvio nešmenų ruožas. Kalno papėdėje esam molio ir sulfatų, kurie susidaro vandens sąlygomis.
„Mes iš esmės skaitome Marso aplinkos raidos istoriją“, – sakė Johnas Grotzingeris, Marso mokslinės laboratorijos Kalifornijos technologijos institute projekto mokslininkas.
„Pradedame nuo kalno papėdės, kur slūgso molis, tada tiriame sulfatus, pereiname aukščiau, paskui iki kalvos viršaus, imamės uolienų, kurios, mūsų nuomone, susidarė jau be vandens sausesnėmis aplinkos sąlygomis Marse“, – aiškino jis.
Pats krateris yra nedidelėje pakilumoje, todėl mokslininkai tikisi, jeigu kadaise Marse buvo vandens telkinių, vienas toks galėjo būti čia ir palikti gyvybės pėdsakų.
Visur, kur vanduo yra Žemėje, sutinkamos tam tikros gyvybės formos. Taigi, mokslininkai tikisi galėsią rasti ne tik užuominas, kad gyvybė Marse buvo, bet ir aptikti ženklų, jog mikroorganizmai dar tebegyvuoja.
„Ketinama ieškoti vietų, kurios buvo gyvenamos praeityje, arba potencialiai net ateityje ar dabar“, – sakė NASA astrobiologijos programos direktorė Mary Voytek.
Tačiau, pirmiausia, marsaeigis turi nukeliauti 570 mln. kilometrų, pasiekti Marso orbitą sveikas ir atlaikyti raketa valdomą leidimąsi į raudonąją planetą.
Projektas planuotas taip, kad truktų dvejus Žemės metus, arba vienerius Marso metus, tačiau arba vienerius Marso metus, tačiau NASA tikisi, jog "Curiosity", kaip ir kiti Marso aparatai, gyvuos ilgiau negu numatyta. „Viking“ atliko viską, ką galėjo, bet jam pavyko pažvelgti tik į porą mėginių. MSL turėtų apžiūrėti daugybę mėginių“, – sakė Pamela Conrad, Marso mėginių tyrimo grupės vadovo pavaduotoja.
Jos eksperimentais, kurie bus atliekami trimis spektrometrais, siekiama „ne tik “pauostyti„ atmosferą bei paieškoti lakių medžiagų, bet ir išskirti dujų iš grunto mėginių bei ištirti tas dujas“, – sakė ji.
„Labai gali būti, kad Marse buvo gyvybė. Labai tikėtina, kad Marse susidarė sudėtinga cheminė sistema, kuri reikalinga gyvenamajai aplinkai. Visa ši informacija tebėra Marse“, – pridūrė tyrėja.
