Aljanso šalių užsienio reikalų ir gynybos ministrų derybos taps įžanga į NATO viršūnių susitikimą Čikagoje gegužės 20-21 dienomis, kuriam pirmininkaus JAV prezidentas Barackas Obama, siekiant sudaryti dvejus metus truksiančio 130 tūkst. karių išvedimo kalendorių.
NATO lyderiai 2010 metų lapkritį susitarė palaipsniui perduoti atsakomybę už saugumą Afganistano saugumo pajėgoms iki 2014 metų pabaigos, tačiau dar nesusitarė, kaip bus finansuojamos afganų pajėgos, kuriose turėtų tęsti kovas su sukilėliais.
NATO pareigūnai tvirtina, kad Afganistane išpuolių sumažėjo, tačiau praeitą sekmadienį įvykdytos koordinuotos atakos, nusinešusios 51 žmogaus, tarp jų 36 sukilėlių gyvybes, pademonstravo Talibano kovotojų ištvermę.
„Akivaizdu, kad vis dar patiriame saugumo iššūkių, – NATO atstovė Oana Lungescu sakė pirmadienį. – Tai buvo ne pirmoji tokia ataka, ir nesitikiu, kad ji bus paskutinė.“
„Tačiau tokios atakos nekeičia pereinamojo laikotarpio strategijos, nekeičia tikslo ir nekeičia kalendoriaus, dėl kurio visi susitarėme per Lisabonos viršūnių susitikimą 2010 metų lapkritį“, – pažymėjo ji.
Atsakomybės už saugumą perdavimo procesas galėtų būti sėkmingas, jeigu afganų pajėgas pavyktų pakankamai sustiprinti, kad jos galėtų savarankiškai kautis su Talibanu, o NATO pareigūnai sakė, jog faktas, kad afganai vieni atrėminėjo sukilėlius sekmadienį, buvo „įspūdingos“ pažangos įrodymas.
Tuo tarpu Australijos premjerė Julia Gillard antradienį pareiškė, kad jos šalis savo pajėgas susigrąžins metais anksčiau nei planuota – dauguma karių bus išvesti 2013 metais, pasiekus reikšmingą pastangą užtikrinant saugumą per pastaruosius 18 mėnesių.
NATO tikisi, kad afganų saugumo pajėgos šiemet padidės iki 352 karių ir policininkų, tačiau dėl jų dydžio tolesnėje ateityje dar vyksta diskusijos.
JAV numato, kad Afganistano pajėgos iki 2017 metų bus sumažintos iki 228,5 tūkst. karių ir policininkų.
Sąjungininkai taip pat diskutuoja dėl šių pajėgų išlaikymo kaštų, kurie gali siekti po 4,1 mlrd. JAV dolerių per metus. Jungtinės Valstijos tikisi kasmet skirti šiam tikslui 2,3 mlrd. dolerių, o jų partneriai ir Afganistano vyriausybė turėtų surinkti likusią sumą.
NATO ministrai taip pat aptars kitus opius klausimus, tokius kaip JAV vadovaujamo priešraketinės gynybos skydo dislokavimas Europoje, kuris kelia pasipiktinimą Rusijai.
JAV valstybės sekretorė Hillary Clinton ir kiti NATO diplomatijos vadovai ketvirtadienį dalyvaus derybose su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu, tačiau nesitikima, kad per šį susitikimą pavyks sumažinti Maskvos susirūpinimą dėl Aljanso priešraketinės gynybos planų.
NATO pakvietė Rusiją į Čikagoje vyksiantį viršūnių susitikimą, tačiau nesitikima, kad jame dalyvaus išrinktasis prezidentas Vladimiras Putinas. Aljanso pareigūnai nurodė, kad jis negalės atvykti dėl anksčiau suplanuotos darbotvarkės.
Nepaisant susipriešinimo, NATO diplomatai tikisi pažangos sprendžiant šią problemą, pažymėdami, kad Rusija bendradarbiauja su Aljansu kituose projektuose ir tebėra linkusi diskutuoti apie savo vaidmenį priešraketinės gynybos skyde.
„Maskvos retorika NATO atžvilgiu – labiau pragmatiška ir atvira bendradarbiavimui“, – sakė vienas diplomatas.
