Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

NATO viršūnių susitikime bus keičiama Aljanso strategija (nuotraukos)

Barackas Obama
AFP/„Scanpix“ nuotr. / NATO
Šaltinis: BNS
0
Skaitysiu vėliau
A A

Penktadienį Lisabonoje prasidėjo istoriniu vadinamas NATO viršūnių susitikimą: jame bus patvirtinta nauja Aljanso strategija, taip pat aptartos bendradarbiavimo su Rusija galimybės.

NATO lyderiai šį savaitgalį žengs svarbų žingsnį siekiant transformuoti 61 metus gyvuojantį karinį aljansą – jie priims jo reformos planą bei naują „strateginę koncepciją“, kurioje bus nubrėžta 28 šalis vienijančio bloko misijos vizija ateinančiam dešimtmečiui.

Naujojo dokumento, kuris turi pakeisti 1999 metais parašytą koncepciją, projektą parengė NATO generalinis sekretorius Andersas Foghas Rasmussenas, atsižvelgdamas į ekspertų komisijos, kuriai pirmininkavo buvusi JAV valstybės sekretorė Madeleine Albright, rekomendacijas.

Veikiausiai sieks atsisakyti branduolinės ginkluotės

Tikimasi, kad 11 puslapių dokumente bus dar kartą patvirtintas prieš 61 metus sudarytos Šiaurės Atlanto sutarties 5–ame straipsnyje išdėstytas svarbiausias Aljanso kolektyvinės gynybos principas: bet kurios atskiros NATO šalies užpuolimas būtų laikomas puolimu prieš visas bloko nares.
Taip pat numatoma modernizuoti NATO, kad jis būtų pajėgus atremti XXI šimtmetyje kylančias grėsmes, tokias kaip pasaulinis terorizmas, balistinės raketos, kibernetinės atakos ir išpuoliai prieš strateginius energetikos išteklius.

Tikėtina, kad naujoje strateginėje koncepcijoje bus paraginta išplėsti šiuo metu gyvuojančią partnerystę su šalimis, tokiomis kaip Australija, Pietų Korėja ir Japonija, taip pat su Artimųjų Rytų valstybėmis ir Rusija; bus numatyta vykdyti politines ir karines konsultacijas su kylančiomis galybėmis, tokiomis kaip Indija, Kinija ir Brazilija.

A.F.Rasmussenas sakė, kad į naują NATO koncepciją veikiausiai bus įtrauktas JAV prezidento Baracko Obamos  išsakytas siekis įtikinti pasaulį atsisakyti branduolinių ginklų, tačiau tai pat pabrėžė, jog branduoliniai arsenalai turi išlikti, kol egzistuoja atominių atakų grėsmė. Bendros priešraketinės gynybos sistemos kūrimo klausimas bus sprendžiamas priklausomai nuo to, kiek bus atsižvelgiama į Rusijos interesus, - teigė V,Ozerovas

NATO laukia restruktūrizacija

Taip pat tikimasi, jog NATO lyderiai pritars planuojamai reformai, turinčiai optimizuoti karinio bloko aparatą, tačiau audringų politinių diskusijų galinčios sukelti derybos dėl to, kurios šalys praras Aljanso struktūras, prasidės tik praėjus keliems mėnesiams po susitikimo Lisabonoje.
Aljansas planuoja konsoliduoti 14 savo agentūrų, kurios veikia septyniose šalyse ir turi 6 tūkst. darbuotojų. Jos bus transformuotos į tris struktūras, kurios rūpinsis kariniais pirkimais, sistemų priežiūra ir informacija.
NATO pertvarkys ir savo vadovybės struktūrą – iš 11 štabų liks tik septyni, o jų pareigūnų skaičius bus sumažintas nuo 13,5 tūkst. iki mažiau nei 9 tūkst., siekiant, kad juos būtų lengviau dislokuoti į tolimus konfliktų židinius, tokius kaip Afganistanas.

Spalio 8 dieną pasakytoje kalboje.  A.F.Rasmussenas pareiškė, kad NATO reikalingas „visapusis požiūris“ į konfliktus koordinuojant politinę, karinę ir civilinę sritis“.

Esą Aljansas turėtų vystyti „mažuosius civilinius pajėgumus“, kurie padėtų veiksmingiau bendradarbiauti su partneriais, tokiais kaip Jungtinės Tautos ir Europos Sąjunga.

Generalinis sekretorius pridūrė, kad NATO taip pat turi atsižvelgti į pamokas, įgytas „labai didele kaina“ Afganistano kare, pabrėždamas, kad afganų nacionalinių pajėgų mokymo procesas turėjo būti pradėtas nuo pat šio konflikto pradžios.

Pagrindinė tema – Afganistanas

Afganistanas – pagrindinė Aljanso susitikimo tema. A.F.Rasmussenas teigė, kad planai perduoti atsakomybę už saugumą Afganistane vietos pajėgoms iki 2014 metų pabaigos yra „realistiški“.
Tačiau duodamas interviu britų nacionaliniam transliuotojui BBC, jis taip pat pabrėžė, kad sąjungininkai išliks „įsipareigoję tiek laiko, kiek reikės“.

„Per viršūnių susitikimą Lisabonoje paskelbsime labai svarbią žinią, kad laipsniškas pagrindinės atsakomybės perdavimas afganams turėtų prasidėti 2011 metų pradžioje; taip pat tikimės, kad šis laipsniškas procesas bus baigtas iki 2014 metų pabaigos, o man šios gairės atrodo realistiškos“, – A.F.Rasmussenas sakė BBC radijui.

Paklaustas apie JAV planus pradėti nuo kitų metų mažinti Afganistane dislokuotą kontingentą, generalinis sekretorius atsakė: „Man nežinoma apie konkrečius karių išvedimo planus“.

Rusija – ne priešininkė, o sąjungininkė

Šis NATO viršūnių susitikimas – pirmasis, kuriame dalyvauja Rusijos vadovas Dmitrijus Medvedevas

Pasak JAV prezidento B.Obamos, susitikimas Lisabonoje sudarys galimybę įrodyti, jog Šiaurės Atlanto aljansas iš tikrųjų mano, kad Rusija yra jo partnerė, o ne galima priešininkė.

Toks teiginys pasirodė penktadienį „The New York Times“ išspausdintame JAV vadovo straipsnyje. „ Mes galime aktyviau bendradarbiauti dėl Afganistano, kovodami su narkotikų prekyba, taip pat pašalindami grėsmes XXI amžiaus saugumui – ir dėl branduolinio ginklo platinimo problemų, ir dėl pasipriešinimo karingų formų ekstremizmui“, – pabrėžė B.Obama.

Pasak jo, JAV ir Rusija jau „perkrovė“ savo santykius – laikas atnaujinti tarpusavyje naudingus NATO ir Rusijos santykius. plėtojant bendradarbiavimą priešraketinės gynybos srityje.

Tuo tarpu Rusijos nuomone bendros  priešraketinės gynybos sistemos kūrimo klausimas bus sprendžiamas priklausomai nuo to, kiek bus atsižvelgiama į pastarosios šalies interesus. „Viskas priklauso nuo to, kaip NATO nori panaudoti Rusiją visuose etapuose priklausomai nuo grėsmių, taip pat klausimų, susijusių su gynyba ir saugumu“, –  agentūrai „Interfax“ penktadienį sakė  Rusijos Federacijos Tarybos gynybos ir saugumo komiteto vadovas Viktoras Ozerovas.

Pasak jo, būtina išnagrinėti, kokios yra grėsmės priešraketinės gynybos ir priešlėktuvinės gynybos Europoje, Rusijoje ir JAV srityje, ir tik po to spręsti klausimą, kaip jas sumažinti arba pašalinti, taip pat kokių jėgų ir priemonių tam reikės.

„Jeigu visuose šiuose etapuose Rusija bus visavertė dalyvė, mums tai bus gerai, ir, esant tokioms sąlygoms, mes prisijungsime prie bendros PRG, o jeigu prisidengdama bendradarbiavimu NATO plės trečiąjį pozicinį rajoną, kuris daugiausia nukreiptas ne prieš grėsmes iš Irano, o į Rusijos strateginių branduolinių pajėgų sulaikymą, tada dalyvauti bendradarbiavime dėl bendros PRG mums netinka“, – pažymėjo jis.

Gruzija tikisi kvietimo prisijungti prie Aljanso

Į Lisaboną savaitgalį atvyksta ir Gruzijos prezidentas Michailas Saakašvilis. Tbilisis tikisi, kad NATO pozicijos dėl šios šalies priėmimo į Aljansą nepasikeitė ir bus patvirtintos NATO susitikime Lisabonoje, pareiškė Gruzijos prezidento sekretorė spaudai Manana Mandžgaladzė.

„Mes viliamės, kad NATO pozicija dėl Gruzijos stojimo į Aljansą nepasikeitė, ir tikimės NATO paramos“, – sakė ji žurnalistams.

„Lisabonoje lygiagrečiai su NATO viršūnių susitikimu vyks šalių, dalyvaujančių taikos palaikymo operacijoje Afganistane, vadovų susitikimas, kuriame dalyvaus Gruzijos prezidentas Michailas Saakašvilis“, – taip pat panešė M.Mandžgaladzė. Pasak jos, šis susitikimas vyks šeštadienį, lapkričio 20 dieną. Šeštadienį M.Saakašvilis taip pat susitiks su JAV prezidentu Baracku Obama

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie 15min