Šie trys mokslininkai buvo pagerbti už „ribosomų – vienų iš sudėtingiausių ląstelių mechanizmų – atomų lygio žemėlapio sudarymą“, kurios yra ypač svarbus kuriant naujus antibiotikus.
Informaciją apie gyvųjų organizmų sandarą kiekvienoje ląstelėje saugo DNR molekulės, tačiau ribosomos ją įgyvendina ir kontroliuoja gyvybinius procesus cheminiu lygiu.
Švedijos karališkoji mokslų akademija pabrėžė, kad šių mokslininkų darbai ypač padėjo suprasti gyvybės procesus, o kiti tyrėjai jais rėmėsi kurdami antibiotikus nuo įvairių ligų.
70 metų A.Yonath tapo ketvirtąja Nobelio chemijos premiją pelniusia moterimi. Paskutinį kartą šis apdovanojimas buvo skirtas britei Dorothy Crowfoot Hodgkin 1964 metais.
Trys šių metų laureatai sukūrė trimačius modelius, kurie pademonstravo, kaip su ribosomomis jungiasi įvairūs antibiotikai.
„Ribosomos nepaprastai svarbios gyvybei, taip pat yra naujų antibiotikų, kurie tiesiogiai prisideda gelbstint gyvybes ir mažinant žmonijos kančias, taikinys“, – sakoma Švedijos karališkosios mokslų akademijos Nobelio chemijos komiteto pranešime.
Visi mokslininkai naudojo rentgeno kristalografijos metodą, kuris padėjo tiksliai nustatyti kiekvieno iš kelių šimtų tūkstančių ribosomas sudarančių atomų išsidėstymą.
„Daugelis mūsų dienų antibiotikų gydo įvairias ligas blokuodami bakterijų ribosomų veiklą, – sakoma komiteto pranešime. – Neveikiant ribosomoms bakterija negali išgyventi. Štai kodėl ribosomos yra nepaprastai svarbus naujų antibiotikų taikinys.“
Pernai šis prestižinis apdovanojimas chemijos srityje atiteko Japonijos mokslininkui Osamui Shimomurai ir dviem JAV tyrėjams – Martinui Chalfie bei Rogeriui Y.Tsienui – už žaliai fluorescuojančio proteino (ŽFP) atradimą ir jo tyrimus.
Trečiadienį paskirta jau trečioji šių metų Nobelio premija. Pirmadienį buvo paskirti šios premijos laureatai medicinos ir fiziologijos, o antradienį – fizikos srityje.
