Atversdamas naują Amerikos užsienio politikos istorijos puslapį B.Obama taip pat pastebimai sumažino Amerikos tikslus šiame kare, pareiškęs, kad Vašingtonas daugiau nebesieks sukurti „tobulą“ Afganistaną iš šalies, kuri traumuota krauju permirkusios savo istorijos.
„Šįvakar mus guodžia žinojimas, kad karo banga slūgsta“, – sakė prezidentas, kurio 13 minučių kalbą geriausiu vakaro laiku transliavo televizijos.
Šį svarbų kreipimasi B.Obama perskaitė augant Amerikos visuomenės, išvargintos gilaus ekonominio nesaugumo jausmo, nepasitenkinimui dėl brangiai atsieinančių užsienio karų.
„Afganistane dar bus tamsių dienų, tačiau tolumoje jau matyti saugios taikos šviesa. Šie ilgi karai turės atsakingą pabaigą“, – sakė B.Obama.
Prezidentas tvirtino, kad amerikiečių kariai pasiekė svarių laimėjimų įgyvendinant jo 2009 metų gruodį paskelbtos „antplūdžio“ strategijos tikslus, visų pirma, sustabdė Talibano stiprėjimą, sutriuškino „al Qaeda“ ir rengia naujas afganų pajėgas.
Tačiau B.Obama atmetė Pentagono prašymus neskubėti mažinti kontingento, kad būtų apsaugota tai, kas jau pasiekta kovoje su Talibanu, ir jo sprendimas neabejotinai bus traktuojamas kaip generolo Davido Petraeuso, vadovavusio karinėms operacijoms Afganistane, politinis pralaimėjimas.
Prezidentas sakė, kad jis tęsės pažadą JAV kontingento išvedimą pradėti liepos mėnesį. Pasak B.Obamos, maždaug trečdalis iš daugiau nei 30 tūkst. karių, kurie buvo nusiųsti į Afganistaną įgyvendinant „antplūdžio“ strategiją, į namus sugrįš šiais metais.
Dar 23 tūkst. papildomo kontingento karių bus išvesti iki kitų metų vasaros, ir šis procesas tęsis, kol afganų pajėgos 2014-aisiais perims atsakomybę už saugumą.
„Tai mūsų pastangų užbaigti šį karą pradžia, ne pabaiga“, – sakė B.Obama.
Nepaisant šių jaudinančių prezidento žodžių tikėtina, kad Talibano pajėgas padrąsins ženklai, jog JAV spartina pasitraukimo iš karinio konflikto procesą.
Daugiau nei 1 600 amerikiečių karių žuvo Afganistane nuo JAV invazijos, kurią paskatino 2011 metų rugsėjo 11-osios teroro išpuoliai, pradžios. Šįmet Afganistane gyvybių neteko jau 187 amerikiečiai.
Nors Pentagonas prašė, kad kontingentas būtų mažinamas lėčiau, gynybos sekretorius Robertas Gatesas suskubo pareikšti, kad remia prezidento išdėstytą planą.
„Jis suteikia mūsų vadams pakankamai išteklių, laiko ir, galbūt svarbiausia, lankstumo sėkmingai užbaigti “antplūdžio„ strategiją“, – nurodė pasitraukiantis Pentagono vadovas savo pareiškime.
Prezidentas šią kalbą pasakė tokiu metu, kai Jungtinėse Valstijose vis garsiau keliami klausimai dėl karo Afganistane tikslų. Šie svarstymai sustiprėjo, kai praėjusį mėnesį JAV karinio jūrų laivyno specialiosios pajėgos (SEAL) nukovė „al Qaeda“ vadeivą Osamą bin Ladeną, o Vašingtonas išreiškė paramą Afganistane vykstančioms trapioms susitaikymo deryboms su Talibanu.
Nors amerikiečių kontingentas Afganistane bus sumažintas, šioje šalyje tebebus daugiau nei 65 tūkst. karių, kai B.Obama 2012 metų lapkritį vyksiančiuose rinkimuose sieks antrosios kadencijos.
Misijai Afganistane skirtame savo kreipimesi prezidentas skyrė dėmesio ir Irakui, pareiškęs, kad išvedė iš šios šalies 100 tūkst. karių, o iki metų pabaigos užbaigs visų pajėgų išvedimą.
B.Obama paskelbė, kad 2012 metų gegužę Čikagoje kartu su Didžiojo aštuoneto (G-8) šalių viršūnių susitikimu įvyks NATO aukščiausio lygio susitikimas, kuriame bus aptarta pažanga Afganistane.
Prezidento planai sulaukė prieštaringų vertinimų.
NATO generalinis sekretorius Andersas Foghas Rasmussenas sakė, kad kontingento mažinimas yra „suprantamas pasiektos pažangos padarinys“.
„Matome atoslūgį. Talibanas spaudžiamas. Afganistano saugumo pajėgos kasdien tampa vis stipresnės, pasirengimas perimti atsakomybę už saugumą vyksta taip, kad šį procesą būtų galima užbaigti 2014-aisiais“, – pridūrė NATO vadovas.
B.Obamos paskelbtą Afganistane dislokuotų amerikiečių pajėgų išvedimo proceso pradžią sveikino ir šios šalies prezidentas Hamidas Karzai, taip pat JAV sąjungininkės Vokietija bei Prancūzija, pareiškusios, kad taip pat imsis mažinti savo kontingentus.
Tuo tarpu respublikonų senatorius Johnas McCainas, laikomas griežtojo kurso šalininku, pareiškė, kad B.Obama „nereikalingai rizikuoja“, pabrėžęs, jog generolas D.Petraeusas ir gynybos sekretorius R.Gatesas rekomendavo neskubėti išvesti karių.
Kandidatas į prezidentus Mittas Romney savo ruožtu sakė, jog B.Obamos sprendimų motyvai buvo politiniai.
“Visi norime, kad mūsų kariai sugrįžtų į namus kiek įmanoma greičiau, tačiau neturėtume griežtai laikytis nepagrįsto tvarkaraščio”, – pabrėžė jis.
