Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Obamos Nobelio premijos įteikimo ceremonijoje laukia keblus išbandymas

Barackas Obama
AFP/„Scanpix“ nuotr. / Barackas Obama
Šaltinis: BNS
0
Skaitysiu vėliau
A A

JAV prezidento Baracko Obamos ketvirtadienį laukia gero tono ir politinio sumanumo išbandymas - kelios dienos po to, kai paskelbė sprendimą intensyvinti karą, be to, neturėdamas daug svarbių pergalių užsienio politikos srityje, jis atsiims Nobelio taikos premiją.

B.Obamos kelionei į Oslą tikrai reikia diplomatinės prieigos, nes jis kreipsis į skirtingus žmones visame pasaulyje ir Jungtinėse Valstijose, kur intensyvėja izoliacionizmo nuotaikos.

B.Obama yra „karo prezidentas“, praėjusią savaitę įsakęs nusiųsti į Afganistaną papildomus 30 tūkst. karių kovoti su „al Qaeda“ ir Talibanu, tačiau gauna prestižinę taikos premiją, ir net Baltieji rūmai pripažįsta, kad toks scenarijus yra sunkiai įsivaizduojamas.

„Tiesiogiai paminėsime tai, kuo, mano nuomone, stebisi daugelis, tai yra, Nobelio taikos premijos (paskyrimo) laiko ir jo įsipareigojimo skirti daugiau karių (kovai) Afganistane sutapimą“, – sakė B.Obamos atstovas Robertas Gibbsas.

Paklaustas, ar B.Obama atsiims premiją kaip „karo prezidentas“, R.Gibbsas atsakė: „Būtent“.

Niekas dėl šios premijos nenustebo labiau už patį B.Obamą, kuris vieną spalio rytą buvo pažadintas ir informuotas, jog tapo Nobelio premijos laureatu.

Tuo metu prezidento poste jis buvo išdirbęs tik maždaug devynis mėnesius, bendravimu grindžiama jo užsienio politika dar tik formavosi, itin didelių laimėjimų jis dar nebuvo pasiekęs.

Tiesą sakant, aš nesijaučiu esąs vertas būti greta daugelio novatoriškų asmenybių, kurios buvo pagerbtos šia premija, – B.ObamaDaugelis amerikiečių ir net kai kurie B.Obamos šalininkai užsienyje, regis, abejoja tuo, kad jis nusipelnė šios premijos, kurią anksčiau yra gavę Nelsonas Mandela, Dalai Lama ir Aung San Suu Kyi.

Po tų netikėtų naujienų B.Obamos pademonstruotas kuklumas galbūt gali rodyti, kokia bus jo ketvirtadienio kalba Nobelio premijos ceremonijoje.

„Tiesą sakant, aš nesijaučiu esąs vertas būti greta daugelio novatoriškų asmenybių, kurios buvo pagerbtos šia premija“, – spalio 9 dieną sakė jis.

„Aš nelaikau to savo paties laimėjimų pripažinimu, o labiau (vertinu) kaip Amerikos lyderystės patvirtinimą visų tautų žmonių vilčių labui“, – pažymėjo B.Obama.

Ironiška tai, kad B.Obamos sėkmė performuojant Jungtinių Valstijų įvaizdį likusios pasaulio dalies akyse pasiekta tokiu metu, kai karo ir tarptautinių krizių išvarginti amerikiečiai, regis, ima užsisklęsti savyje.

Prezidentas, regis, mėgaujasi bendravimu su užsieniečiais, akcentuoja savo šaknis Kenijoje, vaikystės metus Indonezijoje ir vadina save pirmuoju Amerikos prezidentu iš Ramiojo vandenyno regiono.

Tačiau nauja amerikiečių apklausa, kurios rezultatai buvo paskelbti praėjusią savaitę, parodė, jog 49 proc. respondentų sutinka su nuomone, kad Jungtinės Valstijos turėtų žiūrėti savo reikalų. 44 proc. respondentų su šia nuomone nesutiko.

Izoliacionizmo nuotaikos viršų paėmė pirmą kartą per 45 metus, kai „Pew Research Center“ vykdo šį tyrimą.

Kaip ir B.Obama, Nobelio komitetas turėjo teisintis dėl šiemetinės premijos paskyrimo. Komitetas tvirtino, kad ja labiau siekiama paskatinti prezidentą ateičiai, o ne pripažinti jo jau nuveiktus darbus.

Komitetas gyrė B.Obamą už „milžiniškas pastangas sustiprinti tarptautinę diplomatiją ir žmonių bendradarbiavimą“.

„Komitetas ypatingą reikšmę teikia Obamos vizijai ir darbui dėl pasaulio be branduolinių ginklų“, – nurodė jis. Norvegijos Nobelio komitetas taip pat pažymėjo, kad B. Obama savo daugiašale diplomatija „tarptautinėje politikoje sukūrė naują klimatą“.

Tačiau cinikai Jungtinėse Valstijose kaltino Nobelio komitetą B.Obamą pasirinkus paprasčiausiai dėl to, kad jis nėra nepopuliarusis George'as W.Bushas.

Kritikai taip pat teigia, jog G.W.Bushą pakeitusio B.Obamos išliaupsintoji bendravimo politika dar nedavė jokių rezultatų ir jog paskirta Nobelio premija sustiprino pozicijas tų, kurie teigia, kad B.Obama labiau garsėja nepriekaištingais pasirodymais ir pakylėta retorika, o ne rezultatais.

Tačiau B.Obamos šalininkai atkerta, kad jis žengia naujos branduolinio arsenalo mažinimo sutarties su Rusija link, o svarbioje kalboje musulmoniškajam pasauliui pasiūlė atkurti JAV ryšius su islamu.

Prezidentas taip pat ištiesė ranką Iranui, kuris, regis, paniekino šį gestą, kalbasi su Šiaurės Korėja bei Mianmaru ir transformavo JAV politiką pasaulinio atšilimo klausimu.

Norvegijos Nobelio komiteto sekretorius Geiras Lundestadas norvegų radijui NRK sakė, jog dauguma Amerikos prezidentų susiduria su konfliktais ir karais, tačiau naujos nuotaikos JAV užsienio politikos srityje pateisina B.Obamos pagerbimą.

Prezidentas ėmė „akcentuoti tarptautinį bendradarbiavimą, Jungtines Tautas, dialogą, derybas, kovą su klimato kaita ir nusiginklavimą“, sakė G.Lundestadas.

B.Obama yra trečiasis savo pareigas einantis JAV prezidentas, gavęs Nobelio taikos premiją, – 1906 metais šią premiją gavo JAV prezidentas Theodore'as Rooseveltas, o 1919–aisiais – Woodrow Wilsonas.

2002 metais ši premija buvo paskirta buvusiam JAV prezidentui Jimmy Carteriui, o 2007–aisiais Nobelio taikos premiją pasidalijo buvęs JAV viceprezidentas Alas Gore'as ir JT kovos su klimato kaita grupė.  

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie 15min