Užstato reikalauja Suomija, sukeldama abejonių dėl visos jau suderintos pagalbos Graikijai schemos. Derybas šiuo klausimu euro zonos šalys iš pradžių buvo numačiusios užbaigti iki savaitgalio.
Pirminis siūlymas, pagal kurį paskola, kurią suteiks Suomija, būtų garantuota kitų euro zonos šalių lėšomis, buvo atmestas.
„Manoma, kad galimas variantas yra arba garantija visoms šalims, arba nė vienai“, – sakė laikraščiui informuotas Europos pareigūnas.
Taip pat nagrinėjamas klausimas garantuoti paskolą nekilnojamuoju turtu, priklausančiu Graikijos valstybei. Tačiau Atėnai griežtai nesutinka su tokiu variantu, vertindami jį kaip grėsmę nacionaliniam suverenitetui ir šalies vientisumui, rašo WSJ.
„Financial Times“ žiniomis, penktadienį darbo grupės lygiu bus svarstoma galimybė garantuoti paskolą Graikijos vyriausybei priklausančiomis bendrovių ir bankų akcijomis, nekilnojamuoju turtu. Tačiau kol kas neaišku, kokie konkrečiai tai gali būti aktyvai.
Stambios valstybinės bendrovės jau įtraukė Graikiją į privatizavimo programą, kuri yra Europos Sąjungos (ES) ir TVF finansinės pagalbos suteikimo šaliai sąlyga.
Taip pat, įspėja analitikai, kokių nors valstybės aktyvų įtraukimas į užstatą gali privesti prie nemokumo pagal suverenias Graikijos obligacijas, nes reikš kreditorių eiliškumo ir tokiu būdu vertybinių popierių išleidimo sąlygų pakeitimą.
Nors Suomijai tenka tik 2 proc. bendro pagalbos Graikijai paketo, kurį sudaro 110 mlrd. eurų, Europos paskola, be kurios Graikijos laukia neišvengiamas nemokumas, negali būti skirta be visų 17 euro zonos šalių pritarimo.
Sprendimai skirti naujas paskolas Graikijai iš Europos finansinio stabilumo ir lankstumo didinimo fondo buvo priimti ES viršūnių susitikime liepą, kad jie įsigaliotų, juos turi patvirtinti šalių-narių parlamentai.
Tačiau į šiuos sprendimus, kad juos būtų galima pateikti svarstyti parlamentams, dabar turi būti įtraukta Suomijos griežtai reikalaujama nauja nuostata dėl paskolų užstatų.
Europos Komisijos atstovai tikisi, kad susitarimas dėl užstato formos bus pasiektas iki mėnesio pabaigos.
Po rinkimų balandį Suomijos parlamente trečiąją didžiausią frakciją sudarė nacionalistinė partija „Tikrieji suomiai“, kuri griežtai nepritaria finansinei paramai Graikijai ir Portugalijai.
Socialdemokratai, užėmę antrąją vietą, taip pat kritikuoja ES veiksmus ir sutiko įeiti į vyriausybės koaliciją, jeigu tik Suomija gaus Graikijai ir kitoms ES šalims teikiamų paskolų garantijas.
