„Gailiuosi, kad susilaukėmė tiek daug vaikų, – sakė G.Ndageramiwe. – Jei galėčiau viską pradėti iš naujo, norėčiau tik dviejų ar trijų.“
Tuo tarpu klestinčiame Ahmedo Kasadhos ūkyje rytinėje Ugandoje nuotaikos visai kitos. „Mano tėvas turėjo 25 vaikus. Aš jų kol kas turiu tik 14, tačiau ateityje planuoju turėti daugiau“, – tvirtino dvi žmonas turintis A.Kasadha. Vyro įsitikinimu, didelė šeima – tai sėkmės ženklas ir garantija, kad juo bus pasirūpinta senatvėje.
Kai devintasis G.Ndageramiwe kūdikis ar kuris nors kitas Kasadhos klano palikuonis išvys šį pasaulį, pasaulio gyventojų skaičius jau bus peržengęs istorinius 7 mlrd.
Vakarų Europai, Japonijai ir Rusijai šis istorinis slenkstis skamba ironiškai – šios šalys jau kurį laiką nerimauja dėl pernelyg mažo gimstamumo ir gyventojų senėjimo. Kinijoje ir Indijoje, valstybėse, turinčiose daugiausia gyventojų pasaulyje, šis istorinis slenkstis – tai dingstis iš naujo įvertinti politinius žingsnius, kurie jau sumažino kadaise itin spartų gyventojų augimą.
Didžiausias gyventojų prieaugis numatomas Afrikos miestuose. T.y., šiuose miestuose esančiuose lūšnynuose, kur gyvenimo sąlygos yra siaubingos.
Burundyje, Ugandoje ir kitose Užsachario Afrikos šalyse žinios apie 7 mlrd. pasaulio gyventojų turi dar kitokį atspalvį. Šis regionas prislėgtas dvigubos naštos: aukščiausių pasaulyje gimstamumo reitingų ir didžiausio pasaulyje skurdo. Dabartinis 900 mln. šio regiono gyventojų skaičius per artimiausius 40 metų, situacijai nesikeičiant, pasieks 2 mlrd. Prognozuojama, kad šis gyventojų prieaugis per minėtą laikotarpį sudarys pusę viso pasaulio gyventojų prieaugio.
„Didžiausias gyventojų prieaugis numatomas Afrikos miestuose. T.y., šiuose miestuose esančiuose lūšnynuose, kur gyvenimo sąlygos yra siaubingos“, – teigia Niujorke įsikūrusios tyrimų organizacijos „Population Council“ atstovas Johnas Bongaartsas.
Ar katastrofa neišvengiama? Nebūtinai. Tačiau, anot ekspertų, didžioji dalis Afrikos ir kitos šalys, kuriose gyventojų prieaugis itin didelis, kaip Afganistanas ir Pakistanas, bus prislėgtos pastangų aprūpinti savo žmones maistu, vandeniu ir darbu. Ypatingai, jei šiose šalyse nebus imtasi įgyvendinti naujų, esminių šeimos planavimo priemonių.
„Didžiulis skurdas ir didelės šeimos turi tendenciją sustiprinti vienas kitą, – teigia aplinkosaugos analitikas, vadovaujantis Žemės politikos institutui Vašingtone, Lesteris Brownas. – Laukiantis iššūkis – pertraukti šį ciklą ir paspartinti poslinkį į mažesnes šeimas.“
Be šio įsiterpimo, pasak L.Browno, maisto ir vandens trūkumas galėtų paskatinti politinę besivystančių regionų destabilizaciją.
„Yra gan nemažai žemės, kuri būtų derlinga, jei turėtume vandens, – kalbėjo jis. – Tačiau vanduo tampa tikru iššūkiu.“
Tarptautinio Vandens valdymo instituto nuogąstavimai tokie patys. Insituto ekspertai prognozuoja, kad 2025-aisiais apie 1,8 mlrd. žmonių gyvens vietose, kenčiančiose nuo didžiulio vandens trūkumo.
Pasak demografų, pasaulio gyventojų skaičius 1 mlrd. pasiekė tik 1804 metais. Prireikė dar 123 metų, kad jis 1927-aisiais šokteltų iki 2 mlrd. Tuomet augimo tempai pradėjo greitėti – 3 mlrd. gyventojų skaičių pasaulis peržengė 1959 metais, 4 mlrd. – 1974-aisiais, 5 mlrd. – 1987-aisiais, 6 mlrd. – 1998-aisiais.
 |
| „Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Nigeris |
Jungtinės Tautos prognozuoja, kad 2025-aisiais pasaulyje gyvens 8 mlrd. gyventojų, o 2083-aisiais – 10 mlrd. Tačiau šie skaičiai galėtų būti daug didesni ar mažesni, priklausomai nuo tokių aplinkybių, kaip gimstamumo kontrolė, kūdikių mirtingumo rodikliai ir vidutinė gyvenimo trukmė. Pastaroji nuo 48 metų 1950-aisiais šiandien išaugo iki 69 metų.
„Iš esmės tai nėra priežastis skelbti pavojų – nuo 1950-ųjų pasaulis sugėrė didžiulį gyventojų prieaugį“, – įsitikinęs „Population Council“ viceprezidentas J.Bongaartsas. Tačiau jis taip pat įspėjo apie didėjančią įtampą: kylančios energijos išteklių ir maisto kainos, aplinkosaugos iššūkiai, daugiau nei 900 mln. maisto nepriteklių kenčiančių žmonių.
„Turtingiesiems tai yra absoliučiai suvaldoma situacija, – kalbėjo J.Bongaartsas. – Tačiau labiausiai nukentės gyvenantys vargingai.“
JT atstovas, buvęs Nigerijos sveikatos ministras Babtunde Osotimehinas, 7 mlrd. slenkstį apibūdino kaip kvietimą imtis veiksmų – ypatingai įgalinant paaugles mergaites likti mokyklose ir suteikiant galimybę moterims nuspręsti, kiek vaikų jos nori turėti.
„Šis slenkstis – tai galimybė į dėmesio centrą sugrąžinti moterų teisių ir šeimos planavimo klausimus, – sakė jis viename savo interviu. – Pasaulyje yra 215 mln. moterų, kurioms reikalingas šeimos planavimas, tačiau jos neturi galimybės planuoti savo šeimos. Jei galėtume tai pakeisti ir jei šios moterys galėtų savo gyvenimus paimti į savo rankas, gyventume geresniame pasaulyje.“
Tačiau, kaip pažymėjo B.Osotimehinas, su gyventojų prieaugiu susiję iššūkiai skiriasi visame pasaulyje.
„Associated Press“ žurnalistai išanalizavo kelis pavyzdžius.
Azijos milžinės
Indijoje knibždantys lūšnynai, žmonių perpildytos gatvės ir traukiniai – tai didžiulio šalies gyventojų skaičiaus įrodymas. Su savo 1,2 mlrd. gyventojų šiuo metu Indija atsilieka tik nuo Kinijos, pasaulyje pirmaujančios gyventojų skaičiumi. Tačiau prognozuojama, kad apie 2030-uosius Indija aplenks savo kaimynę, kai jos gyventojų skaičius, kaip manoma, pasieks apie 1,6 mlrd.
Visgi net ir esant šiems skaičiams, Indijos gyventojų prieaugio tempas sulėtėjo. Pasak demografų, Indijos vaisingumo rodiklis, šiuo metu siekiantis 2,6 vaiko vienai moteriai, iki 2025-ųjų turėtų sumažėti iki 2,1 vaiko, o iki 2035-ųjų – iki 1,8 vaiko.
Daugiau nei pusė Indijos gyventojų – jaunesni nei 25 metų. Kai kurie politikos planuotojai įsitikinę, kad šis „jaunimo dividendas“ per ateinančius kelis dešimtmečius paskatins teigiamus pokyčius šalyje. Tačiau ne vienas ekspertas pažymi, kad šios viltys nepasitvirtins be didžiulių socialinių investicijų.
„Jei jauni šalies gyventojai išliks neišsilavinę, be įgūdžių, darbo, tuomet šis dividendas nueis perniek“, – įsitikinęs „Population Council“ demografas Naujajame Delyje Shereenas Jejeebhoy.
Ekspertai taip pat nerimauja dėl didėjančios lyčių takoskyros, kurios šaknys – Indijos šeimose įsitvirtinusi tradicija pirmenybę teikti sūnui, o ne dukrai. Šalyje itin išpopuliarėjo vaisiaus lyties nustatymo tyrimai, dažniausiai pasibaigiantys abortu, paaiškėjus, kad šeima laukiasi dukters. Pasekmės – šalyje daugėja berniukų. Kaip parodė neseniai atlikti tyrimai, 1 000-čiui berniukų, jaunesnių nei šešeri metai, tenka 914 to paties amžiaus mergaičių.
Šeimos planavimas Indijoje – jautrus klausimas. Praėjus 35-eriems metams po to, kai viena iš šalies valdžių buvo nuversta dėl bandymo įgyvendinti agresyvią gyventojų augimo kontrolės programą, nė vienas iš Indijos politinių lyderių nenori sekti nuverstos valdžios atstovų pavyzdžiu.
Šiuo metu Kinija išlieka valstybe, turinčia daugiausiai gyventojų pasaulyje – 1,34 mlrd. Per pastarąjį dešimtmetį gyventojų šioje šalyje padaugėjo 73,9 mln. Tai daugiau nei gyventojų skaičius Prancūzijoje ar Tailande.
Visgi svarbu pažymėti, kad gyventojų prieaugio tempai gerokai sulėtėjo ir Kinijoje. Manoma, kad 2027 metais gyventojų skaičius Kinijoje ims mažėti, o apie 2050-uosius bus net mažesnis nei šiandien.
 |
| greitgrisim.lt nuotr./Vaikas |
Vakarų Europa ir Jungtinės Valstijos
Dar visai neseniai Ispanijos vyriausybė, norėdama padrąsinti tėvus susilaukti vaikų ir pagerinti šalies gimstamumo rodiklius, už kiekvieną naujagimį šeimai skirdavo 2 500 eurų premiją. Šaliai įklimpus į finansinį nuosmukį, naujagimių tėvai pinigų iš valdžios nebesulaukia. Iškilo klausimas – kas ateityje išlaikys pagyvenusius šalies piliečius?
Šis klausimas ramybės neduoda daugeliui Europos valstybių, kurios pastaruosius kelerius metus mąstė, kaip įveikti mažėjantį gimstamumą ir gyventojų senėjimą. Smogusi krizė privertė nutraukti kai kurias šeimų atžvilgiu draugiškas valdžios iniciatyvas.
Ispanija ir Italija, šalys, priverstos imtis itin griežtų ekonominių priemonių, norėdamos sumažinti savo biudžetų deficitus, kovoja su dviem problemomis. Pirma, moterys vis dažniau nusprendžia savo pirmojo vaiko susilaukti vyresniame amžiuje. Antra, sunkumai susirasti darbą ir prieinamą būstą dažnai atgraso poras nuo vaikų apskritai.
2010-aisiais, ketvirtus metus iš eilės, Italijoje mirė daugiau žmonių nei gimė. Nepaisant to, šalies gyventojų skaičius nežymiai paaugo iki 60,6 mln. Iš esmės tai lėmė imigracija, kuri Europoje yra itin jautrus klausimas.
Kitaip nei daugelyje kitų Europos valstybių, Prancūzijoje nežymus gyventojų prieaugis užfiksuojamas kasmet. Šioje šalyje kūdikių gimstamumo rodikliai yra vieni iš aukščiausių Europos Sąjungoje – 2 vaikai vienai moteriai.
Viena iš priežasčių – afrikiečių, pasižyminčių gausiomis šeimomis, imigracija į Prancūziją. Tačiau negalima nuvertinti ir šeimai draugiškų Prancūzijos valdžios iniciatyvų. Valdžia siūlo puikiai išvystytą ikimokyklinę vaikų priežiūros infrastruktūrą, išmokas šeimoms, turinčioms daugiau nei vieną vaiką, dosnias motinystės atostogas ir atleidimą nuo mokesčių auklių darbdaviams.
Jungtinės Valstijos, kaip ir Prancūzija, pasižymi vienu iš aukščiausių gimstamumo rodiklių tarp išsivysčiusių valstybių. Šalies vaisingumo rodiklis – 2,1 vaikas vienai moteriai. Dėl imigracijos Jungtinių Valstijų gyventojų skaičius kasmet padidėja 1 proc. Po Kinijos ir Indijos, JAV, turinti 312 mln. gyventojų, yra trečioji daugiausia gyventojų pasaulyje turinti šalis.
 |
| D.Kinderio nuotr./Vietnamiečių vaikai |
Afrika
Prognozuojama, kad netrukus Nigerijos sostinė Lagosas aplenks Egipto sostinę Kairą ir taps didžiausiu Afrikos miestu. Šiuo metu mieste gyvena 15 mln. žmonių. Kasmet jų čia padaugėja 6 proc. Miestas susiduria su milžiniška transporto kamščių, sanitarijos ir vandens trūkumo problema. Neseniai JT paskelbė, kad du trečdaliai Lagoso gyventojų gyvena skurde.
Likusi Nigerija neauga taip sparčiai. Kasmetis šios šalies gyventojų prieaugis svyruoja nuo 2 proc. iki 3,2 proc. Tačiau 160 mln. gyventojų turinti Nigerija yra daugiausiai piliečių Juodajame žemyne turinti šalis.
JT atstovė Nigerijoje Ndyanabangi Bannet pažymi, kad 60 proc. Nigerijos gyventojų yra jaunesni nei 30 metų ir kad visi jie turi būti aprūpinti galimybe mokytis, tobulinti savo įgūdžius ir sveikatos apsauga.
Ugandos, kitos itin sparčiai augančios Afrikos valstybės, prezidentas Yoweri Museveni ilgą laiką smerkė gyventojų augimo kontrolę ir ragino savo piliečius, ypatingai kaiminėse vietovėse, ir toliau turėti dideles šeimas. Tačiau visai neseniai šalies valdžia pripažino, kad jos gyventojų prieaugio rodiklis turi būti sumažintas, nes šalies ekonomika jo nebepatempia. Kiek anksčiau šiais metais Ugandoje kilo protestai, kuriuos iššaukė jaunimo nusivylimas nedarbo mastais. Protestuotojams susidūrus su policija, žuvo devyni žmonės.
Dar viena Afrikos valstybė, kurios gyventojų prieaugis itin spartus – Burundis. Turėdamas 8,6 mln. gyventojų, Burundis yra antra tankiausiai apgyvendinta Afrikos valstybė po kaimyninės Ruandos.
Besitęsiantis didelis gyventojų prieaugis čia sutampa su mažėjančiais gamtos ištekliais. Neabejojama, kad netrukus žemdirbystei tinkamų žemės plotų šioje šalyje dar labiau sumažės, o skurdas plačiai paplis. 90 proc. šalies gyventojų gyvena kaiminėse vietovėse. Žemės ūkis – vienintelis jų išgyvenimo šaltinis.
