Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Pasikeitusio klimato kaina: kasmet valstybėms reikės išleisti apie 100 mlrd. dolerių

Klimato atšilimas
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr. / Klimato atšilimas
Šaltinis: Lrt.lt
0
Skaitysiu vėliau
A A

Net jei išsipildytų gerojo scenarijaus prognozės ir vidutinė pasaulio temperatūra iki 2050 m. pakiltų mažiau nei dviem laipsniais, skaičiuojama, kad pasaulio valstybėms, siekiant prisitaikyti prie pokyčių, kasmet reikės apie 100 mlrd. dolerių. Tačiau į šią sumą neįskaičiuojami tokie galimi katastrofiški įvykiai, kaip taifūnai ar potvyniai, pridarantys galybę nuostolių.

Jeigu manote, kad nuo klimato pokyčių kenčia tik baltosios meškos, gyvenančios toli nuo jūsų, labai klystate – tokia žinia siunčiama naujausioje Jungtinių Tautų klimato kaitos ataskaitoje. Čia pateikiami mokslininkų įrodymai, kad Žemės planetai iškilęs rimtas pavojus. Taip pat siunčiama žinia pasaulio politinių sprendimų priėmėjams imtis greitų veiksmų ir mažinti anglies dvideginio išmetimą bei prisitaikyti prie ekstremalėjančio klimato.

Susitarti nesugebama jau 20 metų

„Yra priežasčių, kodėl šios ataskaitos išvadų visuomenė neturėtų ignoruoti. Jos yra nuodugnios ir išsamios, mes turime pakankamai priežasčių tvirtinti, kad, jei pasaulyje nebus mažinamas šiltnamio dujų išmetimas ir klimatas šiltės tokiu pat greičiu, žmonijos stabilumas gali labai rimtai susvyruoti“, – pabrėžia Jungtinių Tautų (JT) Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos pirmininkas Rajendra Pachauri. Jis tikisi, kad paskelbtos ataskaitos išvados privers žmones greitai sureaguoti. Skelbiama, kad klimato kaitos padariniai gali išplisti daug greičiau ir plačiau, nei buvo prognozuota anksčiau. O laiko, kad būtų galima sušvelninti pokyčius, lieka vis mažiau.

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Klimatologijos skyriaus vedėja Audronė Galvonaitė sako, kad klimato kaitą pastebi net vaikai: „Jiems nebėra kada paslidinėti, pačiuožinėti rogutėmis ir net vasarą darosi per karšta. Taip neturėtų būti, nes klimatas yra ilgalaikis procesas, kuris nepasikeičia per vieną dieną ar mėnesį.“

Anot klimatologės, akivaizdžiai pagreitėjusią klimato kaitą patvirtina auganti vidutinė metinė temperatūra. „Jau šis amžius yra priskiriamas prie karščiausių, o pastarieji 13 metų patenka į karščiausių metų tryliktuką“, – sako ji.

Jau šis amžius yra priskiriamas prie karščiausių, o pastarieji 13 metų patenka į karščiausių metų tryliktuką

Mokslininkai teigia, kad dėl šylančio klimato jau dabar pastebimi akivaizdūs pokyčiai: dažnėjantys ir stiprėjantys ekstremalūs gamtos reiškiniai, tokie kaip sausros, potvyniai, audros, savaiminiai gaisrai, dideli temperatūrų pokyčiai, besikeičiančios gamtos ekosistemos. Prognozuojama, kad visai netolimoje ateityje tokių įvykių, nusinešančių vis daugiau gyvybių, tik daugės.

JT Klimato komisija reikalauja pasaulio vyriausybių skubiai atkreipti dėmesį į vis labiau ryškėjančias grėsmes ir kuo greičiau susitarti dėl anglies dvideginio dujų išmetimo mažinimo. Tokiu atveju žmonija turėtų daugiau laiko prisitaikyti prie ekstremalėjančio klimato. Pabrėžiama, kad sprendimų atidėliojimas gali labai daug kainuoti. Nors Tarpparlamentinė klimato komisija, gavusi Nobelio taikos premiją, paskutinius 20 metų skelbė apie daugelį grėsmių keliančius klimato pokyčius, praraja tarp mokslininkų išvadų ir vyriausybių veiksmų išlieka labai didelė. Taip pat, nors nemažai šalių jau imasi tam tikrų veiksmų, trūksta globalaus susitarimo.

A. Galvonaitė sako, kad užtenka rašinėti – būtina imtis veiksmų. O šalys, kurios labiausiai teršia, turi nulipti nuo savo politinio pjedestalo ir priimti sprendimus, kurie leistų susitarti, kaip mažinti šiltnamio dujų išmetimą. „Yra šalių, kurios niekaip nenori pasirašyti susitarimo, joms finansiškai labiau apsimoka mokėti baudas. Labai dažnai teigiama, kad laikas pradėti veikti, nors iš tikrųjų tai padaryti reikėjo anksčiau“, – tvirtina klimatologė.

Klimato pokyčiai stipriai paveiks pasaulio ekonomiką

Daugiau nei tūkstančio puslapių dokumente mokslininkai suteikia galimybę įstatymų priėmėjams įsigilinti, kokios grėsmės kyla jų regionams, kokie veiksmai jas sušvelnintų ir kaip prie jų prisitaikyti. Prognozuojama, kad klimato pokyčiai stipriai paveiks pasaulio ekonomiką. Nors didžiausios grėsmės ir iššūkiai, anot mokslininkų, kyla neturtingiausioms pasaulio valstybėms, dideli nuostoliai numatomi ir ekonomiškai stiprioms šalims.

Net jei išsipildytų gerojo scenarijaus prognozės ir vidutinė pasaulio temperatūra iki 2050 m. pakiltų iki 2 °C, skaičiuojama, kad pasaulio valstybėms, siekiant prisitaikyti prie pokyčių, kasmet reikės apie 100 mlrd. dolerių. Tačiau į šią sumą neįskaičiuojami galimi katastrofiški įvykiai, tokie kaip praėjusį lapkritį Filipinus nusiaubęs taifūnas, pareikalavęs daugiau nei 6 tūkst. gyvybių ir padaręs 10 mlrd. dolerių nuostolių. Ar, pavyzdžiui, metų pradžioje Didžiąją Britaniją užlieję potvyniai, kainavę daugiau nei 1 mlrd.

Kembridžo universiteto klimato kaitos politikos mokslininkas Chrisas Hope`as CNN sakė, kad, jei pasieksime 4 °C vidutinę temperatūrą (o didelė dalis mokslininkų mano, kad taip ir bus) ir jei šiltnamio efektą sukeliančių dujų bus išmetama tiek pat, nuostoliai bus daugybę kartų didesni. „Net jei stengsimės sumažinti emisijas, maža tikimybė, kad sugebėsime išlaikyti vidutinę temperatūrą žemiau 2 °C. Jei bus imtasi iš tikrųjų rimtų priemonių siekiant sušvelninti pokyčius, verslas, naudojantis anglį, naftą, dujas ir kitą iškastinį kurą, turės susimokėti. Tai turėtų būti apie 125 doleriai už toną išmetamo anglies dvideginio dujų. Už daromą žalą teršėjai turi atsakyti“, – įsitikinęs Ch. Hope`as.

Jo pastebėjimu, nauja mokesčių tvarka apskritai padidintų anglies, benzino kainas, o verslo atstovai neabejotinai pasipiktintų. Tačiau tai priverstų įmones nuo taršių energijos šaltinių pereiti prie alternatyvių, atsinaujinančių šaltinių, kuriems būtų taikomos mokesčių lengvatos: „Jei plėstume alternatyvios energijos sritį ir įdarbintume žmones atsinaujinančios energijos įmonėse bei griežtai apmokestintume objektus, išmetančius šiltnamio dujas, labai greitai tai būtų sureguliuota ir atneštų ekonominės naudos.“

Ataskaitoje taip pat skelbiama, kad pasaulyje išauginamų ryžių, kukurūzų, kviečių derlius per artimiausius dešimtmečius sumažės ketvirtadaliu. Dėl to gerokai pakils maisto kainos. Taip pat skaičiuojama, kad, mažėjant žuvų, pagrindiniuose žvejybos regionuose jų bus sugaunama perpus mažiau. Dėl mažėjančių maisto, geriamo vandens atsargų, ekstremalių gamtos reiškinių, plintančių ligų, kaip spėjama, gali didėti jau ir dabar vykstanti migracija ar net kilti konfliktų dėl išteklių.

Grėsmių gamtai ir žmonėms vis daugėja

Yra mokslininkų, kurie ataskaitą vadina kaip keliančią perdėtą paniką. Esą kai kuriose geografinėse platumose galima tikėtis net ir naudos, pavyzdžiui, žemės ūkio srityje. Tarkim, šiltėjant klimatui, per vieną sezoną bus galima išauginti daugiau derliaus. Tačiau JT Klimato komisija pabrėžia, kad neigiamas poveikis neabejotinai nusveria galimus teigiamus pokyčius.

Klimatologė A. Galvonaitė tvirtina, kad šviesti būtina ir žmones, kurie, kaip ir politikai, problemų nemato. „Labai dažnai ir Lietuvoje sakoma, kad viskas bus gerai, imsime du derlius, reiks mažiau kūrenti, nereikės tiek daug drabužių, o aš visuomet klausiu – o kur dėsime visus parazitus“, – stebisi ji.

Anot A. Galvonaitės, įvairūs parazitai, būdingi tik šiltesniems kraštams, pamažu keliauja į anksčiau buvusius šaltesnius regionus. Dėl parazitų migracijos ir šiltėjančio klimato jau dabar vidutinėse klimato juostose smarkiai nyksta spygliuočiai medžiai. Jei klimatas ir toliau šiltės tokiu tempu, į Europą (žinoma, ir į Lietuvą) gali atkeliauti net maliariniai uodai, o po visą pasaulį išplisti įvairios kitos ligos.

Nors klimato pokyčiai jau dabar trikdo žmonių gyvenimą, pirmiausia dėl kylančios temperatūros labiausiai kenčia gamta, nyksta arba keičiasi ekosistemos, neatsiejamos ir nuo žmogaus kasdienybės. Vandenynas vis labiau rūgštėja, nes sugeria didelę dalį anglies dvideginio, ir vis labiau šyla. Dėl to ne tik kyla vandens lygis, bet ir nyksta daugelis žuvų, augalų rūšių. Sparčiai nyksta koraliniai rifai, saugantys didžiausią pasaulyje biologinę įvairovę ir žuvingiausius regionus.

Visame pasaulyje gyvūnai, augalai, gyvenantys sausumoje, upėse, jūrose, jau pakeitė arba keičia savo migracijos kelius ir sezonišką elgseną. Augalai pradeda žydėti anksčiau, o prie to turi prisitaikyti bitės. Daugelis gyvūnų ir minėti parazitai jau dabar sparčiai migruoja į aukštumas – temperatūrai kylant, jie keliasi arčiau ašigalių. Tačiau kai kuriems gyvūnams, pavyzdžiui, baltosioms meškoms, snieginiams leopardams, jau nebėra kur trauktis.

A. Galvonaitė priduria, kad, be viso to, tirpstantis Arkties vandenyno ledas praskiedžia sūrų jūros vandenį: „Manoma, kad sūrus ir šaltas vanduo pakelia Golfo srovę į paviršių, antraip ji tekėtų dugnu. Taigi Golfo srovė gali nustoti tekėti paviršiumi ir šildyti Europos klimatą, be to, gali pakeisti kryptį ar pasisukti į kitą pusę.“

Dar vienas pavojus, anot klimatologės, – tirpstant Arkties vandenyno ledui, pradėjo tirpti amžinojo įšalo zonos – didžiuliai monolitai, ant kurių stovi miestai, yra naftos telkiniai. „Ten atsiveria ertmės ir į paviršių veržiasi metanas, kuris dar labiau greitina klimato atšilimą. Išeina dvigubas poveikis“, – sako ji.

Pasirinkimo pasaulis nebeturi

Mokslininkai vieningai sutaria, kad, net jei iš viso būtų sustabdytas anglies dvideginio išmetimas, didelį pagreitį įgiję klimato pokyčiai ir toliau keltų dramatiškas pasekmes, todėl JT ataskaitoje pabrėžiama prisitaikymo svarba. Tai gali būti sienų, saugančių nuo potvynių, statybos, naujoviškų drėkinimo sistemų kūrimas, miestų infrastruktūrų pritaikymas prie ekstremalių gamtos reiškinių. Daugelis miestų, tokių kaip Amsterdamas, Niujorkas, Venecija, kuriems ateityje prognozuojamas užtvindymas, jau kuria įvairius projektus, tačiau mokslininkai perspėja, kad didžioji dalis pasaulio pokyčiams nepasiruošusi.

JAV Atmosferos tyrimų centro mokslininkas Bobas Hensonas įsitikinęs, kad turi būti ruošiamasi blogiausiam. Vis dėlto mes net neįsivaizduojame, kas gali įvykti: „Galima tikėtis įvykių, su kuriais dar nesame susidūrę, pavyzdžiui, liūtys ir potvyniai Didžiojoje Britanijoje buvo didžiausi per paskutinius 200 metų. Turime būti pasiruošę tokiems įvykiams.“

Patariama dažniau į darbą keliauti dviračiu, viešuoju transportu ar tiesiog eiti pėsčiomis, skalbti vėsesniame vandenyje, vartoti mažiau produktų, kuriems atvežti reikėjo daug degalų

Klimatologė A. Galvonaitė mano, kad pirmiausia reikėtų labai rimtai remti mokslą. Nes nuo mokslo ir mokslininkų idėjų ir priklauso, kaip pavyks prisitaikyti. Taip pat ji primena, kad kiekvienas žmogus gali prisidėti siekiant išsaugoti klimatą tokį, koks yra dabar. Juk, sudėję daugiau nei 7 mlrd. planetos gyventojų taršą, gauname didelius skaičius.

Patariama dažniau į darbą keliauti dviračiu, viešuoju transportu ar tiesiog eiti pėsčiomis, skalbti vėsesniame vandenyje, vartoti mažiau produktų, kuriems atvežti reikėjo daug degalų, tiesiog mažiau vartoti, naudoti elektrą taupančias lemputes, statyti ekonomiškus būstus, rūšiuoti atliekas ar, jei įmanoma, namuose įsirengti saulės energijos šildymo sistemą.

Tačiau prie klimato pokyčių švelninimo labiausiai prisidėtų pasaulio valstybių bendras sprendimas drastiškai mažinti šiltnamio dujų išmetimą. Tokio susitarimo laukiama 2015 m. pabaigoje. „2015 m. jie nori nenori turės priimti sprendimus. Jie turi susirinkti pasiruošę, o ne iš naujo pradėti svarstyti. Turėsime pasirašyti naują susitarimą, kaip Kioto protokolas, nes kitaip sunaikinsime ir planetą, ir save“, – teigia A. Galvonaitė.

Lrt.lt
Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
KALĖDINIŲ DOVANŲ GIDAS
Parašykite atsiliepimą apie 15min