Vatikano skundai, kad jis neteisingai pasirinktas puolimo taikiniu, jo pareiškimai ar iniciatyvos, įvertinti kaip dalinės priemonės, taip pat ne vienas neapdairus žingsnis tik įsiplieskus skandalui susilpnino pontifiką, sako analitikai.
Benediktas XVI, kuriam penktadienį sukaks 83-eji metai, jau anksčiau dėl kitų opių klausimų pelnė tariamai nejautraus žmogaus reputaciją.
Vokiečių kilmės popiežius nuo 2005 metų, kai stojo prie Katalikų bažnyčios vairo, ne kartą užsitraukė žydų nemalonę. Ypač neigiamos jų reakcijos sulaukė Benedikto XVI sprendimas atšaukti britų vyskupo tradicionalisto Richardo Williamsono, tvirtinusio, jog kad nacių dujų kamerų iš viso nebuvo, ekskomuniką.
Per penkerius pontifikavimo metus Benediktas XVI taip pat supykdė musulmonus, indėnus, lenkus, homoseksualius asmenis ir net mokslininkus.
„Per visą šių laikų istoriją nebuvo pontifikato, kuris būtų paženklintas tokiomis cikliškomis krizėmis, kurios šiuo laiku tapo nuolat besikartojančios“, – sakė Vatikano klausimų ekspertas Marco Politi iš kairiosios pakraipos italų laikraščio „Il Fatto Quotidiano“.
Pasak jo, iš visų buvusių krizių, be jokios abejonės, labiausiai žalinga yra pastaroji, kilusi dėl vaikų seksualinio išnaudojimo, nes „nusikaltimai, įvykdyti dvasininkų, buvo dangstomi Bažnyčios vadovybės tylos skraiste“.
„Tai ne pavieniai nusikaltimai, bet institucinė tylos nuodėmė“, – pabrėžė M.Politi.
Jis gyrė popiežių Benediktą XVI už praėjusį mėnesį paskelbtą laišką Airijos katalikų bendruomenei, kuriame jis priekaištavo airių vyskupams už tai, kad jie padarė „rimtų klaidą“, reaguodami į kaltinimus dėl kunigų vykdyto vaikų tvirkinimo.
Vis dėlto M.Politi pareiškė: „Kadangi daug jo pasirinkimų išprovokavo krizes, Benediktas supriešino katalikų pasaulį, ir šiandien Bažnyčia yra labai pasidalijusi, net jei to neparodo.“
„Šventasis Sostas prarado gebėjimą pritraukti (žmones) ir daryti įtaką viešajai nuomonei, kurį turėjo Jono Pauliaus II pontifikavimo metu“, – sakė M.Politi.
Kitas Vatikano reikalų žinovas Johnas Allena iš JAV laikraščio „National Catholic Reporter“ sakė: „Verslo administravimo požiūriu, šio pontifikato metu iš vienos krizės brendama į kitą.“
Benediktas XVI su pirmąja didelio masto krize susidūrė 2006 metų rugsėjį. Tuomet pontifikas pakurstė musulmonų bendruomenės įtūžį savo kalba, kurioje netiesiogiai pritarė mažai žinomo XIV amžiuje gyvenusio Bizantijos imperatoriaus Manuelio II Palaeologo minčiai, jog islamui iš esmės yra būdingas smurtas.
Vis dėlto bene dažniausiai per pirmuosius penkerius pontifikavimo metus Benediktas XVI sulaukdavo žydų bendruomenės kritikos dėl jo žingsnių, susijusių su judaizmu.
2008-aisiais popiežius leido atgaivinti Didžiojo penktadienio maldą „už žydų atsivertimą“, kurios buvo atsisakyta per Vatikano II Susirinkimą, vykusį praėjusio amžiaus septintajame dešimtmetyje. Žydų organizacijos tuomet tvirtino, jog tai nesuderinama su geranorišku tarpreliginiu dialogu.
Po virtinės Vatikano ir paties pontifiko pareiškimų bei gestų, kuriais siekta sušvelninti įtampą, katalikų ir žydų tarpusavio santykiai pagerėjo. Ypač prie to prisidėjo pernai gegužę įvykusi Benedikto XVI piligriminė kelionė į Izraelį.
Šios kelionės metu jis pasimeldė prie Raudų (Vakarinės) sienos, kuri yra svarbiausia žydų maldininkų lankymo vieta, ir apsilankė virš jos iškilusiame komplekse, kuris yra šventa vieta ir judėjams, ir musulmonams.
Tačiau gruodį jis vėl išprovokavo žydų bendruomenės pyktį, paskelbęs Antrojo pasaulinio karo laikų popiežių Pijų XII garbinguoju ir tokiu būdu atverdamas kelią jo beatifikacijos – paskelbimo palaimintuoju – procesui, po kurio lieka tik vienas žingsnis iki kanonizacijos – paskelbimo šventuoju.
Kai 2007 metais Benediktas XVI lankėsi Brazilijoje, kilo triukšmas dėl jo pasisakymo, kad indėnai „tyliai ilgėjosi“ Kristaus, o kolonistai iš Europos jiems neprimetė savo tikėjimo.
Tuo tarpu pernai per savo pirmąjį popiežiškąjį vizitą Afrikos žemyne, kuriam skaudžiausiai smogė AIDS pandemija, Benediktas XVI išprovokavo kritikos bangą, pareiškęs, kad prezervatyvai „skatina AIDS plitimą“.
„Tuomet Vakarų šalių vyriausybės pirmą kartą oficialiai kritikavo popiežių, o Belgijos parlamentas netgi priėmė prieš Vatikaną nukreiptą dokumentą“, – priminė M.Politi.
Vis dėlto J.Allenas pabrėžė, kad mokymo klausimais, kurie yra stiprioji popiežiaus teologo pusė, Benediktas XVI pristatė „gilių, puikiai parašytų, ryškių“ dokumentų, įskaitant tris enciklikas.
„Labai ironiška, jog Benediktui puikiai sekasi toje srityje, kuri jam labiausiai rūpi, tačiau visa tai užtemdo jo pontifikavimą lydintis chaosas“, – sakė J.Allenas.
