Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Kiek JAV kainavo slapti CŽV kalėjimai užsienyje?

Įtariamas teroristas
„Scanpix“/AP nuotr. / Įtariamas teroristas
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Įtariamus teroristus tardę pareigūnai iš CŽV gaudavo po 1,8 tūkst. JAV dolerių per dieną. Kad įtikintų kitas valstybes priimti kalinius, CŽV negailėdavo milijoninių dovanų – kartais banknotai būdavo nešami tiesiog dėžėmis, o jų niekas net neskaičiuodavo. Paviešintoje ataskaitoje daugelyje vietų yra cenzūruotos sumos, joje neskelbiama ir bendra sąmata – tik paminima, kad ji buvo gerokai didesnė nei 300 mln. JAV dolerių. Tačiau „Quartz“ skaičiuoja, kad visa programa kainavo mažų mažiausiai 480 mln. JAV dolerių. Kam jie buvo leidžiami?

Užmokestis tardytojams

Medžiagoje pažymima, kad kontraktininkams, kurie buvo apmokomi „sustiprinto tardymo technikos“, už dieną buvo mokama 1,8 tūkst. JAV dolerių – keturis kartus daugiau nei tiems, kurie nenaudojo šių metodų. Tardytojams buvo mokama už tai, kad jie šiurkščiai tardytų, išbandytų kalinių psichologinę būseną ir rekomenduotų tolesnes tardymo technikas.

Kontraktininkai sudarė 85 proc. CŽV darbuotojų šioje programoje, įskaitant ir vieną įmonę, kuri sudarė sutartį dėl 180 mln. JAV dolerių.

Galiausiai ta sutartis buvo nutraukta, tačiau įmonė spėjo gauti 81 mln. JAV dolerių. Įmonę buvo įkūrę du buvę JAV karinių oro pajėgų psichologai – Jamesas E. Mitchellas ir Bruce'as Jessenas. Jie įvardijami kaip atlikę pagrindinį vaidmenį CŽV įkalinimo ir tardymo programos kūrime, vykdyme ir vertinime.

Po to, kai vienas kalinys mirė nuo hipotermijos, kai buvo nakčiai paliktas nuogas šaltoje betoninėje kameroje, jį prižiūrintis CŽV agentas gavo 2,5 tūkst. JAV dolerių priedą grynaisiais už „pastoviai gerėjantį darbą“.

Užmokestis už slaptus kalėjimus kitose šalyse

Didžiausios vertės įtariamuosius teroristus JAV siųsdavo į „juodąsias skyles“ kitose valstybėse. Dauguma jų atsidūrė Afganistane, tačiau manoma, kad tokie kalėjimai buvo įrengti ir Lietuvoje, Lenkijoje, Rumunijoje bei Tailande.

Kontraktininkams, kurie buvo apmokomi „sustiprinto tardymo technikos“, už dieną buvo mokama 1,8 tūkst. JAV dolerių – keturis kartus daugiau nei tiems, kurie nenaudojo šių metodų.

Šių kalėjimų pastatymas nebuvo pigus: atmetus sumas darbuotojams, išlaidos siekė 300 mln. JAV dolerių – už statybas ir pastatų priežiūrą. Vieno kalėjimo įkūrimas vidutiniškai atsiėjo 200 tūkst. JAV dolerių. Mažiausiai du kalėjimai buvo pastatyti, tačiau taip ir nepanaudoti – priimančios valstybės persigalvojo.

Užmokestis vietos valdžiai

Nemažai dėmesio Senato komiteto ataskaitoje skiriama užsienio valstybių pinigų prašymui.

Viena šalis, kuri iš pradžių atsisakė priimti keletą kalinių, savo nuomonę pakeitė, kai JAV ambasadorius įteikė mažiausiai milijono JAV dolerių vertės dovaną. Atskleidžiama, kad ši dovana buvo susijusi su Rugsėjo 11-osios atakų architektu Khalidu Sheikhu Muhammadu. Prieš perkeliant jį į Gvantanamo kalėjimą, jis, manoma, buvo laikomas Lenkijoje ir Rumunijoje.

Kitu atveju CŽV atstovams buvo pasakyta mąstyti plačiai, ir jie sudarė milijonų JAV dolerių vertės dovanų sąrašą, kuriuo pamalonintų kalinius priimančią šalį. CŽV savo agentams net nusiuntė daugiau pinigų nei jie prašė.

Vienas programoje dalyvavęs agentas sakė, kad jie turėjo daugiau pinigų nei galėtų išleisti. „Kartą mes davėme (cenzūruota suma) mln. JAV dolerių. Mes net neskaičiavome. Neketinu skaičiuoti tokios sumos pinigų“, – atskleidė jis. Jo teigimu, dolerių šimtinės tiesiog buvo sukrautos į dėžes.

Per diskusiją apie vieno kalėjimo perkėlimą vienas iš CŽV aukšto rango pareigūnų pareiškė: „Ar suvokiate, kad mes galime nusipirkti (šalies pavadinimas)(cenzūruota suma) JAV dolerių?“

Vienas iš CŽV aukšto rango pareigūnų pareiškė: „Ar suvokiate, kad mes galime nusipirkti (šalies pavadinimas) už (cenzūruota suma) JAV dolerių?“

Užmokestis už klaidas

Turėjo būti skirta pinigų ir nenumatytoms išlaidoms, kai kažkas ne visai pavyksta. Po to, kai Lietuva esą atsisakė vieną kalinį iš „violetinės įkalinimo įstaigos“ nugabenti į vietos ligoninę, CŽV išleido kelis milijonus JAV dolerių tam, kad gautų medicininę pagalbą jam ir dar keturiems kitiems įtariamiems teroristams kitose valstybėse.

Kartais CŽV sulaikydavo ir tardydavo ir žmones, kurie buvo per klaidą palaikyti teroristais. 26 žmonės – 22 procentai visų kalinių – buvo pripažinti nekaltais. Anot ataskaitos, šios klaidos įvyko dėl supainiotų tapatybių ir klaidingos žvalgybinės informacijos.

Vienas kalinys Afganistane buvo paleistas jam sumokėjus kažkokią sumą, ir jam liepta tylėti apie tai, ką jis patyrė. Kitas klaidingai įkalintas Vokietijos pilietis Khaledas al-Masri paleidžiamas gavo 17 tūkst. JAV dolerių.

Kiti užmokesčiai

Dalis išleistų milijonų buvo skirta teisinėms išlaidoms JAV. CŽV sutiko apmokėti vieno iš kontraktininkų ir įmonės, kuri buvo sudariusi 180 mln. JAV dolerių vertės kontraktą, teisines išlaidas iki 2021 metų. Už tai sumokėta 1,1 mln. JAV dolerių.

Komentarai
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie 15min