Filosofo, buvusio Lietuvos ambasadoriaus prie Šventojo Sosto teigimu, inauguracijos metu naujai išrinktas popiežius viešai ir oficialiai užima savo pareigas, nors visuotinės Katalikų Bažnyčios vyriausiuoju ganytoju jis tampa nuo pat išrinkimo momento.
„Intronizacijos ceremonija pakeitė anksčiau buvusią popiežiaus vainikavimą ceremoniją, kai naujai išrinktas popiežius oficialiai perimdavo visas savo pareigas, taip pat ir buvo vainikuojamas vadinamąja popiežiaus tiara – trijų karūnų vainiku, vaizduojančiu aukščiausiąją popiežiaus valdžią. Tos tiaros seniai atsisakyta. Jono Pauliaus II inauguracijos apeigose jos jau nebuvo“, – kalbėjo V.Ališauskas.
 |
| Vytautas Ališauskas |
Šalia kitų apeigų, popiežius priima ir kardinolų priesaiką, pasižadėjimą būti ištikimais, lojaliais ir drauge ginti bažnyčią. Tačiau kokių dar apeigų bus, V.Ališauskas teigė nedrįstantis spėlioti. Tam tikrų iškilmių pakeitimų įnešė Benediktas XVI, tad pageidavimų gali turėti ir Pranciškus. „Tik iškilmių prasmė lieka ta pati – popiežius viešai užima vyriausiojo Katalikų Bažnyčios ganytojo pareigas“, – pastebėjo buvęs Lietuvos ambasadorius prie Šventojo Sosto.
V.Ališauskas prisiminė, kad Benedikto XVI inauguracijoje buvo giedama specifinė Visų Šventųjų litanija, kurioje ypatingai minėti senoviniai Romos miesto šventieji, tokiu būdu pabrėžiant popiežiaus kaip Romos vyskupo vaidmenį.
„Iškilmių pokyčiai priklauso ir nuo popiežiaus, ir nuo to, kad atsidūrėme gan sparčios Bažnyčios išorinės kaitos, paprastėjimo laikotarpyje. Pijus XII (popiežiumi buvo 1939–1958 m. – red.past.), Jonas XXIII (popiežiumi buvo 1958–1963 m. – red.past.) buvo nepaprastai iškilmingai vainikuoti tokiu, galima sakyti, karališku ceremonialu. Paskui tas ceremonialas ėmė paprastėti, jame mažėjo įvairių pompastiškų, nebūtinai bažnytinių atributų. Dabar tos apeigos yra labai iškilmingos, labai gražios, bet daug santūresnės ir kuklesnės“, – pasakojo V.Ališauskas.
Tai iškilmingas aktas, juk popiežius laikomas ir tarptautinės bendruomenės nariu, ne tik dvasiniu vadovu, – sakė V.Ališauskas.
Anot V.Ališausko, Pranciškus greičiausiai tęs Benedikto XVI suformuotą tradiciją rengti kuklesnę ceremoniją, bet gali atsisakyti dar daugiau iškilmių elementų ar pasiūlyti naujų.
Į popiežiaus inauguraciją renkasi ir pasaulio šalių vadovai. Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė taip pat dalyvaus iškilmėse, popiežiui dovanų ji nuvežė Vilniaus krašto verbą.
V.Ališausko teigimu, užsienio šalių vadovai inauguracijoje bus svarbūs svečiai. „Tai iškilmingas aktas, juk popiežius laikomas ir tarptautinės bendruomenės nariu, ne tik dvasiniu vadovu. Kaip žinia, visos pasaulio valstybės palaiko diplomatinius santykius su Šventuoju Sostu, kaip ir seniausiais laikais reziduoja ambasadoriai. Šventasis Sostas – popiežius ir jo visas aparatas – laikomas tarptautinės teisės subjektu. Tad šalių vadovų dalyvavimas yra svarbu, tai reiškia pagarbą ne tik Katalikų bažnyčios vadovui, bet ir ypatingam subjektui tarptautinėje bendruomenėje“, – kalbėjo buvęs Lietuvos ambasadoriaus prie Šventojo Sosto.
Pasak V.Ališausko, tebesilaikoma senos tradicijos, kad naujai į pareigas atėjęs Vakarų civilizacijos valstybės vadovas per metus ar dvejus aplanko Šventąjį Tėvą. „Net ir JAV prezidentas Barackas Obama, kai buvo pirmą kartą išrinktas prezidentu, nors yra protestantas, o Amerikoje tikrai nedominuoja katalikybė, nors tai labai religinga šalis, vienam pirmųjų paskambino popiežiui Benediktui XVI ir buvo pradėta tartis, kada JAV prezidentas galės atvykti oficialaus vizito“, – priminė V.Ališauskas.
